Prietaisų radiacija nėra nekalta

Tragiški įvykiai Japonijoje padidino žmonių susidomėjimą apšvitos pavojumi net ir ne katastrofų metu. Kaip žinoma, be natūralios gamtinės apšvitos, žmogų gali veikti ir medicinos prietaisų jonizuojamoji spinduliuotė, taip pat spindulinis gydymas. Suprantama, kad spindulinis gydymas be reikalo neskiriamas. Tačiau, ar taip neatsitinka su radiologiniais tyrimais? Kokią apšvitos dozę galime gauti jų metu?
 

Nėra nekalti


Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (2010 m.), Lietuvoje yra 59 kompiuterinės tomografijos (KT) ir 18 magnetinio rezonanso (MRT) aparatų, o tai reiškia, kad vis daugiau sudėtingesnių tyrimų persikelia į periferiją. Pacientai irgi mėgsta sudėtingus tyrimus, neretai patys jų reikalauja iš gydytojų. Būta atvejų, kad kai kurios privačios gydymo įstaigos netgi ragino žmones išsitirti kompiuteriniu tomografu. Kaip žmonėms apsisaugoti, juk radiologiniai tyrimai nėra nekalti?
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, esminis radiologijos principas – radiacinės saugos optimizavimas ALARA (angl., as low as reasonably achievable), kuris skelbia, kad apšvita turi būti kiek įmanoma minimali, tačiau užtikrinanti kokybišką vaizdą, kuris būtinas diagnozei nustatyti.
Dar du pagrindiniai radiacinės saugos principai – jonizuojamosios spinduliuotės šaltinių naudojimo pagrįstumo ir ribojimo principai. Radiologinį tyrimą reikia skirti pacientui pagrįstai, atlikti jį kokybiškai ir su įmanoma mažiausia apšvita, tuomet gaunama apšvitos žala bus tikrai mažesnė nei iš tyrimo gaunama nauda.
Atliekant KT tyrimą apšvitos dozė yra gan didelė. Pvz., atliekant krūtinės ląstos KT, gaunama jonizuojamoji spinduliuotė maždaug 400 kartų didesnė negu atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją (daugiau informacijos žr. lentelėje).
Pozitronų emisijos tomografija (PET) kol kas Lietuvoje neatliekama, tačiau jau netolimoje ateityje ji turėtų atsirasti. PET metu pacientas vidutiniškai gauna apie 5-7 mSv apšvitą. Dažnai kartu, siekiant gauti tikslesnę informaciją, atliekamas ir KT tyrimas. Tuomet apšvitos dozė siekia iki 25mSv ir daugiau. Palyginkime: atliekant įprastą krūtinės ląstos rentgenogramą, apšvitos dozė yra apie 0,02 mSv, atliekant krūtinės KT – apie 4–5 mSv.
MRT – taip pat radiologinis tyrimas, kaip ir ultragarso (UG). Tačiau jų metu nenaudojama jonizuojamoji spinduliuotė. MRT tyrimo metu žmogus patalpinamas į labai stiprų magnetinį lauką, o UG tyrimo metu naudojamas ultragarsas. „Visi radiologiniai tyrimai turi savų pliusų ir minusų, įvairioms patologijoms nustatyti reikia atlikti skirtingus tyrimus, o dažnai prireikia ir kelių radiologinių tyrimų ir jų metu nustatytų duomenų sugretinimo. Visa tai leidžia nustatyti tiksliausią diagnozę“, – pabrėžia pašnekovė.
 

Kokią dozę gausime?


„Prieš tyrimą pacientą galime informuoti, kokią vidutinę dozę jis gaus, tačiau vėliau ją patiksliname. KT pats ją suskaičiuoja kiekvienam pacientui individualiai. Netgi atliekant tą patį tyrimą, jo metu gauta apšvitos dozė skirtingiems žmonėms gali būti skirtinga, nes ji priklauso ir nuo paciento apimties, svorio. Be to, apšvitos dozė skirsis, jeigu tyrimo metu bus naudojama kontrastinė medžiaga, taip pat ji priklauso ir nuo pjūvių skaičiaus“, – aiškina dr. R.Briedienė.
Anot pašnekovės, apšvitos dozė priklauso ir nuo tiriamojo kūno ploto. Pvz., skenuojant galvą, apšvita bus mažesnė negu atliekant pilvo srities KT. Be to, KT tyrimas gali būti kelių fazių, pvz., tiriant kepenis, kontrasto medžiaga turi būti matoma ir arterijose, ir venose, tai reiškia, kad ta pati sritis skenuojama keletą kartų, ir apšvita tokiu atveju bus didesnė.
Taigi apšvitos dozė priklauso nuo tyrimo trukmės, tiriamosios vietos, gydymo tikslų, kitų parametrų. „Todėl bet kurie rentgenodiagnostiniai tyrimai turi būti atliekami tik tada, kai to reikia“, – pabrėžia pašnekovė.
Kaip apsisaugoti?
Ne paslaptis, kad nemažai pacientų patys reikalauja KT tyrimo. „Iš tiesų, neretai apie apšvitos žalą nesusimąstoma, o KT tyrimai atliekami pacientui pageidaujant, ko iš viso neturėtų būti. Radiologai turi įspėti pacientus apie tyrimo metu patiriama jonizuojamąją spinduliuotę. Tačiau jie negali nuspręsti dėl tyrimo tikslingumo, nes neturi visų paciento duomenų, nežino kitų jam atliktų tyrimų rezultatų, anamnezės ir kt.“, – sako medikė.
Kita vertus, nemažai pacientų sužinoję, kokią vidutinę apšvitos dozę gali gauti net atsisako KT tyrimo. Pavyzdžiui, žarnyno retrogradinė irigoskopija kartais nepagrįstai, neatlikus kitų tyrimų, rekomenduojama atlikti jaunoms vaisingo amžiaus moterims, besiskundžiančiomis skausmingumu pilvo srityje. Tačiau sužinojusios, kad tyrimo metu pagrindinė apšvita tenka kiaušidėms ir prilygsta 350-iai krūtinės ląstos rentgenogramų arba per 3 metus gaunamai natūraliai gamtinei apšvitai, moterys šio tyrimo atsisako.
Siekiant apsaugoti pacientą nuo bereikalingos apšvitos, pirmiausia būtina įvertinti, ar iš tiesų tikslinga atlikti radiologinius tyrimus ir visada reikia pradėti nuo paprastesnio metodo. „Be abejo, visada pasveriamas naudos ir žalos santykis. Juk, jeigu tyrimo reikia, jis bus atliktas ir pačiam mažiausiam vaikeliui“, – teigia dr. R.Briedienė.
 

Vengti kartotinės apšvitos


Prieš siunčiant pacientą atlikti KT, reikėtų įsitikinti, ar jam neseniai jau nebuvo atliktas toks tyrimas. „Deja, bet su tokia situacija susiduriame labai dažnai. Tarkim, KT buvo atliktas rajone, bet mūsų ligoninės gydytojas nepasitiki šio tyrimo rezultatais ir rekomenduoja jį atlikti kartotinai, nors tyrimas buvo atliktas tik prieš keletą savaičių. Iš kitos pusės, daugelyje šalies ligoninių yra KT aparatai, tačiau nėra vieningos tyrimų atlikimo metodikos, todėl gydytojai nežino, kaip taisyklingai atlikti tyrimą. Dėl to kartais iš tiesų šie tyrimai būna neinformatyvūs, ir tada jau tyrimą kartoti būtina, o žmogaus gaunama apšvita būna itin didelė“, – aiškina radiologė.
 

Būtina skaičiuoti apšvitos dozę


JAV Nacionalinis sveikatos institutas planuoja visiems kompiuterinių tomografų gamintojams įvesti reikalavimą skaičiuoti KT metu pacientų gaunamą apšvitos dozę ir ją įrašyti į medicininius dokumentus. Tokio sprendimo priėmimą paskatino visuomenės susirūpinimas gaunamomis didelėmis apšvitos dozėmis medicininio tyrimo metu, kas skatina vėžinių procesų vystymąsi. Ar šiuo metu yra galimybių bet kuriuo momentu sužinoti, kiek tyrimų, kurių metu gauta apšvita, pacientui buvo atlikta?
„Apšvitos dozė fiksuojama specialiuose įstaigos žurnaluose, tačiau į paciento medicininius dokumentus šie skaičiai nėra įrašomi, bet, jam pageidaujant, pasakomi. Sunku pasakyti, ar reikia apšvitos dozes fiksuoti paciento ligos istorijoje. Galbūt toks reikalavimas daugelį įstaigų, kuriose nėra skaitmeninės technikos, kuri pati apskaičiuoja apšvitos dozę, įklampins į papildomą vargą. Manau, kad, siekiant išvengti bereikalingos apšvitos, racionaliau yra šviesti klinicistus. Būtinas glaudus gydytojų specialistų ir radiologų bendradarbiavimas. Juk radiologas gali patarti, kada KT tyrimas yra visiškai neinformatyvus“, – įsitikinusi dr. R.Briedienė.
****
Radiologinis tyrimas Palyginimas su doze, gaunama atliekant krūtinės rentgenogramą (kartais) Gamtinės apšvitos ekvivalentas *
Krūtinės rentgenograma 1 3 dienos
Krūtininė stuburo dalis 35 4 mėnesiai
Juosmeninė stuburo dalis 50 5 mėnesiai
Intraveninės urogramos 120 14 mėnesių
Stemplės rentgenoskopija 75 8 mėnesiai
Pasažas žarnynu 150 16 mėnesių
Retrogradinė irigoskopija 360 3,2 metų
KT krūtinės 400 3,6 metų
KT pilvo 500 4,5 metų
* Gamtinės apšvitos ekvivalentas – tai apšvita, kurią gauname įprastai per metus dėl gamtinės natūralios spinduliuotės
****
Ar, atlikus rentgeno nuotrauką, jonizuojamoji spinduliuotė lieka mūsų organizme?

Ne, nelieka. Rentgeno spinduliuotės prigimtis yra elektromagnetinė. Tai yra tokios pačios elektromagnetinės bangos, kaip ir radijo bangos, tačiau yra labai aukšto dažnio ir turi savybę prasiskverbti į mūsų kūną. Išjungus radijo siųstuvus, į erdvę nebeišspinduliuojamos radijo bangos, ir mūsų radijo imtuvai tyli. Taip pat yra ir su rentgeno spinduliuote: kai aparatas išjungiamas, rentgeno spinduliuotė negeneruojama.
 

Ar esu radioaktyvus po branduolinės medicinos procedūrų?


Po branduolinės medicinos procedūrų, pacientas laikinai tampa radioaktyvus, nes ligai gydyti ar diagnozuoti naudojami radioaktyvieji radiofarmakologiniai preparatai. Skirtingi radionuklidai kaupiasi skirtinguose žmogaus organuose: pvz., radioaktyvusis talis (Tl-201) kaupiasi širdies raumenyje, todėl naudojamas širdies ligoms gydyti, radioaktyvusis jodas I-131 kaupiasi skydliaukėje, todėl naudojamas skydliaukės ligoms diagnozuoti ir gydyti.
Po gydymo minėtais radionuklidais, pacientas pavojingas aplinkiniams, nes gali apšvitinti šalia esančius. Todėl toks „radioaktyvus“ pacientas atskiroje specialiai įrengtoje palatoje laikomas tol, kol radionuklidų kiekis organizme sumažėja iki tam tikro lygio. Radionuklidai suskyla savaime arba pašalinami iš organizmo taip, kaip ir bet kurios kitos jam nereikalingos medžiagos.
Lietuvoje pacientas gydytas radioaktyviuoju jodu išrašomas iš ligoninės, kai šio radionuklido kiekis organizme neviršija teisės aktais nustatytų lygių. Išvykęs iš gydymo įstaigos, pacientas dar kurį laiką būna radioaktyvus, todėl jam rekomenduojama nebūti šalia vaikų ir nėščiųjų, nesinaudoti visuomeniniu transportu, nesilankyti žmonių sambūriuose. Namuose naudotis atskirais stalo įrankiais, indais, rankšluosčiais ir pan., miegoti atskiroje lovoje. Kiek laiko žmogus bus radioaktyvus ir turės laikytis nurodytų priemonių, priklauso nuo naudoto radionuklido.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai