Namai, į kuriuos norisi grįžti

Kad ir kaip būtų gaila, prieš akis – ilgi ir tamsūs žiemos vakarai. Kai vaikštant lauke visą kūną persmelkia žvarbus ir šaltas vėjas, o nuo šalčio sustirę kojų ir rankų pirštai, rodos, tuoj nukris, prisimeni šiltus ir jaukius namus. Bet ar kiekvienuose namuose yra pakankamai šilta ir patogu? Kokia juose turėtų būti temperatūra, drėgmė ir kt., kad būtų galima taip teigti?
 

Traukiame termometrą ir tikriname


Specialistų teigimu ir higienistų nustatyta norma, temperatūra gyvenamuosiuose namuose ir viešojo naudojimo pastatuose šaltuoju metų laiku turi svyruoti tarp 18 ir 22 laipsnių. Be temperatūros, svarbios ir santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio ribinės vertės, nuo kurių taip pat priklauso namų jaukumas.
„Santykinė oro drėgmė tinkamiausia tarp 35 ir 60 procentų, oro judėjimo greitis šildymo sezono metu – 0,05–0,15 m/s, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė. – Vaikai, pagyvenę žmonės, ligoniai, ypač sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, yra jautresni žemai aplinkos temperatūrai ir jos svyravimui, todėl jiems turėtų būti išlaikomos viršutinės temperatūros normos ribos. Kuo šalčiau lauke, tuo aukštesnė temperatūra turi būti patalpose.“
Nustatyta, kad iki 7–10 metų vaikai kur kas blogiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių nei suaugusieji. „Vaiko oda yra plona, joje daug kraujagyslių, taigi į aplinką pašalinama daugiau šilumos, vaikai greičiau suprakaituoja. Tačiau ir vėsesnėje aplinkoje jie greičiau pajaučia šaltį, peršąla“, – tikina specialistė. Todėl patalpoms, kuriose būna vaikai iki 7 metų, numatoma 20–23, o iki 1–erių metų 21–23 laipsnių temperatūra.
Kalbant apie atskirų kambarių mikroklimatą, verta prisiminti, kad miegas būna ramesnis ir gilesnis, jei miegamajame kambaryje nekaršta, todėl rekomenduojama 18 laipsnių temperatūra suaugusių ir 18–22 laipsnių – vaikų miegamuosiuose kambariuose.
„Reikėtų namuose turėti termometrą ir dažniau atkreipti dėmesį į jo rodmenis ten, kur būna maži vaikai, – pataria E. Mirinavičienė. – Suaugusieji dažnai neatkreipia dėmesio į 3–4 laipsnių temperatūros svyravimus, kurie vaikui gali būti žalingi.“

 

Kokį šildymą rinktis?


„Jei kalbėtume apie patalpų šildymo sistemą, tai geriau jaučiamasi esant nekintamai oro temperatūrai, kurią užtikrina centrinis šildymas, – sako E. Mirinavičienė. – Šildant patalpas krosnimis, nekintamą temperatūrą sunkiau užtikrinti.“
Gera savijauta ir namų mikroklimatas taip pat priklauso ir nuo patalpų drėgmės: drėgnose patalpose nejauku, dažnai atsiranda nemalonus kvapas, pelėsis. Tačiau ne ką malonesnės ir pernelyg sausos patalpos, kuriose dažnai atsiranda nemalonių odos ir gleivinių sausėjimo požymių, pasireiškiančių odos išsausėjimu, paraudimu, niežėjimu, burnos ir nosies, gerklės gleivinės džiūvimu, sausu kosuliu rytais.
„Norint užsitikrinti tinkamą mikroklimatą namuose, oras turi būti drėkinamas, – pataria specialistė. – Dažnai tenka drėkinti ir centriniu šildymu šildomų patalpų orą, jei neužtenka vėdinti.“ Jei patalpos gerai vėdinamos, pirkti drėkintuvo paprastai neverta. Pernelyg sausu oru nesiskundžia ir medinių namų gyventojai. „Tačiau blokinių namų gyventojai, ypač jei patalpose karšta ir nepakankamai vėdinama, galėtų pagalvoti apie papildomas drėkinimo priemones“, – sako specialistė. Jei neturite specialaus drėkintuvo, ant radiatorių galima kabinti atviras talpas su vandeniu ar radiatorius dengti sudrėkintu audeklu.
Nemažai problemų pridaro ir lauko sienų temperatūra. „Jei oro temperatūra kambario viduryje ir lauko sienos temperatūra skiriasi daugiau kaip 3 laipsniais, didėja kūno šilumos išspinduliavimas per odą, jaučiamas žvarbumas ir šaltis, – vardija specialistė – Tuo atveju būtina šiltinti sienas, geriausiai iš lauko pusės tam skirtomis medžiagomis.“


Grindų šildymas dažniausiai įrengiamas ten, kur vaikštoma lengvai apsiavus ar yra mažų vaikų. Tokį šildymo būdą dažnai renkasi ir vaikų ikimokyklinės įstaigos lopšelinių grupių žaidimų ir persirengimo kambariuose, tualeto patalpose. „Temperatūrų skirtumas 0,1m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų turi būti ne daugiau kaip 3 laipsniai, – pataria Elena Mirinavičienė. – Šaltas oras kaupiasi ties grindimis, sukeldamas nemalonius šalčio pojūčius. Įrengus grindų šildymą, ši problema išsprendžiama, kojos jaučia malonią šilumą. Tačiau vien tai negali užtikrinti pakankamo didesnio ploto aukštų patalpų apšildymo, todėl dažniausiai yra tik papildoma priemonė.“
 

Atverkime langus


Patalpų vėdinimas" dažnai tampa didžiausia mikroklimato problema, – sako visuomenės sveikatos specialistė Elena Mirinavičienė. – Nepakankamai vėdinamose patalpose, kuriose būna daugiau žmonių, didėja santykinė drėgmė, kaupiasi anglies monoksidas, sieros vandenilis, acetonas, azoto oksidai, dimetilaminas, acto rūgštis ir kitų žmogui žalingų medžiagų, didėja mikroorganizmų skaičius.“
Specialistės teigimu, drėgname ore ilgiau išsilaiko ligas sukeliančios bakterijos ir virusai, todėl dažniau sergama peršalimo ligomis, blogėja žmogaus organizmo dujų apykaita, keičiasi kvėpavimo ritmingumas ir gilumas, prasideda smegenų pusrutulių žievės slopinimo procesai. „Žmonės (ypač tam jautrūs vaikai) negali susikaupti, silpnėja atmintis, atsiranda bendras organizmo silpnumas, galvos skausmai“, – vardija E. Mirinavičienė.
Prie šių problemų nemažai prisideda ir ypač populiarūs plastikiniai langai, kurie paprastai nepraleidžia oro. „Ne visada į rėmą montuojamos orlaidės, o žiemą atidaryti langą ir „šildyti lauką“ dažnam atrodo šventvagiška. Tačiau pagalvokime, kad, apšiltinus sienas, sudėjus nepralaidžius orui langus, gyvename tarsi šiltnamyje“, – tikina specialistė.
Todėl žiemą būtina bent 2–3 kartus per dieną po 3–5 minutes praverti langus arba nuolat laikyti langų rėmus mikroventiliacijos padėtyje. Mokyklose reikalaujama vėdinti klases per kiekvieną pertrauką, kai vaikai būna išėję iš klasės, o koridorius – pamokų metu, vaikų darželiuose vėdinti žaidimų patalpas vaikų miego ar pasivaikščiojimų lauke metu.
 

Kaip temperatūra veikia žmogų?


Per šalta. Žmogaus organizmas negali prisitaikyti prie didelių temperatūros svyravimų, temperatūros pokyčiai neturėtų būti didesni kaip 2–3 laipsniai nuo ribinių verčių (18–22 laipsnių) ir tik kiek įmanoma trupesnį laiką. Ilgesnį laiką būnant šaltose patalpose mažėja organizmo atsparumas (imunitetas). Veikiant šalčiui lėtėja kraujotaka, mažėja plaučių ventiliacija, kyla odos kraujagyslių spazmai. Dažniau sergama peršalimo ligomis, periferinių nervų, inkstų, šlapimo takų, plaučių ligomis, paūmėja sąnarių ligos. Šaltis gali sukelti alergines ligas – bronchinę astmą, Kvinke edemą, nes dėl šalčio odoje gaminasi panašios į histaminą medžiagos. Šaltose patalpose dažnai būna ir pernelyg didelė drėgmė, ypač jei patalpos netinkamai vėdinamos, dėl to padaugėja pelėsinių grybelių, galinčių sukelti rimtų problemų.
Per karšta. Jei patalpose žiemą temperatūra tokia, kaip karštą vasaros dieną, o reikia išeiti į šaltį, organizmas turi labai greitai prisitaikyti prie didelių temperatūros skirtumų. Tokiu atveju itin svarbu tinkamai apsirengti, ypač vaikams, kad kūnas nesuprakaituotų. Suprakaitavus ir patekus į šaltą lauką, padidėja peršalimo ligų rizika. Kita dažna pernelyg šildomų patalpų problema – sausas oras. Šiltoje aplinkoje išsiplečia odos ir gleivinių kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Laura
2013-03-26 09:40
Daugelis oro kondicionierių turi drėgnų patalpų sausinimo funkciją :)
http://kondicionieriu-meistras.lt/

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai