Norvegų gyvensena lietuvės akimis

Neseniai teko lankytis Norvegijoje ir stebėti ten gyvenančius žmones. Skirtumas, palyginti su Lietuva, išties didžiulis. Gyvensena (elgesys), t.y. paties žmogaus gebėjimas saugoti ir tausoti sveikatą, yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių. Norvegai išsiskiria savo gyvensena, požiūriu į sveiką gyvenimo būdą, fizinės sveikatos stiprinimą, grūdinimą, taip pat neužmiršdami dvasinės sveikatos, kuri atspindi, ką iš tikrųjų vertina šios tautos gyventojai.
 

Norint gyventi sveikiau, pirmiausia reikia pradėti nuo aplinkos, kurioje gyveni


Norvegai įsitikinę, kad puikią savijautą lemia paties žmogaus gebėjimas saugoti ir tausoti sveikatą. Žinoma, galima teigti, kad norvegų finansinės galimybės yra daug didesnės nei lietuvių, ir sveikata jie gali rūpintis kur kas daugiau nei mes. Tačiau puikios savijautos paslaptis slypi gana paprastuose, bet esminiuose dalykuose. Norvegų gyvenimas yra daugiau orientuotas į paprastą gyvenimą kaime nei miestietišką prabangą. Norvegija gali didžiuotis įspūdinga gamta, tyru oru, švariu vandeniu, t. y. aplinka, kuriai skiriamas išskirtinis dėmesys ir įsitikinimas, kad, mylėdamas ir tausodamas aplinką, pirmiausia tausoji ir myli save. Nuosava trobelė atokioje gyvenvietėje, kurioje praleidžiamos poilsio dienos ar atostogos, – beveik kiekvienos norvegų šeimos būtinybė. Didžiąją laiko dalį norvegai praleidžia gryname ore. Taip pat neatsiejama kasdienybės dalis: šiukšlių rūšiavimas, nereikalingo vartojimo mažinimas, grūdinimasis, aktyvus sportas. Miestuose, gyvenvietėse, aikštelėse šalia greitkelių, net ir atokiausiose vietovėse spindi švara, greitkeliai nuolat valomi, kalnai prižiūrimi, į po kalnais esančius ilgus tunelius oras ne tik pučiamas specialiais ventiliatoriais, bet ir atnaujinamas, oro teršalai išsiurbiami per tam skirtas angas. Kasdien gaunami laikraščiai primena priduoti kartoną, skardines, plastmasinius butelius, tausoti aplinką, taupyti vandenį. Rūpindamiesi vaikų sveikata, vaikų darželius ir mokyklas rengia tik iš ekologiškų medžiagų, žaislai čia taip pat ekologiški, saugūs ir patikimi. Norėdami gyventi sveikiau, pirmiausia pradeda nuo rūpinimosi aplinka, kurioje gyvena.


 

Aktyvus sportas ir laisvalaikis – neatsiejama kiekvieno norvego gyvenimo dalis


Kad galėtų aktyviai leisti laisvalaikį, norvegai pirmiausia rūpinasi savo saugumu ir patogia apranga. Jų apranga, rodos, niekuo neišsiskiria, tačiau apranga ir avalynė pritaikyta aktyviam gyvenimo būdui. Todėl vienas pagrindinių norvegų posakių – „Nėra blogo oro, yra tik netinkami drabužiai!“. Lapkričio mėnesį trumpomis rankovėmis sutikti norvegai gerokai stebino, taip pat nuostabą kėlė ir pakankamai lengva vaikų apranga, nors oro temperatūra rodė + 10°C. Apranga išties pritaikyta aktyviam gyvenimo būdui, leidžianti judėti, jaustis patogiai ir šiltai. Vaikai bet kokiu oru leidžia laisvalaikį lauke, džiaugiasi lietumi, žaidžia futbolą, važinėjasi dviračiais, paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis. Prie kiekvieno namo ar sodybos neretai tenka išvysti batutą. Vaikų darželiuose kiemai, kuriuose didžiąją laiko dalį praleidžia vaikai, ypatingo įspūdžio nekelia, tačiau vaikai turi visas sąlygas nuolat judėti. Fizinis aktyvumas šioje šalyje ypač vertinamas. Todėl išskirtinis dėmesys skiriamas vaikų fizinės sveikatos lavinimui, grūdinimui, taip pat ir saugumui, kad vaikai galėtų nevaržomai judėti, lakstyti, sportuoti. Saugumo priemonės pakankamai paprastos ir gerai žinomos, apie jas norvegams priminti tikrai nereikia, – tai atšvaistai, šalmai, apsaugos. Kartu su vaikais sportuoja auklėtojai, organizuojamos iškylos į kalnus, prie upių. Futbolo treniruotės ir varžybos vyksta gryname ore, netgi pliaupiant didžiausiam lietui. Tėvai niekada nepalieka vaikų, jei susiruošia slidinėti, pasivažinėti dviračiais ar kitaip aktyviai leisti laisvalaikį.
 

Žuvis – ne tik maistas, bet ir vaistas


Sunku apibrėžti norvegų virtuvę, nes ji gana įvairi, tačiau dauguma patiekalų Norvegijoje valgomi šalti, pavyzdžiui, sumuštiniai su jūros gėrybėmis, žuvimi, sūriu, kumpiu. Vaikų darželiuose taip pat dažniausiai tiekiami šalti užkandžiai. Čia populiarios sumuštinių dėžutės bei gertuvės. Šiltas maistas dažniausiai valgomas 18 val. Ilgiau pabuvoję kitataučiai dažnai kelia klausimą: ar sveiki tokie mitybos įpročiai, ypač vaikams? Norvegai nesureikšmina maisto gaminimo, virimo, kepimo, todėl dažnai linkę rinktis šaltuosius užkandžius. Žinoma, vertindami sveiką gyvenseną, mieliau renkasi ekologiškus produktus. Didžioji dalis norvegų gyvena nuosavuose namuose, todėl turi galimybę patys auginti daržoves, vaisius. Žuvis populiari visoje Norvegijoje. Daugelį metų norvegai garsėja žuvų gausa savo šalyje, aplink esančiose jūrose. Žvejyba taip pat neatsiejama norvegų gyvenimo dalis. Žuvies turguose gausu įvairiausių rūšių žuvies: rūkytos, džiovintos, sūdytos, marinuotos. Kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje, net pačioje mažiausioje, įmanoma įsigyti žuvų taukų, kurie Norvegijoje laikomi vaistu nuo visų ligų, Norvegai turi ir nacionalinį sūrį – saldų rudąjį ožkų sūrį. Vaikai saldumynus valgo dažniausiai tik savaitgaliais ir per gimtadienius, rūpindamiesi jų sveikata, tėvai saldumynų kiekį vaikams riboja.
Norvegai niekada niekur neskuba, vertina poilsį, ramybę ir privačią savo erdvę, patogumą. Dažnai jie apibūdinami kaip individualistai, kurie nelaiko savęs artimai bendraujančiais, reiškiančiais jausmus. Ypač tai pastebima jų bendravime su kitataučiais, kurie norvegus stebina neatsakingu požiūriu į aplinką, kultūrą, įstatymų laikymąsi. Norvegai stengiasi gyventi ir kurti saugią aplinką, kurioje jie jaustųsi puikiai.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai