Remontas – pavojingas gyvybei?

Nenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė.

 

Į ką turėtų atkreipti dėmesį žmogus, rinkdamasis statybines medžiagas? Kokių pavojingų medžiagų gali būti jose?

 

Pirmiausia, jei tik turite pakankamai lėšų ir galimybių, visus su būsto remontu susijusius rūpesčius geriau patikėkite specialistams, kurie išmano darbų saugą, taip pat galės pakonsultuoti dėl remontui naudojamų medžiagų kokybės. Deja, tenka apgailestauti, kad paskutiniu metu gerų patikimų specialistų surasti sudėtinga, todėl žmonės dažnai savo būstą remontuoti imasi patys. Tokiu atveju svarbu ne tik pasirūpinti darbų sauga, bet ir pasirinkti sveikatai saugias statybines medžiagas.

Visų pirma reikia pasidomėti, ar remontui skirtos statybinės priemonės sertifikuotos ir atitinka europinius standartus. Svarbu nepadaryti klaidos ir nepanaudoti vidaus apdailai medžiagų, skirtų išorės apdailai, nes taip galima labai padidinti cheminių medžiagų koncentraciją būsto viduje ir sukelti pavojų šeimos sveikatai.

Rizikingos sveikatai formaldehidinės ir epoksidinės dervos, klijai, lakai, sintetinės, ypač minkštos grindų dangos, presuotos – klijuotos drožlių plokštės, įvairios polimerinės apdailos medžiagos, todėl jų, įsirengiant būstą, o ypač vaikus auginančioms jaunoms šeimoms, patartina vengti.

 

Užsiminėte ir apie darbų saugą. Kokių atsargumo priemonių imtis, kad remontuojant nenutiktų nelaimė ?

 

Būtina įsigyti individualių apsaugos priemonių: respiratorių, vienkartinių pirštinių, chalatų. Nemažiau svarbu atliekant darbus drėkinti patalpas, prieš einant į gyvenamąsias patalpas naudoti drėgnus paklotus avalynei nusivalyti, o darbo rūbus palikti remontuojamoje būsto dalyje. Taip pat patartina švarias patalpas nuo remontuojamų atskirti drėgnomis užuolaidomis – taip apsisaugos ne tik pats remontą atliekantis žmogus, bet ir kiti šeimos nariai, nes po gyvenamąsias patalpas nepasklis remonto dulkės. Be abejo, labai svarbu užtikrinti ir efektyvią būsto ventiliaciją, nes pasitaiko atvejų, kai, remontuojant gyvenamąsias patalpas, užsandarinamos pasyviosios ventiliacijos kanalų angos. Taip sukuriamos palankios sąlygos atsirasti pelėsiui, kuris gali tapti sunkios alergijos priežastimi.

 

Kokių sveikatos problemų gali kilti žmogui, nepasiskaičiusiam statybinių medžiagų sudėties ir nepasirūpinusiam sauga?

 

Kaip pavyzdį galima pateikti seno būsto, kuriame buvo panaudotos asbesto turinčios medžiagos (šiuo metu asbesto turinčių gaminių ir gamyba, ir prekyba uždrausta), nesaugų remontą. Asbestas – labai pavojingas kancerogenas, didžiausias pavojus tas, kad asbesto plaušeliai neišnyksta, todėl, neatsargiai paskleidus į aplinką, jis išliks ir nuolatos kels grėsmę sveikatai. Todėl labai svarbu identifikuoti asbestą (nustatoma laboratoriniu būdu) ir, jeigu jo yra, be abejo, kviesti specialiai dirbti su asbestu paruoštas komandas, kurios asbestą atsargiai pašalintų iš būsto. Svarbiausia šalinant asbestą jį sudrėkinti, neleisti dulkėti ir labai gerai drėgnu būdu vienkartinėmis šluostėmis išvalyti patalpas, o visas atliekas, įskaitant ir individualias apsaugines darbo priemones, naudotas šluostes ir pan., sudėti į hermetiškus maišus ir išvežti į kiekvienoje savivaldybėje esančias specialias asbesto atliekų utilizavimo aikšteles, paprastai įsikūrusias prie miestų sąvartynų

.

Kokios medžiagos, su kuriomis galima susidurti remontuojant būstą, žmogaus sveikatai kenkia labiausiai? Ko geriau nerasti perkamų produktų etiketėse?

 

Pagrindinės medžiagos, kurių kenksmingumu sveikatai neabejojama, tai formaldehidas, radonas, švinas ir dėl netinkamo patalpų mikroklimato, kurį lemia ir apdailai panaudotos medžiagos, atsiradęs pelėsis (grybas). Neigiamas poveikis sveikatai pasireiškia ir dėl polimerinių medžiagų susidarančio elektrostatinio lauko. Esant nepalankiam patalpų mikroklimatui, pasireiškia suminis minėtų veiksnių poveikis sveikatai.

 

Kokie pirmieji ženklai signalizuoja, kad žmogus apsinuodijo ar galėjo atsirasti alergija dėl darbo su tam tikromis cheminėmis medžiagomis?

 

Pirmieji simptomai ūmiai apsinuodijus pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan. Pakeitus aplinką ar baigus remonto darbus, šie požymiai paprastai dingsta. Tačiau būtina priminti, kad kur kas pavojingesnis ilgalaikis kenksmingų apdailos medžiagų poveikis sveikatai – silpsta imuninė sistema, vystosi onkologinės ligos, galimi nervų sistemos pažeidimai. Labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės – mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia buityje, o jų imunitetas silpniausias.

 

Užsiminėte, kad vienos pavojingiausių medžiagų – formaldehidas, radonas ir t.t. Kaip su jomis dirbti? Nes jų pasitaiko daugelyje gaminių.

 

Formaldehidas – tai kancerogeninė medžiaga. Ji naudojama gaminant plastikines apdailos medžiagas, baldus iš medžio drožlių plokščių ir kai kurias izoliacines medžiagas. Tai bespalvės dujos, skleidžiančios specifinį nemalonų kvapą. Nauji gaminiai, kurių sudėtyje yra formaldehido, jo garus ir specifinį nemalonų kvapą skleidžia net keletą metų. Todėl naudojamos tokios apdailos medžiagos nesaugios sveikatai ir jokiais atvejais neturėtų būti naudojamos atnaujinant interjerą. Svarbu žinoti, kad patalpose, kur nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras, formaldehido koncentracija dar labiau padidėja. Tai gali sukelti akių gleivinės dirginimą ir dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Susidarius ilgalaikio poveikio sąlygoms, atsiranda tikimybė išsivystyti onkologinėms ligoms.

 

Radonas – radioaktyvios inertinės dujos, kurių skilimo produktai, patekę giliai į kvėpavimo takus, gali išprovokuoti plaučių vėžį. Radono daugiausia yra grunte, tačiau net 21 proc. išsiskiria iš statybinių medžiagų. Efektyvus patalpų vėdinimas žalingą radono poveikį sumažina iki minimumo.

Norėčiau priminti, kad, įsigijus nelegalius, nesertifikuotus gaminius (dažus apdailai, plastikines apdailos detales ir pan.), rizikuojama ir dėl galimo švino junginių poveikio sveikatai. Nors jau kurį laiką į rinką pateikiamos bešvinės patalpų apdailos priemonės (dažai, langai ir pan.), tačiau senos statybos būstuose dar išlieka tikimybė švino junginiams į organizmą patekti su dulkėmis. Tai kancerogeninės medžiagos (galinčios sukelti vėžį), be to, švino junginiai priskiriami toksiškų medžiagų sąrašui, gali pakenkti negimusiam vaisiui. Iš įdomesnių atvejų reikėtų paminėti, kad buvo užregistruota, kai švinu žmonės apsinuodijo nuo paveikslų, tapytų dažais su švinu, ir dėl to, kad lauko apdailai skirtas dailylentes panaudojo vidaus apdailai. Todėl nereikėtų savo gyvenamojo būsto paversti muziejumi su be saiko paveikslais nukabinėtomis sienomis. O senų paveikslų geriau nekabinti ten, kur praleidžiama daugiausia laiko, – miegamuosiuose ir ypač vaikų kambariuose.

 

Apsaugant savo ir savo šeimos sveikatą, būtina sutelkti visas pastangas sukuriant palankų patalpų mikroklimatą, įsirengiant efektyvią ventiliacijos sistemą ir reguliariai vėdinant patalpas natūraliu būdu. Be to, kaip medikė norėčiau priminti, kad efektyviausiai aplinkos rizikos veiksniams pasipriešinti galima įvairiapusiškai stiprinant savo imuninę sistemą – kuo daugiau praleisti laiko gamtoje, vengti kasdienio streso, derinti darbo ir poilsio režimą, sveikai maitintis.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

sf
2015-11-29 17:02
AČIŪ !!!!


kondensatas
2013-02-10 21:09
aciu uz naudinga informacija

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai