Žiemos pramogos: kaip nepaslysti slidžiame kelyje

Vis daugiau žmonių ir Lietuvoje atostogauja du kartus per metus: vasarą ir žiemą. Vieni, stengdamiesi pailginti vasaros malonumus, nuo lietuviškos žiemos bėga į šiltuosius kraštus. Tačiau daugėja ir šaltojo meto teikiamų pramogų – slidinėjimo, važinėjimo snieglente – mėgėjų. Žiemos sporto aistruoliams reikėtų priminti apie traumų riziką, kuri jiems yra kone didžiausia. Tiesa, žiemą traumų rizika didėja ne tik ekstremalaus sporto mėgėjams – nemažai jų įvyksta ir slidžiose gatvėse. Ar įmanoma išvengti traumų? Kaip elgtis susižalojus? Komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Mišrių traumų skyriaus vadovas dr. Egidijus Kontautas.

Darbo daugiau

Traumas patyrusių žmonių ypač padaugėja žiemos pradžioje. Tai įvyksta dėl to, kad tokiu metu gyventojai dar būna nepasiruošę šalčiams, apledėjusioms gatvėms, keliams ir dažnai, neįvertindami traumos rizikos, nesisaugo, pasirenka netinkamą avalynę. Ir nors šiemet ortopedai traumatologai taip pat turi nemažai darbo, negalėčiau sakyti, kad traumų skaičius daug didesnis negu ankstesniais metais. Kita vertus, visos palatos užpildytos. Be abejo, ne visi mūsų pacientai gydomi dėl traumų slidžiuose keliuose ar slidinėjant kalnuose. Tokie pacientai sudaro apie 40–50 proc. mūsų ligonių, o maždaug 80 proc. šių nukentėjusiųjų tenka operuoti – įvairiais titaniniais ar medicininio plieno implantais sujungti lūžusius kaulus ir nuo jų atskilusias skeveldras arba rekonstruoti plyšusius sąnarių raiščius.

Traumų aplinkybės ir pobūdis

Žiemą dažniausiai traumos patiriamos nugriuvus. Tipinis traumos mechanizmas – žmogus, paslydęs ar užkliuvęs už kažkokio objekto, kuris buvo padengtas sniegu, griūva ir, bandydamas išvengti smūgio, ištiesia rankas. Ištiesta ranka atsiremia į gatvę, tada traumuojanti jėga plinta galūnės ašies kryptimi, atsiranda jos gniuždymas. Veikiant šioms jėgoms, gali įvykti įvairūs rankos lūžiai, t.y. stipinkaulio tolimesniojo galo, nusitęsiantis į riešo sąnarį, šio kaulo galvos, žastikaulio artimesniojo galo, apimantis peties sąnarį ir kiti. Taip pat, esant tokiam traumos mechanizmui, dažnai išnyra rankos kaulai – žastikaulis, stipinkaulis, alkūnkaulis.
Taip pat žiemą dažnai patiriamos čiurnos, kelio ar klubo sąnarių traumos. Šių traumų metu lūžta šiuos sąnarius sudarantys kaulai, plyšta raiščiai ar pažeidžiama sąnarinė kremzlė. Nereikia pamiršti, kad, nugriuvus ant šono, gali įvykti ir dubens kaulų, kryžkaulio lūžiai.

A B

A – dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai (pažymėti baltos spalvos ovalu), įvykę užkliuvus už apsnigto objekto ir pargriuvus. B – Lūžusio blauzdikaulio kaulo fragmentai sujungti, įkišant specialią „rakinamą“ vinį į jo kanalą ir sraigtais. Šeivikaulio fragmentai sujungti plokštele ir sraigtais.

Didesnė rizika žiemą susižeisti vyresnio amžiaus žmonėms. Viena, jie dažniau griūva, nes jų reakcija į greitai besikeičiančią aplinką yra sulėtėjusi, taip pat neretai būna pakitusi su koordinacija susijusi galvos smegenų kraujotaka. Antra, maždaug 90 proc. vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių avi netinkamo dydžio ar formos batus. Trečia, garbaus amžiaus žmonių kaulai trapesni dėl osteoporozės. Taigi vyresnio amžiaus žmonės patiria ypač sunkių traumų – stuburo slankstelių lūžių, šlaunikaulio kaklo, dubens kaulų.

Didesnis pavojus – žiemos sporto mėgėjams

Slidinėjimui reikia pasirinkti saugią trasą, nepervertinti savo sugebėjimų ir pasirengimo. Tiesa, statistika rodo, kad ne mažiau už slidininkus naujokus, traumų patiria ir tie žiemos sporto aistruoliai, kurie mano, kad yra profesionalai. Taigi nesikeičia ir kita tendencija – daugiau pacientų į klinikas kreipiasi po savaitgalio, kurį praleidžia slidinėdami, čiuožinėdami ir besimėgaudami kitais žiemos malonumais.
A B C
A – kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai (pažymėti baltos spalvos ovalu) įvykę, čiuožiant rogutėmis ir atsitrenkus į priekyje esantį objektą. B – kaulų lūžis buvo atviras, tai fragmentai sujungti išorinės fiksacijos aparatu ir tokiu būdu gydyta žaizda. C –sugijus žaizdai, blauzdikaulio fragmentai sujungti, įkišant į šio kaulo kanalą specialią „rakinamą“ vinį.
Slidininkams būdingos traumos – kelio sąnario pažeidimai, blauzdos kaulų lūžiai, snieglentininkams – rankų, dilbio kaulų, žastikaulių lūžiai ar išnirimai, nemažai pasitaiko ir galvos traumų.

Kaip elgtis patyrus traumą

Skausmas – neatsiejama traumos dalis. Staigus, aštrus skausmas, kraujosruva ir neįprasta rankų ar kojų padėtis gali pranešti apie sąnarių pažaidas ar kaulų lūžius. Patyrus traumą, būtina stengtis nejudinti sužalotos rankos ar kojos. Traumavus koją, negalima ja remtis ir bandyti eiti, nes gali išsivystyti sunkesnė raiščių, sąnarių pažaida ar pasislinkti lūžę kaulai, o tai susiję su sudėtingesniu gydymu ir ilgesniu darbingumo atkūrimo laikotarpiu. Negalima „nustatinėti“ sau diagnozės įvykio vietoje ir manyti, kad trauma nesudėtinga ir į ją nereikia kreipti dėmesio. Visada būtina kviesti greitosios pagalbos gydytojus, jie tinkamai imobilizuos traumuotą galūnę ir nugabens į gydymo įstaigą, kur bus atlikti reikalingi klinikiniai ir radiologiniai tyrimai. Statistika rodo, kad mieste greitosios pagalbos gydytojai į įvykio vietą atvyksta vidutiniškai per dešimt minučių. Nenorint delsti, galima vykti patiems, tačiau reikės pasukti galvą, kokiu būdu imobilizuoti galūnę, o, kaip žinoma, tai sunku padaryti dėl nervinės įtampos, be to, nebūna ir tinkamų priemonių. Būtina nepamiršti, kad, laukiant pagalbos, nukentėjusįjį reikia apkloti ar atsargiai nugabenti į artimiausią šiltą patalpą ir taip išvengti žalojančio šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.
***

Kada kreiptis į gydytoją?

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaidrė Armonienė pabrėžia, kad, jei nukritę bet kurioje kūno vietoje jaučiate stiprų skausmą ar kelioms sekundėm praradote sąmonę, kreipkitės į traumatologą. Nukritus paprastai „atsiperkama“ sumušimais, kai pažeidžiami minkštieji audiniai. Jei trūksta kraujagyslės, iš pradžių atsiranda nedidelis patinimas, po to – mėlynė. Oda, nors ir lieka nepažeista, sumušimo vietoje iš pradžių paburksta, po to „nusidažo“ tamsiai violetine spalva, tampa skausminga.
Įvykus smegenų sukrėtimui, galima prarasti sąmonę, gali skaudėti arba svaigti galva, gali pykinti. Paslydus ir susižeidus nestipriai, nedidelius įbrėžimus galima užtepti jodu ir aprišti steriliu bintu. Jei žaizda gilesnė, be gydytojo pagalbos vargu ar išsiversite.
Jei traumos metu lūžo ranka arba koja, ją reikia sutvirtinti taip, kad, kol bus pasiektas gydytojas, pažeista galūnė nejudėtų. Koją ar ranką išsinarinus, jaučiamas labai stiprus skausmas, galūnė tampa visiškai nejudri, deformuota. Tokiu atveju nesistenkite patys sugrąžinti kaulo į vietą, o kreipkitės į gydytoją.
***

Vaikų tykantys pavojai

Žiemą vaikai dažniausiai susižeidžia sportinių žaidimų įkarštyje. Važinėti rogutėmis vaikai turėtų susirasti saugią kalvelę, toli nuo gatvės, kad nebūtų stulpų, medžių, vandens telkinių. Nesaugu, kai vienomis rogutėmis važiuoja būrys vaikų.
Vaikų kaulų sistema turi savų ypatumų. Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės S.Armonienės teigimu, vaikų kauluose yra mažiau neorganinių medžiagų, jie ne tokie trapūs, jų geresnė kraujotaka, juos dengia palyginti tvirtas antkaulis. Todėl traumą patyręs vaikas gali labai ir nesiskųsti, o gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, gali neaptikti nei lūžio vietos deformacijų, nei traškesių. Lūžis nustatomas pagal rentgeno nuotrauką.
***

Norėdami išvengti traumų, pėstieji turėtų

:
• Avėti patogius, lygaus pado, neaukšta pakulne batus, jei padas slidus, prieš išeinant iš namų porai minučių užklijuokite jį pleistru.
• Vaikščioti neskubant, neiti į gatvę neblaiviam, o lipant slidžiais laiptais laikytis už turėklų. Geriau eiti sniegu nei slidžiais šaligatviais.
***

Norėdami išvengti traumų, žiemos sporto mėgėjai turėtų:

• Slidinėjimo sezonui ruoštis ir sportuoti visus metus.
• Slidinėjimo greitis turėtų būti adekvatus meistriškumui ir oro sąlygoms.
• Krentant reikėtų susiriesti į kamuoliuką arba stengtis griūti ant šono.
• Dėvėti specialius apsauginius drabužius, batus, šalmą, kelių sąnario apsaugas.
• Turėti pirmos pagalbos vaistinėlę.
***

Jeigu patyrėte traumą:

• Pirmą antrą parą šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių).
• Lūžus rankai ar kojai, iki apžiūrės gydytojas, galūnę sutvirtinkite įtvaru – lenta ar kartono gabalu.
• Šildymo procedūros tinka 3–4 parą po traumos. Taikomos anksčiau jos tik pablogintų situaciją.
***

Slidininko vaistinėlė

*veido kremas nuo šalčio, saulės,
*lūpų balzamas,
*vaistai nuo skausmo,
*vaistai nuo peršalimo (karščiavimo, gerklės skausmo, vaistai nuo kosulio, slogos),
* tepalai nuo raumenų skausmo,
*tepalai nuo sumušimų, uždegimo,
*priemonės nuo nušalimų,
*elastiniai tvarsčiai.
***

Susižaloja – kas dvidešimt penktas slidininkas

Statistika skelbia, kad traumas patiria kas dvidešimt penktas išvykęs slidinėti žmogus. Todėl vienas iš būtinų darbų, kurį turėtume nepamiršti išvykdami į kalnus, – apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Juk kelionių draudimas palyginti nebrangus, o, atsitikus nelaimei (ypač kalnuose), nuostoliai gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių litų.
Draudikų duomenimis, beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų, vykdami atostogauti, renkasi medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimą. Beveik trečdalis visų keliaujančiųjų papildomai renkasi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Populiariausi straipsniai

Sveiki namai – sveikas žmogus

Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiau
Šaldiklis – puikiausia saugykla

Konservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiau
Geras puodas – geri pietūs

Besirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiau
Pamiršti dalykai. Buities tvarkymas be chemikalų

Buities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Keletas paprastų būdų nemaloniam kvapui patalpose išnaikinti

Mūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiau
Akių gydytoja pataria: kaip tausoti akis žiūrint televizorių?

Televizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiau
Kambarinės gėlės ir sveikata

Turbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiau
Ar jums patinka miegoti su ... erkėmis?

Mokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiau
Remontas – pavojingas gyvybei?

Nenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiau
Vilnos paslaptys, arba kodėl naujagimiui užmauna vilnones kojines?

Apie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiau
Ideali gyvenamoji erdvė: nuo ko priklauso poreikis?

Poreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiau
Plastiko indai: leistini – dar nebūtinai saugūs

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiau
Skalbia baltai, bet ar...

vasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiau
Kokie indai sveikiausi?

Įvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau