Atliekų rūšiavimas – visų mūsų asmeninė atsakomybė

 Ar daug per metus Lietuvoje susikaupia atliekų?

Lietuvoje susidaro apie 5 mln. tonų atliekų (gamybos, kitos ūkinės veiklos, komunalinės), iš jų apie 1, 3 mln.tonų – komunalinės atliekos.

Kokia dalis komunalinių atliekų yra rūšiuojama?

Statistinis Lietuvos gyventojas palieka apie 400 kilogramų komunalinių atliekų per metus. Iš šio kiekio atskirai surinkta 2008 metais 6 proc. perdirbti tinkamų atliekų, 2010 m. – 10 proc.; 2011 metais – apie 15 proc.

Prieš perdirbant antrines žaliavas būtina jas surinkti ir paruošti perdirbti – tinkamai pagal nustatytus reikalavimus supakuoti, prieš tai išrūšiuojant pagal spalvas, medžiagas ir pan. Tik tinkamai paruoštos antrinės žaliavos perduodamos perdirbėjui.

O kiek atliekų yra perdirbama?

Kasmet Lietuvoje perdirbama apie 105 tūkst. tonų popieriaus ir kartono, apie 33 tūkst. tonų plastiko, 39 tūkst. tonų stiklo, 8 tūkst. tonų metalo atliekų, tarp šio kiekio – 10 proc. antrinių žaliavų iš komunalinių atliekų srauto (įskaitant ir komunalinių atliekų sraute surinktas antrines žaliavas).

Šiuo metu Lietuvoje antrinių žaliavų rūšiavimą ir paruošimą perdirbti vykdo apie 30 įmonių, kurių pajėgumai vertinami apie 150 tūkst. tonų per metus. Popieriaus ir kartono, plastiko, stiklo ir metalo atliekas perdirba apie 50 įmonių.

Kokia atliekų rūšiavimo situacija Lietuvoje? Kaip vyksta procesai?

Svarbu yra sąlygų rūšiuoti atliekas sudarymas – reikiamos infrastruktūros sukūrimas ir gyventojų aprūpinimas antrinių žaliavų rūšiavimo priemonėmis.

Per 2006–2011 m. Savivaldybėms buvo nupirkta beveik 19,6 tūkst. konteinerių. Nuo 2009 m. pradėjo veikti visi 11 naujų sąvartynų, uždaryti ir baigiami tvarkyti 800 senų sąvartynų, šiukšlynų, perkamo antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai. Artimiausiu metu bus sukurta komunalinių atliekų perrūšiavimo, biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, biodujų išgavimo ir kt. infrastruktūra.

Kaip reikėtų skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas?

Didelis žingsnis efektyvios atliekų tvarkymo sistemos link yra galimybių gyventojams rūšiuoti atliekas sudarymas ir diferencijuotų įmokų taikymas. Taip pat, kaip rodo kai kurių Europos valstybių patirtis, baudos už pareigos rūšiuoti atliekas nevykdymą ar rūšiavimą ne pagal nustatytas taisykles. Efektyvios ir informacinės priemonės, kai gyventojas žino, kodėl svarbu rūšiuoti ir kaip tą daryti. vykdomos visuomenės švietimo akcijos.

 

Atliekų rūšiavimo vadovas

Rūšiuodami atliekas ne tik jaučiamės gerai, bet ir saugome ir išlaikome švarią, sveiką aplinką, kurioje gyvename mes ir mūsų vaikai. Be to, taupome gamtos išteklius, energiją ir savo pačių pinigus, skirtus atliekoms tvarkyti.

„Sveikas žmogus“ kviečia pradėti rūšiuoti atliekas savo namuose – tam paruošėme lengvai naudojamą informaciją apie Lietuvoje esančius atliekų rūšiavimo konteinerius ir tai, kokias atliekas priklauso mesti į kiekvieną jų. Galbūt taip bent dalis skaitytojų bus paskatinti įvesti šią tradiciją ir savo šeimoje.

 

Lietuvoje yra trijų spalvų konteineriai: geltonas – plastmasei, mėlynas – popieriui ir žalias – stiklui.

 

Geltonas konteineris: plastmasė

Plastikas ir iš jo pagamintos pakuotės nesuyra apie 200 metų, o jį deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos. Iš plastiko gaminama didžioji dalis maisto ir kitų produktų pakuočių, todėl jis sudaro didelę kiekvieno namų ūkio atliekų dalį.

Perdirbtas plastikas gali būti naudojamas naujiems produktams, pavyzdžiui, baldams, indams, gaminti.

Lietuvoje tarp komunalinių atliekų plastmasė sudaro apie 9 proc.

 

Į konteinerį GALIMA mesti

Į konteinerį NEGALIMA mesti

  • Plastikinius butelius nuo maisto ir gėrimų (pažymėti ženklais PET (1) ir HDPE (2))
  • Plastikinius maišelius
  • Buitinių priemonių plastikinę tarą
  • Konservų dėžutes
  • Pakuotes nuo pieno ir sulčių (tetrapakai)
  • Plastikinius žaislus
  • Plastikinius indus
  • Maisto plėvelę
  • Skardines nuo maisto ir gėrimų
  • Aliuminio foliją
  • Metalinius dangtelius bei kitas metalines atliekas
  • Metant į konteinerį butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko
  • Išmetamus butelius suspauskite, kad šie užimtų mažiau vietos
  • Riebaluotus butelius bent kiek praplaukite

 

  • Taros nuo organinių skiediklių, dezinfekavimo priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų
  • Plastikinių medicinos priemonių
  • Skutimosi peiliukų
  • Dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų
  •  Plastikinių žaislų su elektronikos įranga

 

Mėlynas konteineris: popierius

Kiekvienas perdirbti surinktas kilogramas popieriaus išsaugo maždaug vieną medį. Antrinis popierius yra daug pigesnis, kadangi taupo energiją ir vandenį (vienam kilogramui popieriaus pagaminti reikia bent 60 litrų), sumažina atliekų kiekį, jį gaminant nenaudojami jokie chemikalai, sustabdomas intensyvus medžių kirtimas.

Lietuvoje esantys kartono fabrikai galėtų perdirbti apie 40 tūkst. tonų popieriaus ir kartono atliekų per metus, tačiau surenkama tik 25 proc. šio kiekio, likusi dalis – importuojama.

Paprastai popieriaus gaminiai sunyksta per 2 metus. Lietuvoje popierius ir kartonas sudaro apie 14 proc. visų komunalinių atliekų.

 

Į konteinerį GALIMA mesti

Į konteinerį NEGALIMA mesti

  • Laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius
  • Švarias popierines pakuotes
  • Kartoną, gofruotąjį kartoną.
  • Laikraščiai ir kitas popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi ir švarūs, dėžutės – išlankstytos
  • Picų dėžučių
  • Servetėlių
  • Popierinių nosinių
  • Tapetų
  • Riebalais sutepto popieriaus
  • Popieriaus padengto plastiku, folija.
  • Pakuočių nuo pieno ir sulčių, nes jos sudarytos iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos

 

Žalias konteineris: stiklas

Stiklo pakuotė naudojama daugeliui produktų: gėrimams, vaistams, higienos priemonėms ir kosmetikai. Išrūšiuota stiklo tara yra puiki žaliava naujos stiklo pakuotės gavybai. Taip ne tik sutaupomos žaliavos, bet ir apie 35 proc. sumažėja energijos sąnaudų.

Stiklas suyra maždaug per 900 metų. Lietuvoje stiklas sudaro apie 9 proc. visų atliekų.

 

Į konteinerį GALIMA mesti

Į konteinerį NEGALIMA mesti

  • Butelius
  • Stiklainius
  • Stiklo duženas
  • Stiklines pakuotes, indus.
  • Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją
  • Porceliano
  • Krištolo
  • Veidrodžių
  • Keramikos dirbinių
  • Elektros lempučių
  • Akinių stiklų
  • Medicininių ampulių
  • Armuotų langų ir automobilių langų stiklų

 

Biodegraduojančios (suyrančios) atliekos

Didelę dalį komunalinių atliekų Lietuvoje (apie 42 proc.) sudaro virtuvės atliekos, kurios patekusios į sąvartyną pūva ir išskiria metaną, sieros vandenilį – ozono sluoksnį ardančias dujas. Puvimo metu labai užteršiamas vanduo, kurio valymas kainuoja labai brangiai.

Geriausia būtų šias atliekas kompostuoti: kompostuoti galima daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, sodo ir daržo atliekas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles.

Negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.

 

Metalo atliekos

Lietuvoje tarp komunalinių atliekų metalas sudaro apie 3 proc. Dažniausiai surinktas metalas būna sudarytas iš alavuoto plieno, aliuminio, tam tikrų teršalų ir priemaišų. Aliuminis ir plienas gali būti ištirpdyti ir vėl panaudoti.

 

Stambiagabaritinės atliekos

Dar viena namuose susidarančių atliekų rūšis yra stambiagabaritinės atliekos: nebereikalingi baldai, buitinė technika ir pan.

Šios atliekos turėtų būti atvežamos į atliekų priėmimo punktus. Rekomenduojama sekti įvairias akcijas, kurių metu galima nemokamai priduoti nereikalingas stambiagabaritines atliekas.

Pavojingos atliekos

 

Buityje susidaro ir pavojingų atliekų, kurios, prasiskverbusios į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis ir taip gali pakenkti ir aplinkai, ir gyventojų sveikatai. Būtina šias atliekas atskirti ir priduoti į pavojingų atliekų priėmimo aikšteles, kuriose jos priimamos nemokamai.

 

Pavojingos atliekos:

  • galvaniniai elementai,
  • akumuliatoriai,
  • pasenę vaistai,
  • buitinės chemijos produktai,
  • lakų, dažų, skiediklių atliekos,
  • cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos,
  • panaudoti tepalai,
  • tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos,
  • gyvsidabrio turinčios atliekos,
  • naudotos padangos.

 

Straipsnyje naudota informacija iš: http://www.kaunoratc.lt

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

2015-01-28 23:18
pasiūlyčiau parsisiųsti eco app - patogi programėlė ne tik ecoserviso vartotojams. Čia galima pasitikrinti šiukšlių išvežimo grafikus, kur stovi konteineriai, užsisakyti įvairias ecoserviso paslaugas, pažiūrėti rūšiavimo atmintines ir kt.
Beata
2015-01-28 23:11
šauni įmonė, tikrai. Va, jau ir Klaipėdoje važinėja šiukšliavežės, į kurias galima supilti atliekas iš skirtingų konteinerių (su pertvaromis, kad viskas nesusimaišytų).
Beata
2015-01-28 23:10
šauni įmonė, tikrai. Va, jau ir Klaipėdoje važinėja šiukšliavežės, į kurias galima supilti atliekas iš skirtingų konteinerių (su pertvaromis, kad viskas nesusimaišytų).
NataLija
2014-03-20 21:54
labai geras straipsnelis, reikia išsisaugoti :) asmeniškai aš tokios info paprastai dairausi ecoservice ir kitų įmonių puslapiuose.
a...
2014-01-07 20:58
(hi):D(happy)(red):)(happy):)(hi)(red)(happy)(red)(hi):):D(red)(hi):)(happy)(red)(hi):):D(super)(super)(super)(super)(super)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray):):):):):):):):):):):):):):):):):):):):)(happy)(happy)(happy)(happy)(happy)(happy)(happy):D:D:D:D:D:D:D(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(hi)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)(ok)
a...
2014-01-07 20:53
kokos ira gretai irstancos atlekos ir kokios ne(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai