Orų kaita veikia kiekvieną

Žmogus – gamtos dalis, ir per milijonus metų mūsų organizmas išvystė tam tikrus adaptacijos mechanizmus. Šių mechanizmų dėka žmogus gali sėkmingai ir sveikai gyvuoti besikeičiančioje gamtoje. Pastebėti ne tik negatyvūs poveikiai, bet ir tai, kad grynas oras, saulė, jūros vanduo ir kiti natūralūs veiksniai naudingi sveikatai. Oro pokyčiai veikia kiekvieną, tačiau maždaug vienas iš trijų asmenų yra ypač jautrus jiems (meteojautrus). Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tokiems asmenims gali pasireikšti daugiau nei 40 įvairių simptomų.
 

Meteojautrumas
Senovės rašytiniai šaltiniai (Indijos Rigveda – 2000 m. pr.m.e.; Babilono lentelės – 4000 m.pr.m.e.) teigia, kad jau tada žmonėms rūpėjo ne tik gamtos pokyčiai, bet ir tai, kaip aplinka veikia žmogaus savijautą ir sveikatą.
Patologinės organizmo reakcijos, išsivystančios kaip atsakas į oro pokyčius, yra vadinamos įvairiai: meteoropatija (Rudder B., 1931), meteotropizmu (Monihofer W,1959), dezadaptacine meteoneuroze (Danishewsky G.M., 1968) ir kitaip.
Įrodyta, kad gamtos veiksniai organizmą veikia per keletą mechanizmų:
• sukelia pokyčius organizmo viduje (kraujyje, limfoje, ląstelėse ir kt.), kas savo ruožtu moduliuoja audinių, organų ir sistemų funkcijas;
• meteoveiksniai veikia receptorius ir paskatina pokyčių kaskadą grandinėje: centrinė nervų sistema (vegetaciniai branduoliai) – periferinė vegetacinės nervų sistemos dalis – organai ir sistemos;
• meteoveiksniai tampa pokyčių priežastimi receptoriuose, kurie moduliuoja pogumburio funkcijas, hipofizės sekreciją, antinksčių aktyvumą ir, kaip to rezultatas, vyksta organų ir organizmo sistemų funkciniai pokyčiai.
Meteojautriems asmenims oro pokyčiai gali sukelti migrenos priepuolius, nugaros skausmą, virškinamojo trakto negalavimus, dirglumą, apetito praradimą, nuotaikos pablogėjimą ir kt. Ypač jautrūs sąnarių uždegimu sergantys žmonės – maždaug 2 dienos iki pasikeičiant orui jų savijauta pablogėja. Kartais netgi juokaujama, kad tokie asmenys turi „barometrus savo kauluose“. Asmenims, patyrusiems lūžius, išnirimus, nudegimus organizmas, keičiantis orams, taip pat „primena“ patirtas negalias.
Tačiau svarbu įsidėmėti, kad oro pokyčiai nepadaro žmonių meteojautrių. Jį lemia organizmo fiziologiniai ypatumai. Teigiama, kad stiprūs, sveiki, užsigrūdinę, pakeliantys sunkius stresus asmenys nepatiria jokių meteojautrumo požymių ar net diskomforto, keičiantis orams. Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniausiai pasižymi dideliu jautrumu orų kaitai.
Orų kaita – stresas organizmui
Oro pokyčiai – bene seniausia ir žinomiausia stresinė situacija, kurią kada nors patyrė žmogus. Orai keičiasi kasdien, ir taip kasdien ateina naujos situacijos/naujas stresas, prie kurio organizmas turi prisitaikyti.
Didžiausią stresą organizmui sukelia besikeičiantys karšto ir šalto oro frontai. Ateinantis šalto oro frontas reiškia, kad kris temperatūra, keisis slėgis, vėjo kryptis, drėgnumas, gali kisti net oro užterštumas ar kietųjų ir radioaktyvių dalelių kiekis ore. Visai tai veiks ir žmogaus endokrininę, nervų ar širdies ir kraujagyslių sistemas.


Biometeorologas dr. De Rudder (Prancūzija) teigia, kad, keičiantis oro frontams, padidėja mirčių skaičius. Stiprios sveikatos žmonėms oro frontų pokyčiai gali sukelti laikiną diskomfortą, bet silpnos sveikatos, patyrusiems operacijas, taip pat tiems žmonėms, kurių aukštas arterinis kraujospūdis, gali reikšmingai pablogėti sveikata. Miokardo infarktas dažniausiai įvyksta keičiantis oro frontams.
Oro pokyčiai ir organizmo reakcija
Meteorologai ir biologai nustatė, kad, keičiantis oro frontams:

• kraujas kreša greičiau prieš pat pasikeičiant frontams;
• fibrinolizė (kraujo krešulių tirpumas) padidėja iškart, praėjus šaltam frontui;
• šlapimo kiekis padidėja praeinant šaltam frontui ir sumažėja, kai karšto oro frontas jau būna praėjęs;
• keičiantis oro frontams, kinta cukraus kiekis, kalcio, fosfatų, natrio, magnio kiekis kraujyje;
• kraujo kiekis organizme ir eritrocitų nusėdimo greitis sumažėja praeinant šaltam frontui;
• staiga nukritus oro slėgiui, padidėja leukocitų skaičius.
Mūsų organizmo „termostatai“
Norint geriau suprasti, kodėl oras daro tokį stiprų poveikį mūsų organizmui, reikia žvilgtelėti į žmogaus vidų. Galvos smegenyse yra pogumburis (lot. hypothalamus), kuris veikia virškinimo procesus, vandens sulaikymą organizme, miego procesus, kūno temperatūrą. Pogumburio priekinė dalis nurodo, kada reikia sumažinti kūno temperatūrą, priversdama žmogų prakaituoti ir praplėsdama kapiliarus (smulkiąsias kraujagysles). Kadangi pogumburis kontroliuoja apetitą, miegą, keičiantis orams, paveikiamas apetitas, jautriai miegama. Vyresnio amžiaus žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis asmenų pogumburio funkcija pakitusi, taigi jie labai greitai sušąla orams nedaug atvėsus ir greit perkaista karštomis dienomis.
Toksinai kraujyje, netinkama mityba, kenksmingi maisto priedai ir pan. nepalankiai veikia mūsų organizmo „termostatą“ – pogumburį.
Hipofizė (posmegininė liauka (lot. hypophysis) – nedidukė endokrininė liauka, esanti smegenų pamate, kontroliuoja medžiagų apykaitos procesus karštu ir šaltu oru, vandens kiekį, reikalingą mūsų kūnui sušilti ar atvėsti. Užpakalinė jos dalis reguliuoja kūno temperatūrą pagal aplinką. Nuo jos priklauso ir kraujo temperatūra, prakaito išskyrimo procesai, porų atvėrimas ir užvėrimas odoje pagal tai, ar oras karštas, ar šaltas. Taigi, jei hipofizė funkcionuoja gerai, organizmas greitai ir lengvai prisitaiko prie oro temperatūros kitimo.
Sveikas gyvenimo būdas, reguliari mankšta, taisyklinga mityba, švieži, sveiki vaisiai ir daržovės geriausiai padeda išsaugoti hipofizę sveiką – kaip ir visą mūsų organizmą.
Kaip sumažinti meteojautrumą
Meteojautrumas metams bėgant kinta, atspindėdamas žmogaus sveikatos būseną. Kūdikiai ir vyresnio amžiaus asmenys yra jautresni oro pokyčiams nei paaugliai ir suaugusieji. Mažiausiai jautrūs vaikai.
Ar pastebėjote kada, kaip vaikai žaidžia ilgas valandas karštu saulėtu oru ir jų tai nenuvargina, jie mėgsta bėgti lengvai apsirengę į lauką žiemą? Vaiko organizmas – kupinas sveikatos, gyvybingumo, kuris geba „nekreipti“ dėmesio į oro sąlygas, tarsi nugalėti jas.
O ką gali padaryti suaugęs žmogus? Tai paprasta – reikia stiprinti savo fizinę sveikatą ir psichologinę būseną. Gali būti, kad jums teks keisti gyvenimo stilių ir požiūrį į pasaulį. Kokių taisyklių vertėtų laikytis? Štai keletas svarbesnių:
• mažinti priklausomumą nuo žmogaus sukeliamos klimato kontrolės (patalpų šildymo, kondicionavimo);
• valgyti natūralų maistą, laikantis sezoniškumo principo, pvz., švieži vaisiai ir daržovės tada, kai uždera Lietuvos daržuose ir soduose, žiemą – konservuoti (pvz., džiovinti obuoliai, rauginti kopūstai ir kt.) ar tie, kurie natūraliai išlaikomi ilgą laiką (pvz., riešutai);
• pasirinkti mitybos režimą, kuris „neužterštų“, neapsunkintų organizmo. Tai ypač aktualu sergantiesiems artritu, kuriuos vargina skausmai besikeičiant orams ar kitokio pobūdžio skausmai, taip pat varginamiems alergijų;
• kasdien ir reguliariai mankštintis lauke, net ir esant prastam orui (tada bent 5 ar 10 min.);
• stengtis kiek galima ilgiau būti lauke. Ilgas buvimas patalpose izoliuoja mus nuo natūralios/gamtinės aplinkos, ir tai didina jautrumą gamtos pokyčiams;
• be to, kad esate fiziškai jautrus oro pokyčiams, reikia įvertinti ir psichikos jautrumą ir imtis būdų jį mažinant.
Jautrumas oro ar gyvenimo pokyčiams?
Tam, kad organizmas lengviau prisitaikytų prie oro pokyčių, kaip minėta, gali tekti keisti gyvenimo stilių, įpročius. Deja, dažnai meteojautrumu pasižymintys asmenys labai nelankstūs ir nuo bet kokių, kad ir menkiausių oro pokyčių (kad ir žemesnės temperatūros) linkę užsisklęsti namuose, tikėdamiesi taip apsisaugoti. Pastebėta, kad meteojautrūs asmenys ganėtinai nervingi, jie gausiai prakaituoja, kai jaudinasi, supykę greitai ir sodriai išrausta ir retai sako besijaučią gerai. Ir gana dažnai kaltę dėl savo blogos nuotaikos, susierzinimo jie suverčia prastam orui.
Būna ir taip, kad jautrumas oro pokyčiams painiojamas su jautrumu pačiam gyvenimui, gyvenimo pokyčiams, įvykiams. Žinoti, kad esi jautrus oro pokyčiams ir koks tas jautrumas yra viena, o leistis, kad oro poveikis valdytų tavo gyvenimą, – yra kita.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai