Jauki namų šiluma, neskriaudžiant savęs ir gamtos

Šildymas rudenį tampa viena iš pagrindinių pokalbių temų. Kiek kainuoja? Ar pakankamai šilta? Kuo šildome? Tačiau vis dar gana retai tarp šių klausimų iškyla tas kiek nepatogus ir nepopuliarus – ar ekologiška? Tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje nusprendėme pažvelgti į keletą ekologiško būsto šildymo būdų. Jei ne šiemet, tai galbūt kitąmet ar po dešimtmečio jie taps nebe išimtimi, o kasdienybe.
 

Tie, kurie bent kartais užmeta akį į informaciją apie ekologinę taršą, žino, kad, deginant dujas ar kietąjį kurą, į aplinką yra išskiriamos CO2 dujos. Taip, tos pačios, atsakingos už šiltnamio efektą ir klimato atšilimą. Be to, energijai išgauti sekinami neatsinaujinantys energijos šaltiniai, kuriuos žmonija naudoja itin greitai.
Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, taip ir šioje egzistuoja alternatyvos. Apžvelgsime tris įprastinio šildymo alternatyvas: biomasę, geoterminį šildymą ir saulės kolektorius.
Šildymas biomase
Pirmiausia apie tikriausiai paprasčiausią ir sąlyginai mažiausiai investicijų reikalaujančią alternatyvą – šildymą biomase. Biomasė – tai augalinės ir gyvūninės kilmės atliekos, iš kurių individualiam šildymui gaminami briketai arba granulės. Juos gaminant naudojami ūkiuose likę nepanaudoti šiaudai, šienas, įvirios sodo ar daržo atliekos, taip pat medienos pjuvenos, celiuliozės, popieriaus gamyklų atliekos ir t.t.
Biomasė yra atsinaujinantis energijos šaltinis, kadangi yra gaminama iš besikaupiančių žaliavų, t.y. minėtų atliekų.
Briketai formuojami šią masę spaudžiant itin dideliu slėgiu, nenaudojant jokių papildomų komponentų. Iš suspaustos biomasės gaminamos ir granulės, turinčios itin mažą drėgmės kiekį ir labai lengvos transportuoti. Granulės šildymo tikslais naudojamos daug kur: ir individualiuose namuose, ir ūkiuose, ir netgi pramoninėse katilinėse šilumos ir elektrai gaminti.
Vis dėlto šio šildymo būdo minusas – į aplinką išskiriamos CO2 dujos ir kiti teršalai.
Geoterminis šildymas
Geoterminis šildymas yra vienas iš ekologiškiausių šildymo būdų, tačiau tokios sistemos įrengimas reikalauja didelių investicijų. Šilumos siurbliu šiluma paimama iš aplinkos – vandens, oro, grunto – ir panaudojama šildyti patalpoms, vandeniui. Kaip? Gruntas sukaupia iki 98 proc. saulės energijos, taigi net ir žiemą jame yra pakankamai šilumos, kurią galima naudoti būstui apšildyti. Aišku, tam yra naudojamos specialios technologijos ir priemonės. Iš principo ši energija yra nemokama, kainuoja tik energija, naudojama jai paimti, t.y. geoterminio šildymo įrangai veikti.
Naudojant geoterminio šildymo sistemas, 1 kilovatas elektros pagamina maždaug 5 kilovatus šilumos. Taigi sumažėja ir CO2 emisijos.
Geoterminio šildymo sistemomis šilumą galima paimti ir iš oro bei vandens.
Šio šildymo būdo iššūkis, be didelės kainos, yra ir tai, kad būtina rasti kvalifikuotus specialistus, kadangi netinkamai įrengta sistema tiesiog neneš jokios naudos.
Saulės kolektoriai
Dar vienas ekologiško šildymo būdas – saulės kolektoriai. Kaip ir sako pats pavadinimas, jais sugeriama ir šilumai išgauti panaudojama saulės spindulių energija.
Saulės kolektoriaus principas paprastas – sistemoje esantis skystis, įšildytas saulės energijos, savo šilumą perduoda į vandens šildytuvo gyvatuką arba šilumokaitį.
Saulės kolektoriai yra dviejų – plokštieji ir vakuuminiai. Plokščiasis saulės kolektorius sudarytas iš sugertuvo, padengto specialia spindulius sugeriančia danga, skaidraus stiklo, pasižyminčio geru saulės spindulių pralaidumu, ir šilumos izoliacija, energijos nuostoliams sumažinti. Vakuuminį kolektorių sudaro kolba iš specialaus stiklo, viduje turinti sugertuvą. Kolbos viduje yra vakuumas, užtikrinantis pilną šilumos izoliaciją. Kadangi vakuuminių kolektorių technologija yra sudėtingesnė, jie yra brangesni. Vis dėlto, esant šaltiems orams, šie kolektoriai yra efektyvesni.
Saulės kolektoriai labai sumažina išlaidas už šildymą, o kartu ir visiškai neteršia aplinkos, kadangi į ją neišmeta jokių dujų. Šios technologijos minusas – nemaža įrengimo kaina.


Lietuvoje ekologiškas šildymas vis dar nepopuliarus
Apie ekologiško šildymo būdus kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Aplinkos ir darbo medicinos katedros profesoriumi Ričardu Radišausku.
Kokie šildymo būdai yra ekologiškiausi ir ką rekomenduotumėte Jūs?
Patys ekologiškiausi šildymo būdai, t.y. daro mažiausią žalą aplinkai ir nekenkia žmogaus sveikatai, yra tie, kurie į aplinką neišskiria arba išskiria minimalų kiekį anglies dvideginio ir kitų kenksmingų teršalų. Tai būtų saulės kolektoriai, geoterminis šildymas, šildymas elektra, infraraudonųjų spindulių plokštės. Šioms šildymo sistemoms nereikia sandėliavimo patalpų, nėra jokio kvapo, CO2 išsiskyrimo, gaisro, sprogimo pavojaus, sistemos valdymas paprastas, bet kartu efektyvus, nereikalaujantis nuolatinio įsikišimo. Todėl šiuos šildymo būdus ir rekomenduočiau naudoti būstams šildyti. Dar rekomenduočiau šildymą dujomis, kuris priskiriamas prie ekologiškesnių šildymo būdų. Kiti šildymo būdai, tokie kaip šildymas medienos granulėmis, medžio pjuvenų briketais, paprastomis malkomis, durpėmis, daug mažiau ekologiški, nes į aplinką išskiria didesnis ar mažesnis kiekis kenksmingų žmogui teršalų (anglies dvideginio, sieros, chloro, azoto junginių ir kt.), kurie gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą.
Kokie šių šildymo būdų minusai?
Pačių ekologiškiausių, t.y. saulės kolektorių, geoterminio šildymo, minusai būtų jų įrengimo brangumas, bet pagamintos šilumos savikaina viena pigiausių. Šildymo elektra sistemos įrengimas kainuoja nebrangiai, bet gana brangiai kainuoja šilumos savikaina. Šildymo dujomis įrengimas kainuoja nebrangiai, bet šilumos savikaina dėl brangių dujų yra gana didelė. Mažiau ekologiškų šildymo būdų, t.y. šildymas medienos granulėmis, medžio pjuvenų briketais, paprastomis malkomis, durpėmis įrengimas kainuoja nemažai, bet šilumos savikaina yra nedidelė, nors ir yra didėjanti.
Kokie šildymo būdai yra labiausiai kenkiantys aplinkai ir žmogaus sveikatai?
Labiausiai kenkiantys aplinkai ir žmogaus sveikatai šildymo būdai yra šildymas mazutu, orimulsija ir akmens anglimi dėl išsiskiriančių į aplinką nemažų kiekių teršalų (anglies dvideginio, sieros, azoto junginių, kietųjų dalelių ir kt. junginių), kenksmingai veikiančių žmogaus sveikatą ir galimai didinančių žemės šiltnamio efektą.
Kokia yra ekologinio šildymo situacija Lietuvoje? Kokia dalis būstų yra įsirengę geoterminį šildymą arba saulės kolektorius? Kaip manote, kada šios sistemos mūsų šalyje taps populiarios?
Šiuo metu Lietuvoje ekologinio šildymo situacija yra gana bloga, nes tik pavieniai gyventojai yra įsirengę ekologinio šildymo (geoterminio šildymo ir saulės kolektorių) sistemas (Lietuvoje per 2005–2008 m. buvo instaliuota tik daugiau kaip 3 tūkstančiai vidutinės galios sumontuotų geoterminio šildymo siurblių). Daugiau gyventojų yra įsirengę šildymo elektra sistemas. Ekologinio šildymo sistemos mūsų šalyje taps populiarios tada, kada atpigs šios sistemos ir jų įrengimas, didės žmonių informuotumas ekologinio šildymo klausimais, blogės žmonių sveikata dėl aplinkos užterštumo, didės žmonių pajamos, gerės šalies socialinė ekonominė gerovė.
„Pasyvieji namai“ – mūsų ateitis
Danų architektas Olavas Langenkampas 2008 metais pabaigė savo „pasyviojo namo“ statybos darbus. Toks namas tapo pirmuoju pastatu Danijoje, gavusiu pasyviojo namo pažymėjimą, – atitiko neprivalomus kriterijus, pagal kuriuos pastatas turi suvartoti gerokai mažiau energijos nei remiantis įprastinėmis pastatų normomis.
Statant tokį namą, jam ieškoma vietos, kurioje jis galėtų kaupti saulės energiją. Taip pat dedamas ypač storas apšiltinimo sluoksnis, labai veiksmingi langai ir speciali oro cirkuliacijos sistema, padedanti palaikyti nekintamą temperatūrą.
Nors pasyviojo namo statybos būdas atsieina kur kas brangiau nei įprastinė statyba, tokiose šalyse, kuriose ši idėja labiausiai paplitusi, t.y. Vokietijoje ir Austrijoje, kainos ima kristi, nes technologijos ir statybos technika tampa įprastinės.
„Pasyviojo namo“ idėja kilo 20 a. 9-ame dešimtmetyje, o pirmieji namai buvo pastatyti 1990 metais Darmštate, Vokietijoje.
Šiandien visame pasaulyje yra per 10 tūkst. pastatų, nuo mažų privačių namų iki biurų pastatų, mokyklų ir parduotuvių, atitinkančių pasyviojo namo standartą. Šis būdas naudojamas ir atnaujinant esamus pastatus.
Principai
• Gamtos panaudojimas. „Pasyvusis saulės modelis“ – tai pastato paviršiaus ploto mažinimas ir langų nukreipimas į pusiaują (į pietus Europoje), siekiant padidinti saulės apšvietimą.
• Apšiltinimas. Ypač efektyvus apšiltinimas sumažina šilumos nuostolius per sienas, stogą ir grindis. Ypatingas dėmesys skiriamas „šilumos tiltų“, t. y. mažiems plyšeliams pastatuose, pro kuriuos išeina šiluma, šalinti.
• Modernūs langai. Pasyviuosiuose namuose dedami trijų kamerų langai su specialia danga, pripildyti tokių dujų, kaip argonas arba kriptonas.
• Grynas oras. Siekiant palaikyti oro kokybę ir sulaikyti pakankamai šilumos, apsieinant be įprastinės šildymo sistemos, naudojamos mechaninės ventiliacijos ir šilumos kompensavimo sistemos. Tam galima naudoti ir požeminius vamzdžius, kurie žemės šilumą perduoda į orą arba atvirkščiai, kad šildytų arba vėsintų ventiliacijos sistemos įsiurbiamą orą. Taip užtikrinamas ir nenutrūkstamas gryno oro tiekimas.
• Sandarinimas. Užtikrinama, kad visos pastato sandūros būtų visiškai užsandarintos, taip mažinant šilto arba vėsaus oro, galinčio sklisti per pastatą, kiekius ir leidžiant mechaninei ventiliacijos sistemai kompensuoti šilumą, prieš išleidžiant orą į išorę.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai