Naikinantis žmogaus elgesys grasina gyvasčiai Žemėje

Žmonių skaičius žemėje greitai pasieks septynis milijardus. Šis skaičius gąsdina ne tik dėl gresiančio maisto, geriamojo vandens nepritekliaus ar užterštumo padidėjimo: didėjant žmonių skaičiui, deja, smarkiai mažėja gyvūnų ir augalų skaičius. Rūšių nykimas yra viena didžiausių šiandienos aplinkosaugos problemų. „Sveikas žmogus“, tęsdamas savo ekologinių straipsnių ciklą, šį kartą gilinasi į gyvūnų nykimo problemą.
 

Per 4 milijardus žemės egzistavimo metų įvyko penki didieji rūšių nykimai. Pirmasis jų – prieš maždaug 450 mln. metų. Vėliau įvyko dar 4 didieji rūšių nykimai, mes šiandien stovime ant šeštojo slenksčio.
Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga (The International Union for Conservation of Nature) savo Raudonajame sąraše turi beveik 56 tūkst. stebimų gyvūnų rūšių, iš kurių apie 18 tūkst. gresia išnykimas. Klausimas, į kurį ieškoma atsakymo, skamba maždaug taip: „Kas nutiks šioms visoms rūšims, kai planetos populiacija apie 2050 metus pasieks prognozuojamus 9,3 milijardo?“
Daugelis mokslininkų teigia, kad ateinančių 10 mln. metų biologinė įvairovė ir daugybės gyvūnų rūšių likimas priklausys tik nuo vienos vienintelės, tačiau pačios savanaudiškiausios ir plėšriausios rūšies – homo sapiens – veiklos per artimiausius 50–100 metų.

 

Penki didieji rūšių nykimai


Per pirmąjį didįjį nykimą, sukeltą apledėjimo, o vėliau atšilimo ir jūros lygio pakitimo, dingo maždaug 65 proc. gyvūnų rūšių.
Antrasis nykimas įvyko maždaug prieš 380 mln. metų, ir jo metu išmirė apie 72 proc. jūros gyvių rūšių: nykimą sukėlė globalinis atšalimas ir keletas nukritusių meteoritų.
Po mažiau nei šimto milijonų metų įvyko trečiasis nykimas, kuris buvo toks didelis, kad gyvybė tiesiog nebeatsikūrė – jo metu išnyko apie 90 proc. visų rūšių.
Apie šio nykimo priežastis vis dar diskutuojama, tačiau manoma, kad didžiuliai lavos potvyniai Sibire (galbūt sukelti asteroido) pakeitė klimatą ir deguonies kiekį vandenynuose.
Ketvirtasis didysis nykimas įvyko prieš 200 mln. metų, o paskutinysis prieš 65 mln. ir yra geriausiai pažįstamas, kadangi siejamas su dinozaurų išnykimu, sukeltu asteroido nukritimo į Meksikos įlanką ir didelių lavos srautų Indijoje.
O reliatyviai neseniai, maždaug prieš 3 – 50 tūkst. metų, išnyko maždaug pusė didžiųjų žinduolių rūšių. Kai kurie mokslininkai mano, jog jau tada prie to prisidėjo žmogaus veikla.
 

Nykstantys gyvūnai


Kiek susipažinę su rūšių nykimo istorija, grįžkime į šiandieną ir problemas, kurios tiksi tarsi uždelsto veikimo bomba. Manoma, kad pasaulyje iš viso gali būti apie 15 mln. gyvybės rūšių. Mokslininkai ir tyrėjai nustatė, kad kiekvienais metais išnyksta apie 0,01–1 proc. visų rūšių, todėl, pasitelkę paprasčiausią matematiką, gauname nė kiek nedžiuginantį rezultatą: per metus išnyksta nuo 1500 iki 15000 visų gyvūnų rūšių.
Apytiksliais duomenimis, pavojuje yra apie 30 proc. varliagyvių ir bestuburių, 21 proc. žinduolių, reptilijų, žuvų ir 12 proc. paukščių.
Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga nykstančius ir pavojuje esančius gyvūnus suskirstė į šias kategorijas:
Išnykusios: užfiksuota paskutinio rūšiai priklausiusio nario mirtis arba pagrįstai abejojama dėl paskutinio rūšies nario mirties.
Išnykusios laisvėje: yra pavykę apsaugoti nelaisvėje gyvenančius rūšies atstovus, tačiau populiacija gamtoje išnykusi.
Rūšys, kurioms kyla rimta grėsmė išnykti: artimiausioje ateityje kyla didžiulė grėsmė išnykti.
Nykstančios: netolimoje ateityje kyla rimta grėsmė išnykti.
Pažeidžiamos: ateityje kyla rimta grėsmė išnykti.
Beveik nykstantys: netolimoje ateityje gali būti priskirti nykstantiems.
Apsaugoti: gyvūnams nėra rimtos grėsmės išnykti, tačiau gyvūnai privalo būti įtraukti į aplinkosaugos programas.
Rūšys, kurioms negresia išnykimas: rūšims nėra grėsmės išnykti.
Bausti, negalima pasigailėti
Tiems, kuriems dar kyla klausimas, kas yra kaltas dėl tokio neįtikėtinai greito gyvūnų nykimo, dar kartą juodu ant balto: kaltas žmogus ir jo savanaudiška veikla.


Tiesa, gamtoje egzistuoja ir natūralus rūšių nykimas, jis vyksta tuomet, kai tam tikra rūšis prieina savo egzistencijos žemėje pabaigą. Kiekvienos rūšies gyvavimo laikas priklauso nuo jos sugebėjimų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, gebėjimų išgyventi ir t.t. Apie 90 proc. visų kada nors žemėje egzistavusių organizmų yra išnykę, tačiau natūralus nykimas vyksta lėčiau, proporcingai, o išnykusią rūšį dažniausiai pakeičia kita.
Deja, žmogus savo veikla ir gobšumu, nesirūpinimu niekuo kitu tik savimi paveikė šiuos natūralius gamtos procesus ir daugybę rūšių prie išnykimo ribos privedė daug anksčiau laiko.
Pagrindinės gyvūnų nykimo priežastys yra labai paprastos ir akivaizdžiai bei gėdingai bedančios į kaltininką. Tai gyvūnų natūralios gyvenamosios aplinkos, buveinių kitimas arba naikinimas, jų paveikimas užterštumu (vandens, oro, dirvožemio), nelegali medžioklė, neatsakinga žvejyba, klimato pokyčiai, nenatūralus svetimų rūšių į natūralią aplinką įvedimas.
Medžioklė ir žvejyba
Mūsų protėviai, netgi ir nelabai tolimi, į medžioklę ėjo vedami alkio ar šalčio. Deja, šiandien, nors maisto produktai parduotuvėse tapo prieinami kiekvienam, gyvūnai ir toliau žudomi: dėl mados (kailio, kaulų, plunksnų, odos), verslo, suvenyrų gamybos, vis dar populiari ir itin kraupi „pramoga“ – medžioklė dėl malonumo.
Didelį nerimą kelia nežmoniški žvejybos mastai: tyrimai rodo, kad, jei jie nepasikeis, per artimiausius kelis dešimtmečius komercinės žuvies tiesiog nebeliks. Žvejyba šiandien vykdama negailestingai: jūros dugnu traukiami platūs tralai, išmetami kilometrų ilgio tinklai, naudojamos specialios technologijos, žuvų ieškančios net ir giliausiose vandenynų vietose, o čia gyvūnija auga labai lėtai. Žvejojant naikinamos ne tik žuvys, bet ir kiti gyvūnai, tokie kaip delfinai ar ruoniai, o žvejybos tralai, kuriais braukiamas vandenynų ir jūrų dugnas, naikina ir visus kitus gyvus organizmus, įskaitant tūkstančius metų augusius koralinius rifus.
Gyvenamoji aplinka
Per amžius, didėjant žmonių populiacijai, visame pasaulyje buvo naikinami dideli miškų plotai, o kartu ir gyvūnų namai. Tai tęsiasi ir šiandien: kertami atogrąžų miškai ir taip ne tik skatinamas „šiltnamio efektas“, bet ir naikinama biologinė įvairovė, įvairūs augalai, gyvūnai netenka savo buveinių, o, nykstant augalams, ir mitybos šaltinių. Štai tam tikros beždžionių rūšys maitinasi tik aukščiausiuose medžiuose augančiais vaisiais, o medkirčiai juos iškerta ir palieka tik žemuosius.
Natūrali gyvenamoji aplinka ne tik naikinama, bet ir teršiama. Moderniuose ūkiuose naudojami pesticidai, trąšos ir kitos pramoninės atliekos vis daugiau teršia mūsų planetos dirvožemį. Jie naikina visą dirvožemio ekosistemą, niekuo dėtus organizmus, nuo užteršto dirvožemio kenčia ir gyvūnai.
Užterštas dirvožemis veda ir prie kitų problemų: pasaulio vandens telkiniai – jūros, upės, ežerai, vandenynai – yra siaubingai teršiami nutekamųjų vandenų, iš gruntinių vandenų atitekančių ūkinių trąšų, kitų pramonės chemikalų, laivų išmetamų teršalų. Tokios medžiagos, kaip fosfatai ir nitratai, skatina dumblo augimą, šis naikina deguonį, be kurio gyvybė vandenų dugne negali egzistuoti.
Didžiulę grėsmę kelia ir paskutiniu metu pasaulyje padažnėję naftos išsiliejimai į jūras ir vandenynus, kai nukenčia ne tik jūros flora ir fauna, bet ir daugybė kitų gyvūnų.
Galiausiai – rūgštieji lietūs, susidarantys sieros ir azoto oksidams, išskiriamiems jėgainių ir transporto priemonių, sureagavus su ore esančia drėgme, yra nuodingi ir kenksmingi visiems gyviems organizmams ir ekosistemoms. Jie nuodija ir naikina mikroorganizmus dirvožemyje, augalus, gyvūnus, taip pat teršia ežerus, upes, naikina juose gyvenančias žuvų rūšis.
Ką daryti?
Deja, pamoti stebuklinga lazdele ir taip išspręsti problemos nepavyks. Visų pirma žmonės turi pakeisti savo požiūrį į gamtą, suvokti savo veiksmų padarinius ir sustabdyti savo naikinantį elgesį.
Svarbu suvaldyti demografinį plitimą ir drastiškai sumažinti svarbių gamtos resursų vartojimą, jį keisti atsinaujinančiais ištekliais.
Galiausiai – imtis tų veiksmų, kurie yra būtini, siekiant išspręsti ir visas kitas aplinkosaugos problemas: atkurti ekosistemas, kovoti su užterštumu, klimato kaita, miškų kirtimu, medžiokle, skatinti biologinę įvairovę, kurti dirbtines sąlygas labiausiai nykstantiems gyvūnams.

Amžius Išnykusių gyvūnų rūšių skaičius

17 a. 7
18 a. 11
19 a. 27
20 a. 157
21 a. Kol kas 6
Kai kurie išnykę (ir tikėtinai išnykę) gyvūnai. Lietuvos Raudonoji knyga
• Žinduoliai:
o Europinė audinė
o Rudoji meška
o Ąžuolinė miegapelė
• Paukščiai
o Gyvatėdis
o Žvyrė
o Kuoduotasis vieversys
• Vabzdžiai
o Didysis puikiažygis
o Elniavabalis
o Didysis ąžuolinis ūsuotis
o Mėlynoji bitė
• Vežiagyviai
o Pontoporėja

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai