){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Meteojautrumas
Senovės rašytiniai šaltiniai (Indijos Rigveda – 2000 m. pr.m.e.; Babilono lentelės – 4000 m.pr.m.e.) teigia, kad jau tada žmonėms rūpėjo ne tik gamtos pokyčiai, bet ir tai, kaip aplinka veikia žmogaus savijautą ir sveikatą.
Patologinės organizmo reakcijos, išsivystančios kaip atsakas į oro pokyčius, yra vadinamos įvairiai: meteoropatija (Rudder B., 1931), meteotropizmu (Monihofer W,1959), dezadaptacine meteoneuroze (Danishewsky G.M., 1968) ir kitaip.
Įrodyta, kad gamtos veiksniai organizmą veikia per keletą mechanizmų:
• sukelia pokyčius organizmo viduje (kraujyje, limfoje, ląstelėse ir kt.), kas savo ruožtu moduliuoja audinių, organų ir sistemų funkcijas;
• meteoveiksniai veikia receptorius ir paskatina pokyčių kaskadą grandinėje: centrinė nervų sistema (vegetaciniai branduoliai) – periferinė vegetacinės nervų sistemos dalis – organai ir sistemos;
• meteoveiksniai tampa pokyčių priežastimi receptoriuose, kurie moduliuoja pogumburio funkcijas, hipofizės sekreciją, antinksčių aktyvumą ir, kaip to rezultatas, vyksta organų ir organizmo sistemų funkciniai pokyčiai.
Meteojautriems asmenims oro pokyčiai gali sukelti migrenos priepuolius, nugaros skausmą, virškinamojo trakto negalavimus, dirglumą, apetito praradimą, nuotaikos pablogėjimą ir kt. Ypač jautrūs sąnarių uždegimu sergantys žmonės – maždaug 2 dienos iki pasikeičiant orui jų savijauta pablogėja. Kartais netgi juokaujama, kad tokie asmenys turi „barometrus savo kauluose“. Asmenims, patyrusiems lūžius, išnirimus, nudegimus organizmas, keičiantis orams, taip pat „primena“ patirtas negalias.
Tačiau svarbu įsidėmėti, kad oro pokyčiai nepadaro žmonių meteojautrių. Jį lemia organizmo fiziologiniai ypatumai. Teigiama, kad stiprūs, sveiki, užsigrūdinę, pakeliantys sunkius stresus asmenys nepatiria jokių meteojautrumo požymių ar net diskomforto, keičiantis orams. Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniausiai pasižymi dideliu jautrumu orų kaitai.
Orų kaita – stresas organizmui
Oro pokyčiai – bene seniausia ir žinomiausia stresinė situacija, kurią kada nors patyrė žmogus. Orai keičiasi kasdien, ir taip kasdien ateina naujos situacijos/naujas stresas, prie kurio organizmas turi prisitaikyti.
Didžiausią stresą organizmui sukelia besikeičiantys karšto ir šalto oro frontai. Ateinantis šalto oro frontas reiškia, kad kris temperatūra, keisis slėgis, vėjo kryptis, drėgnumas, gali kisti net oro užterštumas ar kietųjų ir radioaktyvių dalelių kiekis ore. Visai tai veiks ir žmogaus endokrininę, nervų ar širdies ir kraujagyslių sistemas.
Biometeorologas dr. De Rudder (Prancūzija) teigia, kad, keičiantis oro frontams, padidėja mirčių skaičius. Stiprios sveikatos žmonėms oro frontų pokyčiai gali sukelti laikiną diskomfortą, bet silpnos sveikatos, patyrusiems operacijas, taip pat tiems žmonėms, kurių aukštas arterinis kraujospūdis, gali reikšmingai pablogėti sveikata. Miokardo infarktas dažniausiai įvyksta keičiantis oro frontams.
Oro pokyčiai ir organizmo reakcija
Meteorologai ir biologai nustatė, kad, keičiantis oro frontams:
• kraujas kreša greičiau prieš pat pasikeičiant frontams;
• fibrinolizė (kraujo krešulių tirpumas) padidėja iškart, praėjus šaltam frontui;
• šlapimo kiekis padidėja praeinant šaltam frontui ir sumažėja, kai karšto oro frontas jau būna praėjęs;
• keičiantis oro frontams, kinta cukraus kiekis, kalcio, fosfatų, natrio, magnio kiekis kraujyje;
• kraujo kiekis organizme ir eritrocitų nusėdimo greitis sumažėja praeinant šaltam frontui;
• staiga nukritus oro slėgiui, padidėja leukocitų skaičius.
Mūsų organizmo „termostatai“
Norint geriau suprasti, kodėl oras daro tokį stiprų poveikį mūsų organizmui, reikia žvilgtelėti į žmogaus vidų. Galvos smegenyse yra pogumburis (lot. hypothalamus), kuris veikia virškinimo procesus, vandens sulaikymą organizme, miego procesus, kūno temperatūrą. Pogumburio priekinė dalis nurodo, kada reikia sumažinti kūno temperatūrą, priversdama žmogų prakaituoti ir praplėsdama kapiliarus (smulkiąsias kraujagysles). Kadangi pogumburis kontroliuoja apetitą, miegą, keičiantis orams, paveikiamas apetitas, jautriai miegama. Vyresnio amžiaus žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis asmenų pogumburio funkcija pakitusi, taigi jie labai greitai sušąla orams nedaug atvėsus ir greit perkaista karštomis dienomis.
Toksinai kraujyje, netinkama mityba, kenksmingi maisto priedai ir pan. nepalankiai veikia mūsų organizmo „termostatą“ – pogumburį.
Hipofizė (posmegininė liauka (lot. hypophysis) – nedidukė endokrininė liauka, esanti smegenų pamate, kontroliuoja medžiagų apykaitos procesus karštu ir šaltu oru, vandens kiekį, reikalingą mūsų kūnui sušilti ar atvėsti. Užpakalinė jos dalis reguliuoja kūno temperatūrą pagal aplinką. Nuo jos priklauso ir kraujo temperatūra, prakaito išskyrimo procesai, porų atvėrimas ir užvėrimas odoje pagal tai, ar oras karštas, ar šaltas. Taigi, jei hipofizė funkcionuoja gerai, organizmas greitai ir lengvai prisitaiko prie oro temperatūros kitimo.
Sveikas gyvenimo būdas, reguliari mankšta, taisyklinga mityba, švieži, sveiki vaisiai ir daržovės geriausiai padeda išsaugoti hipofizę sveiką – kaip ir visą mūsų organizmą.
Kaip sumažinti meteojautrumą
Meteojautrumas metams bėgant kinta, atspindėdamas žmogaus sveikatos būseną. Kūdikiai ir vyresnio amžiaus asmenys yra jautresni oro pokyčiams nei paaugliai ir suaugusieji. Mažiausiai jautrūs vaikai.
Ar pastebėjote kada, kaip vaikai žaidžia ilgas valandas karštu saulėtu oru ir jų tai nenuvargina, jie mėgsta bėgti lengvai apsirengę į lauką žiemą? Vaiko organizmas – kupinas sveikatos, gyvybingumo, kuris geba „nekreipti“ dėmesio į oro sąlygas, tarsi nugalėti jas.
O ką gali padaryti suaugęs žmogus? Tai paprasta – reikia stiprinti savo fizinę sveikatą ir psichologinę būseną. Gali būti, kad jums teks keisti gyvenimo stilių ir požiūrį į pasaulį. Kokių taisyklių vertėtų laikytis? Štai keletas svarbesnių:
• mažinti priklausomumą nuo žmogaus sukeliamos klimato kontrolės (patalpų šildymo, kondicionavimo);
• valgyti natūralų maistą, laikantis sezoniškumo principo, pvz., švieži vaisiai ir daržovės tada, kai uždera Lietuvos daržuose ir soduose, žiemą – konservuoti (pvz., džiovinti obuoliai, rauginti kopūstai ir kt.) ar tie, kurie natūraliai išlaikomi ilgą laiką (pvz., riešutai);
• pasirinkti mitybos režimą, kuris „neužterštų“, neapsunkintų organizmo. Tai ypač aktualu sergantiesiems artritu, kuriuos vargina skausmai besikeičiant orams ar kitokio pobūdžio skausmai, taip pat varginamiems alergijų;
• kasdien ir reguliariai mankštintis lauke, net ir esant prastam orui (tada bent 5 ar 10 min.);
• stengtis kiek galima ilgiau būti lauke. Ilgas buvimas patalpose izoliuoja mus nuo natūralios/gamtinės aplinkos, ir tai didina jautrumą gamtos pokyčiams;
• be to, kad esate fiziškai jautrus oro pokyčiams, reikia įvertinti ir psichikos jautrumą ir imtis būdų jį mažinant.
Jautrumas oro ar gyvenimo pokyčiams?
Tam, kad organizmas lengviau prisitaikytų prie oro pokyčių, kaip minėta, gali tekti keisti gyvenimo stilių, įpročius. Deja, dažnai meteojautrumu pasižymintys asmenys labai nelankstūs ir nuo bet kokių, kad ir menkiausių oro pokyčių (kad ir žemesnės temperatūros) linkę užsisklęsti namuose, tikėdamiesi taip apsisaugoti. Pastebėta, kad meteojautrūs asmenys ganėtinai nervingi, jie gausiai prakaituoja, kai jaudinasi, supykę greitai ir sodriai išrausta ir retai sako besijaučią gerai. Ir gana dažnai kaltę dėl savo blogos nuotaikos, susierzinimo jie suverčia prastam orui.
Būna ir taip, kad jautrumas oro pokyčiams painiojamas su jautrumu pačiam gyvenimui, gyvenimo pokyčiams, įvykiams. Žinoti, kad esi jautrus oro pokyčiams ir koks tas jautrumas yra viena, o leistis, kad oro poveikis valdytų tavo gyvenimą, – yra kita.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę