){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Specialistų teigimu ir higienistų nustatyta norma, temperatūra gyvenamuosiuose namuose ir viešojo naudojimo pastatuose šaltuoju metų laiku turi svyruoti tarp 18 ir 22 laipsnių. Be temperatūros, svarbios ir santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio ribinės vertės, nuo kurių taip pat priklauso namų jaukumas.
„Santykinė oro drėgmė tinkamiausia tarp 35 ir 60 procentų, oro judėjimo greitis šildymo sezono metu – 0,05–0,15 m/s, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė. – Vaikai, pagyvenę žmonės, ligoniai, ypač sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, yra jautresni žemai aplinkos temperatūrai ir jos svyravimui, todėl jiems turėtų būti išlaikomos viršutinės temperatūros normos ribos. Kuo šalčiau lauke, tuo aukštesnė temperatūra turi būti patalpose.“
Nustatyta, kad iki 7–10 metų vaikai kur kas blogiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių nei suaugusieji. „Vaiko oda yra plona, joje daug kraujagyslių, taigi į aplinką pašalinama daugiau šilumos, vaikai greičiau suprakaituoja. Tačiau ir vėsesnėje aplinkoje jie greičiau pajaučia šaltį, peršąla“, – tikina specialistė. Todėl patalpoms, kuriose būna vaikai iki 7 metų, numatoma 20–23, o iki 1–erių metų 21–23 laipsnių temperatūra.
Kalbant apie atskirų kambarių mikroklimatą, verta prisiminti, kad miegas būna ramesnis ir gilesnis, jei miegamajame kambaryje nekaršta, todėl rekomenduojama 18 laipsnių temperatūra suaugusių ir 18–22 laipsnių – vaikų miegamuosiuose kambariuose.
„Reikėtų namuose turėti termometrą ir dažniau atkreipti dėmesį į jo rodmenis ten, kur būna maži vaikai, – pataria E. Mirinavičienė. – Suaugusieji dažnai neatkreipia dėmesio į 3–4 laipsnių temperatūros svyravimus, kurie vaikui gali būti žalingi.“
„Jei kalbėtume apie patalpų šildymo sistemą, tai geriau jaučiamasi esant nekintamai oro temperatūrai, kurią užtikrina centrinis šildymas, – sako E. Mirinavičienė. – Šildant patalpas krosnimis, nekintamą temperatūrą sunkiau užtikrinti.“
Gera savijauta ir namų mikroklimatas taip pat priklauso ir nuo patalpų drėgmės: drėgnose patalpose nejauku, dažnai atsiranda nemalonus kvapas, pelėsis. Tačiau ne ką malonesnės ir pernelyg sausos patalpos, kuriose dažnai atsiranda nemalonių odos ir gleivinių sausėjimo požymių, pasireiškiančių odos išsausėjimu, paraudimu, niežėjimu, burnos ir nosies, gerklės gleivinės džiūvimu, sausu kosuliu rytais.
„Norint užsitikrinti tinkamą mikroklimatą namuose, oras turi būti drėkinamas, – pataria specialistė. – Dažnai tenka drėkinti ir centriniu šildymu šildomų patalpų orą, jei neužtenka vėdinti.“ Jei patalpos gerai vėdinamos, pirkti drėkintuvo paprastai neverta. Pernelyg sausu oru nesiskundžia ir medinių namų gyventojai. „Tačiau blokinių namų gyventojai, ypač jei patalpose karšta ir nepakankamai vėdinama, galėtų pagalvoti apie papildomas drėkinimo priemones“, – sako specialistė. Jei neturite specialaus drėkintuvo, ant radiatorių galima kabinti atviras talpas su vandeniu ar radiatorius dengti sudrėkintu audeklu.
Nemažai problemų pridaro ir lauko sienų temperatūra. „Jei oro temperatūra kambario viduryje ir lauko sienos temperatūra skiriasi daugiau kaip 3 laipsniais, didėja kūno šilumos išspinduliavimas per odą, jaučiamas žvarbumas ir šaltis, – vardija specialistė – Tuo atveju būtina šiltinti sienas, geriausiai iš lauko pusės tam skirtomis medžiagomis.“
Grindų šildymas dažniausiai įrengiamas ten, kur vaikštoma lengvai apsiavus ar yra mažų vaikų. Tokį šildymo būdą dažnai renkasi ir vaikų ikimokyklinės įstaigos lopšelinių grupių žaidimų ir persirengimo kambariuose, tualeto patalpose. „Temperatūrų skirtumas 0,1m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų turi būti ne daugiau kaip 3 laipsniai, – pataria Elena Mirinavičienė. – Šaltas oras kaupiasi ties grindimis, sukeldamas nemalonius šalčio pojūčius. Įrengus grindų šildymą, ši problema išsprendžiama, kojos jaučia malonią šilumą. Tačiau vien tai negali užtikrinti pakankamo didesnio ploto aukštų patalpų apšildymo, todėl dažniausiai yra tik papildoma priemonė.“
„Patalpų vėdinimas" dažnai tampa didžiausia mikroklimato problema, – sako visuomenės sveikatos specialistė Elena Mirinavičienė. – Nepakankamai vėdinamose patalpose, kuriose būna daugiau žmonių, didėja santykinė drėgmė, kaupiasi anglies monoksidas, sieros vandenilis, acetonas, azoto oksidai, dimetilaminas, acto rūgštis ir kitų žmogui žalingų medžiagų, didėja mikroorganizmų skaičius.“
Specialistės teigimu, drėgname ore ilgiau išsilaiko ligas sukeliančios bakterijos ir virusai, todėl dažniau sergama peršalimo ligomis, blogėja žmogaus organizmo dujų apykaita, keičiasi kvėpavimo ritmingumas ir gilumas, prasideda smegenų pusrutulių žievės slopinimo procesai. „Žmonės (ypač tam jautrūs vaikai) negali susikaupti, silpnėja atmintis, atsiranda bendras organizmo silpnumas, galvos skausmai“, – vardija E. Mirinavičienė.
Prie šių problemų nemažai prisideda ir ypač populiarūs plastikiniai langai, kurie paprastai nepraleidžia oro. „Ne visada į rėmą montuojamos orlaidės, o žiemą atidaryti langą ir „šildyti lauką“ dažnam atrodo šventvagiška. Tačiau pagalvokime, kad, apšiltinus sienas, sudėjus nepralaidžius orui langus, gyvename tarsi šiltnamyje“, – tikina specialistė.
Todėl žiemą būtina bent 2–3 kartus per dieną po 3–5 minutes praverti langus arba nuolat laikyti langų rėmus mikroventiliacijos padėtyje. Mokyklose reikalaujama vėdinti klases per kiekvieną pertrauką, kai vaikai būna išėję iš klasės, o koridorius – pamokų metu, vaikų darželiuose vėdinti žaidimų patalpas vaikų miego ar pasivaikščiojimų lauke metu.
Per šalta. Žmogaus organizmas negali prisitaikyti prie didelių temperatūros svyravimų, temperatūros pokyčiai neturėtų būti didesni kaip 2–3 laipsniai nuo ribinių verčių (18–22 laipsnių) ir tik kiek įmanoma trupesnį laiką. Ilgesnį laiką būnant šaltose patalpose mažėja organizmo atsparumas (imunitetas). Veikiant šalčiui lėtėja kraujotaka, mažėja plaučių ventiliacija, kyla odos kraujagyslių spazmai. Dažniau sergama peršalimo ligomis, periferinių nervų, inkstų, šlapimo takų, plaučių ligomis, paūmėja sąnarių ligos. Šaltis gali sukelti alergines ligas – bronchinę astmą, Kvinke edemą, nes dėl šalčio odoje gaminasi panašios į histaminą medžiagos. Šaltose patalpose dažnai būna ir pernelyg didelė drėgmė, ypač jei patalpos netinkamai vėdinamos, dėl to padaugėja pelėsinių grybelių, galinčių sukelti rimtų problemų.
Per karšta. Jei patalpose žiemą temperatūra tokia, kaip karštą vasaros dieną, o reikia išeiti į šaltį, organizmas turi labai greitai prisitaikyti prie didelių temperatūros skirtumų. Tokiu atveju itin svarbu tinkamai apsirengti, ypač vaikams, kad kūnas nesuprakaituotų. Suprakaitavus ir patekus į šaltą lauką, padidėja peršalimo ligų rizika. Kita dažna pernelyg šildomų patalpų problema – sausas oras. Šiltoje aplinkoje išsiplečia odos ir gleivinių kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
http://kondicionieriu-meistras.lt/