Regeneruotos celiuliozės pluoštai. Viskozė ir kiti

Dirbtinio pluošto istorija Jau labai seniai mėginta sukurti dirbtinį pluoštą, panašų į natūralius pluoštus. Dar XVII a. anglų fizikas Robertas Hukas rašė, jog turėtų būti būdai, kaip dirbtiniu būdu gauti klijingą masę, panašią į tą, kurią išskiria šilkverpio vikšras. Anot jo, iš tos masės suformuoti siūlą nebūtų taip sunku. Pirmą kartą dirbtinis siūlas buvo gautas 1883 m. iš nitroceliuliozės tirpalo, perleidus jį pro mažutes kiaurymes. Šis pluoštas buvo pavadintas nitrošilku, bet šio pluošto gamyba nebuvo plačiai išvystyta, nes pluoštas buvo labai degus. Tuo pat metu anglų mokslininkams pavyko sukurti ir pagaminti kitą celiuliozės pluoštą - viskozę. Viskozės pluošto gamyba 1905 m. pradėta Anglijoje, o po metų - ir Rusijoje. Šiuo metu viskozės štapelis ir jo mišiniai bei kompleksiniai siūlai plačiai naudojami Lietuvos tekstilės pramonėje.
 

Viskozės gamybos technologija


Viskozė - tai regeneruotos celiuliozės pluoštas, gaunamas iš tirpinto medžio, celiuliozės tirpalą perleidus pro specialų įrenginį su labai mažomis kiaurymėmis. Perleistas tirpalas, esant tam tikroms sąlygoms, kietėja ir susidaro siūlas, susidedantis iš atitinkamo gijelių skaičiaus (t.y. tiek, kiek yra skylučių įrenginyje). Vėliau gijos susukamos, supinamos ar kitaip sujungiamos į vieną siūlą. Tokie siūlai vadinami kompleksiniais. Jie būna lygūs, slidūs, daugiau ar mažiau blizga. Jei gamybos metu iš tokių gijų sudaryta gniūžtė supjaustoma į atitinkamo ilgio atkarpas - štapelius, iš jų, kaip ir iš natūralių pluoštų, yra gaminami štapeliniai verpalai.
Vienas iš svarbiausių cheminio pluošto gamybos pranašumų, palyginti su natūraliais pluoštais, yra keliolika kartų mažesnės darbo sąnaudos: viskozės siūlų, palyginti su natūraliu šilku - 40 kartų, o viskozės štapelio, palyginti su medvilnės pluoštu, - apie 10 kartų.
Viskozės štapelio gaminama beveik 5 kartus daugiau nei viskozės kompleksinių siūlų, nes štapelio gamybos procesas yra našesnis, o pritaikymo sritys - platesnės. Daug viskozės štapelio sunaudojama trikotažui ir viršutinių bei apatinių rūbų audiniams.


 

Higieninės savybės


Higroskopiškumas. Pluoštas yra labai higroskopiškas ir pagal šį požymį net lenkia medvilnę: esant 95 proc. drėgmei, viskozė jos sugeria net 27-33 proc., o normaliomis sąlygomis (esant 65 proc. drėgmei ir 20-240 C temperatūrai) net 2 kartus daugiau nei linai ar medvilnė. Todėl iš šio pluošto labai dažnai gaminamas apatinis trikotažas.
Elektrinimasis. Viskozės pluoštas nesielektrina, todėl gerai tinka pamušaliniams audiniams (ypač audiniai iš kompleksinių siūlų).
Jautrumas temperatūrai. Viskozė nėra jautri temperatūrai: jos savybės nekinta iki 1500 C, bet didesnė nei 1750 C temperatūra pluoštą jau ardo - jis ruduoja ir trupa.
Pluoštas nejautrus saulės spindulių poveikiui, todėl užuolaidos iš viskozės pluošto neišskiria į aplinką irimo produktų.
Šilumos laidumas. Viskozė - neblogas šilumos laidininkas, todėl visai netinka žiemos sezono gaminiams.
Stiprumas. Didžiausia neigiama viskozės pluošto savybė yra ta, kad šlapias pluoštas netenka iki 60 proc. stiprumo. Išdžiūvęs pluoštas vėl tampa stiprus kaip buvęs. Vandenyje pluoštas brinksta, sušlapusi viskozė susitraukia 12-16 proc., tačiau dėl didelės pluošto plastinės deformacijos išlyginti gaminiai vėl įgauna pradinę formą.
Jautrumas drėgmei. Viskozė mažiau jautri mikroorganizmams nei medvilnė, bet ilgesnį laiką būdama drėgna ji pelija ir dėmės iš pluošto nepasišalina. Pluoštas jautrus šarminiams tirpalams, tai irgi keičia gaminių formą skalbiant.
 

Kiti regeneruotos celiuliozės pluoštai


Siekiant pagerinti kitas šio pluošto savybes, kuriami nauji pluoštai, vadinamieji modifikuoti viskozės pluoštai.
Vario - amoniakinis pluoštas - taip pat gaminamas iš medienos ar medvilnės pūkų, yra tampresnis ir elastingesnis, todėl gaminiai yra stipresni dėvint. Verpalai maišomi su vilna, o kompleksiniai siūlai naudojami viršutiniams rūbams: suknelėms, palaidinukėms, kostiumėliams. Audiniai pasižymi ypatingu minkštumu bei grožiu ir primena natūralų šilką. Nedideli jų kiekiai gaminami ir Lietuvoje, AB “ Kauno audiniai”.
Polinozinis pluoštas dėvint nekeičia formos ir mažiau glamžosi, šlapias yra stipresnis už viskozės štapelį, dažnai naudojamas vietoj plonos ir brangios medvilnės pluošto. Siblonas atsparus šarmams ir temperatūrai, šlapias jis yra labai tamprus. Daugiausia siblono sunaudojama maišant su medvilne.
Lajocelis (arba tencelis) - naujos kartos medžio celiuliozės pluoštas, beveik 2 kartus stipresnis už medvilnę ar viskozę (sušlapus jo stiprumas beveik nepakinta), gerai absorbuoja drėgmę, gaminiai ypač minkšti ir malonūs, būdingas “persiko” paviršius (su pūkeliu). Gaminami viršutiniai rūbai - nuo baltinių iki džinsų.
Ar žinote, kad:
• celiuliozės pluoštai patys higieniškiausi iš visų cheminių pluoštų;
• celiuliozės pluoštai nesensta ir ilgą laiką nekeičia savo savybių;
• pluoštai lengvai dega, palikdami mažai pelenų, bet nesilydo;
• pluoštų teplumas priklauso nuo elementarios gijos skerspjūvio formos; mažiau tepasi skritulio formos skerspjūvį turintys pluoštai (vario - amoniakinis, polinozinis, lajocelis);
• netaisyklingos žvaigždutės skerspjūvis viskozei suteikia ypatingą blizgesį.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

To skaitytoja
2015-04-09 16:47
Koks Jums skirtumas ar yra kauno audiniai ar ne.
Straipsis juk apie audiniu savybes ir t.t. Kaip pavizdys buvo duotas kad ta imone juos gamina/gamino.
Skaitytoja
2013-12-10 18:39
AB Kauno audiniu jau seniai nebera. Labai idomu kokiais saltiniais remiasi si mokslu daktare???

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai