Žvėriui ir žmogui vienu takeliu geriau nevaikščioti

Kas yra aptvaruose, voljeruose, rezervatuose laikomi ir žmonių šeriami žvėrys? Pamažu prisijaukinami žmogaus draugai ar pavojingi laukiniai žvėrys? Šis klausimas tapo ypač aktualus po garsaus kardiochirurgo, širdies ir plaučių transplantologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo, atlikusio ne vieną unikalią širdies operaciją, biomedicinos mokslų daktaro profesoriaus Rimanto Benečio sužalojimo, kurį jis patyrė savo sodyboje greta Kauno laikomame laukinių žvėrių aptvare. Jame garsus kardiochirurgas, kuris yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, laiko elnius, muflonus, danielius. Mediką sužalojo, stipriai subadė, aptvare laikomas elnias, šiaip labai taikios gyvūnų rūšies atstovas.
 
Iškvietimas – žmogų bado elnias!
Praėjusių metų gruodžio mėnesio viduryje Kauno rajono greitosios medikai sulaukė, ko gero, šalyje dar niekada negirdėto iškvietimo – elnias bado žmogų. Sužeistasis nuvežtas į Kauno klinikas. Šios gydymo įstaigos medikai kolegą profesorių operavo apie septynias valandas, o po operacijos buvo pranešta, kad garsiojo šalies kardiochirurgo būklė yra stabili.
Patyrę medžiotojai, gamtos žinovai neatsistebi, kad žmogų puolė elnias – labai taikiu, geru laikomas gyvūnas. Kodėl galėjo pulti elnias? „Tai gali lemti kažkokia liga, sužeidimas, genetika, konkurencijos jautimas. Agresyvesni elniai būna per rują, tačiau šis rugpjūtį prasidėjęs periodas jau pasibaigęs. Jeigu elnias nesirgo, nebuvo sužeistas, jam nieko neskaudėjo – neturėjo pulti, –svarstė Pajūrio regioniniame parke laukinių žvėrių rezervatą turintis verslininkas Antanas Bosas. – Kai išgirdau apie nelaimę, buvau padaręs prielaidą, gal pasiutusi lapė krimstelėjo elniui ir šis galėjo sirgti. Kai sužinojau, kad tyrimai to nepatvirtino, atkrito visos pateisinamos priežastys. Šį įvykį galima paaiškinti nebent taip, kad kiekvienoje populiacijoje tarp milijono individų pasitaiko ir vienas nesveikos psichikos, padidėjusio agresyvumo. Tik tarp žmonių žmogžudžių pasitaiko daug daugiau negu tarp elnių“.
Ar negalėjo elnias draugiškai kepštelėti ir, neapskaičiavęs savo jėgų ir ragų aštrumo, „žaisti“ su šeimininku? „Jie kartais žaidžia, bet labai švelniai. Kaip meškos, kurios šiaip yra agresyvesnės – pasistumdo be jėgos, be agresijos. Pakaunėje buvo ne žaidimas. Be to, puolė ne taurusis, o dėmėtasis elnias – jis yra smulkesnis, ne toks stiprus, kad žaisdamas stipriai sužeistų“, – dėstė mintis verslininkas.
Apie stereotipus
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys pirmiausia atkreipė dėmesį, kad elniai yra laikomi labai taikiais gyvūnais. Tokie jie ir yra. Tad gamtos žinovus labai nustebino stiprus profesoriaus sužalojimas. Tačiau pašnekovas pastebėjo, kad dėmėtojo elnio ragai yra kiek kitos formos negu danieliaus ar tauriojo elnio – aštresni, neturi mentės, panašesni į iešmus, todėl jų bakstelėjimas gali lengvai atnešti skaudžių pasekmių.
Kokie Lietuvoje gyvenantys žvėrys pavojingiausi? To pasiteirautas L.Budrys prabilo apie susiformavusius stereotipus. Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad vilkas – baisus žvėris. Juk visi nuo mažens įsidėmėjome patarlę: „Bijai vilko – neik į miško“. O, pasak L. Budrio, vilkas yra vienas iš bailiausių žvėrių žmonių atžvilgiu – nėra užfiksuotų faktų, kad sveikas vilkas be priežasties pultų žmogų. Sovietiniais laikais, kai vilkas laikytas naikintinu plėšrūnu, už jo nušovimą mokėtos premijos. Tada vilkiukai būdavo net paimami iš irštvų. Vilkės, nors būdavo šalia, nedrįsdavo pulti tai darančių žmonių, ką daro gerokai taikesniais gyvūnais laikomi briedžiai, meškos.
Kai turi jauniklių – pavojingi
Pašnekovai pastebėjo, kad visi gyvūnai būna pavojingi, kai turi jauniklių ir tenka juos ginti nuo pašalinių, pvz., žmogaus, kuris netyčia prisiartino.
„Jei žmogus miške vienas užkluptų briedę su jaunikliu ir prie prieitų, briedė ir briedžiukai pasitrauktų. Bet jei žmogus miške vaikštinėja su šunimi – tikėtinas kitas scenarijus. Šuo domisi aplinka, daugiau bėgioja, gali nubėgti į miško tankmę. Jeigu ten rastų jauniklį ir pradėtų loti, briedė eitų ginti jauniklio, šuo trauktųsi prie šeimininko. Kai šis atsirastų briedžio akiratyje, gyvūnas, tikėtina, žmogų pultų. Dėl šios priežasties ne kartą šuns šeimininkams yra tekę bėgti ar ropštis į medžius. Todėl nepatariama į mišką vestis šuns“, – pasakojo L. Budrys.
Pasak jo, su šernais būna ir aršesnių atvejų. Šerno patelės paprastai jauniklius vedžiojasi atokesnėse vietose. Jei žmogus užkluptų šerniuką, tas žvygteltų, atbėgtų šernė. Toks susitikimas žmogui nebūtų malonus – šernas yra vienas iš agresyvesnių gyvūnų.
Neprognozuojamas sergantis ar sužeistas
Kitas atvejis, kada žvėris būna neprognozuojamas, kai jis serga ar būna sužeistas.
„Laukinis gyvūnas visada slepiasi nuo žmogaus, vengia kontaktų, bet sergantis, ypač pasiutlige, paprastai elgiasi kitaip. Jeigu lapė, usūrinis šuo ateina į gyvenvietę, eina prie gyvulių, lenda į šuns būdą, labai tikėtina, kad jie serga pasiutlige. Savo skriaudėją gali pulti sužeistas žvėris. Tiesa, tai priklauso nuo gyvūno rūšių. Aršesnis šernas sužeistas puola, o lapė, vilkas stengsis prasitraukti“, – sakė L. Budrys, pabrėždamas, kad prie žmogaus globos įpratę gyvūnai elgiasi kitaip negu laukiniai.
Pabėgęs iš aptvaro stirninas ar stirna drąsiai gali eiti į žmonių sodybą, ko gyvenantys natūraliai niekaip nedarytų. Taip elgtis gali tik sergantis žvėris.
Yra užfiksuota atvejų, kai į kiemus ateina bebrai. Jų gyvenimo ciklas toks: antramečius bebriukus pavasarį išvaro iš namų kurtis savo būsto, jie eina ieškoti, kur. Tuo metu bebrus galima aptikti nebūdingose vietose – net žmonių būstų kiemuose. Ten užspeistas į kampą bebras gali grybštelti dantimis ir sužaloti žmogų.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriui neteko girdėti, kad tautietį būtų sužalojęs pasiutęs bebras – tik kovojęs dėl savo būties. Beje, bebrą galima sugauti, tik reikia mokėti tai daryti.
Žvėrių auginimas aptvaruose plinta
Pašnekovai pastebėjo, kad laukinių žvėrių auginimas aptvaruose populiarėja, tokių voljerų Lietuvoje yra keli šimtai. Vien elnių juose auginama tūkstančiai.
Pašnekovai vienbalsiai sutarė, kad aptvaruose laikomi žvėrys gamtos mėgėjams teikia daug džiaugsmo, dovanoja daug gamtos pažinimo akimirkų, galimybę grožėtis žvėrimis beveik laukinėje aplinkoje, stebėti natūralų jų gyvenimo ciklą. Ne viename tokių aptvarų yra įrengtos apžvalgos aikštelės, tad stebėti žvėris yra patogu ir nesudėtinga. Pašnekovai įsitikinę, kad tai – puikus atsipalaidavimas po savaitės darbų.
Ar aptvaruose laikomi ir kažkiek žmonių šeriami žvėrys pamažu prisijaukinami ir tampa žmogaus draugais ar lieka tokie pat pavojingi kaip visai laukiniai? „Voljeruose laikomų gyvūnų agresija žmogui yra mažesnė. Tik nereikia žvėriukų skriausti“, – sakė A.Bosas. Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys mano, kad šiuo klausimu nėra vienareikšmio atsakymo: „Net mums gerai pažįstami šunys yra įvairiausių veislių, skirstomi į agresyvius ir taikius, kurie, regis, niekada neturėtų pulti, bet būna įvairių atvejų. O laukinis žvėris yra laukinis, jo psichika kitokia negu namuose laikomų šuns ar katino.“
Vietoj išvadų
Na, o šio pokalbio išvada būtų tokia: su laukiniais ir aptvaruose laikomais žvėrimis reikia elgtis atsargiai. Arba galima apibendrinti ir taip – geriau, kai žvėris ir žmogus turi savo takus ir vienu takeliu nevaikščioja.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

ymSafcygoYnwLHslvE
2012-06-16 07:14
Saule raÅo:Man labai džiugu, kai mano patirtis kažkÄ… ÄÆkvepia. Tai grÄÆžta atioagls, nes ÄÆkvepia mane Jei turi galimybÄ™ siÅ«lau apsilankyti pas dietologÄ™. Taip mesti svorÄÆ ir lengviau, ir garantuotai sveikiau. O iki vasaros saugiai numesti 7 kg tikrai realu SÄ—kmÄ—s

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai