Žiemos pramogos: kaip nepaslysti slidžiame kelyje

Vis daugiau žmonių ir Lietuvoje atostogauja du kartus per metus: vasarą ir žiemą. Vieni, stengdamiesi pailginti vasaros malonumus, nuo lietuviškos žiemos bėga į šiltuosius kraštus. Tačiau daugėja ir šaltojo meto teikiamų pramogų – slidinėjimo, važinėjimo snieglente – mėgėjų. Žiemos sporto aistruoliams reikėtų priminti apie traumų riziką, kuri jiems yra kone didžiausia. Tiesa, žiemą traumų rizika didėja ne tik ekstremalaus sporto mėgėjams – nemažai jų įvyksta ir slidžiose gatvėse. Ar įmanoma išvengti traumų? Kaip elgtis susižalojus? Komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Mišrių traumų skyriaus vadovas dr. Egidijus Kontautas.
 

Darbo daugiau


Traumas patyrusių žmonių ypač padaugėja žiemos pradžioje. Tai įvyksta dėl to, kad tokiu metu gyventojai dar būna nepasiruošę šalčiams, apledėjusioms gatvėms, keliams ir dažnai, neįvertindami traumos rizikos, nesisaugo, pasirenka netinkamą avalynę. Ir nors šiemet ortopedai traumatologai taip pat turi nemažai darbo, negalėčiau sakyti, kad traumų skaičius daug didesnis negu ankstesniais metais. Kita vertus, visos palatos užpildytos. Be abejo, ne visi mūsų pacientai gydomi dėl traumų slidžiuose keliuose ar slidinėjant kalnuose. Tokie pacientai sudaro apie 40–50 proc. mūsų ligonių, o maždaug 80 proc. šių nukentėjusiųjų tenka operuoti – įvairiais titaniniais ar medicininio plieno implantais sujungti lūžusius kaulus ir nuo jų atskilusias skeveldras arba rekonstruoti plyšusius sąnarių raiščius.
 

Traumų aplinkybės ir pobūdis


Žiemą dažniausiai traumos patiriamos nugriuvus. Tipinis traumos mechanizmas – žmogus, paslydęs ar užkliuvęs už kažkokio objekto, kuris buvo padengtas sniegu, griūva ir, bandydamas išvengti smūgio, ištiesia rankas. Ištiesta ranka atsiremia į gatvę, tada traumuojanti jėga plinta galūnės ašies kryptimi, atsiranda jos gniuždymas. Veikiant šioms jėgoms, gali įvykti įvairūs rankos lūžiai, t.y. stipinkaulio tolimesniojo galo, nusitęsiantis į riešo sąnarį, šio kaulo galvos, žastikaulio artimesniojo galo, apimantis peties sąnarį ir kiti. Taip pat, esant tokiam traumos mechanizmui, dažnai išnyra rankos kaulai – žastikaulis, stipinkaulis, alkūnkaulis.
Taip pat žiemą dažnai patiriamos čiurnos, kelio ar klubo sąnarių traumos. Šių traumų metu lūžta šiuos sąnarius sudarantys kaulai, plyšta raiščiai ar pažeidžiama sąnarinė kremzlė. Nereikia pamiršti, kad, nugriuvus ant šono, gali įvykti ir dubens kaulų, kryžkaulio lūžiai.
 

A B


A – dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai (pažymėti baltos spalvos ovalu), įvykę užkliuvus už apsnigto objekto ir pargriuvus. B – Lūžusio blauzdikaulio kaulo fragmentai sujungti, įkišant specialią „rakinamą“ vinį į jo kanalą ir sraigtais. Šeivikaulio fragmentai sujungti plokštele ir sraigtais.

Didesnė rizika žiemą susižeisti vyresnio amžiaus žmonėms. Viena, jie dažniau griūva, nes jų reakcija į greitai besikeičiančią aplinką yra sulėtėjusi, taip pat neretai būna pakitusi su koordinacija susijusi galvos smegenų kraujotaka. Antra, maždaug 90 proc. vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių avi netinkamo dydžio ar formos batus. Trečia, garbaus amžiaus žmonių kaulai trapesni dėl osteoporozės. Taigi vyresnio amžiaus žmonės patiria ypač sunkių traumų – stuburo slankstelių lūžių, šlaunikaulio kaklo, dubens kaulų.
 

Didesnis pavojus – žiemos sporto mėgėjams


Slidinėjimui reikia pasirinkti saugią trasą, nepervertinti savo sugebėjimų ir pasirengimo. Tiesa, statistika rodo, kad ne mažiau už slidininkus naujokus, traumų patiria ir tie žiemos sporto aistruoliai, kurie mano, kad yra profesionalai. Taigi nesikeičia ir kita tendencija – daugiau pacientų į klinikas kreipiasi po savaitgalio, kurį praleidžia slidinėdami, čiuožinėdami ir besimėgaudami kitais žiemos malonumais.
A B C
A – kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai (pažymėti baltos spalvos ovalu) įvykę, čiuožiant rogutėmis ir atsitrenkus į priekyje esantį objektą. B – kaulų lūžis buvo atviras, tai fragmentai sujungti išorinės fiksacijos aparatu ir tokiu būdu gydyta žaizda. C –sugijus žaizdai, blauzdikaulio fragmentai sujungti, įkišant į šio kaulo kanalą specialią „rakinamą“ vinį.
Slidininkams būdingos traumos – kelio sąnario pažeidimai, blauzdos kaulų lūžiai, snieglentininkams – rankų, dilbio kaulų, žastikaulių lūžiai ar išnirimai, nemažai pasitaiko ir galvos traumų.
 

Kaip elgtis patyrus traumą


Skausmas – neatsiejama traumos dalis. Staigus, aštrus skausmas, kraujosruva ir neįprasta rankų ar kojų padėtis gali pranešti apie sąnarių pažaidas ar kaulų lūžius. Patyrus traumą, būtina stengtis nejudinti sužalotos rankos ar kojos. Traumavus koją, negalima ja remtis ir bandyti eiti, nes gali išsivystyti sunkesnė raiščių, sąnarių pažaida ar pasislinkti lūžę kaulai, o tai susiję su sudėtingesniu gydymu ir ilgesniu darbingumo atkūrimo laikotarpiu. Negalima „nustatinėti“ sau diagnozės įvykio vietoje ir manyti, kad trauma nesudėtinga ir į ją nereikia kreipti dėmesio. Visada būtina kviesti greitosios pagalbos gydytojus, jie tinkamai imobilizuos traumuotą galūnę ir nugabens į gydymo įstaigą, kur bus atlikti reikalingi klinikiniai ir radiologiniai tyrimai. Statistika rodo, kad mieste greitosios pagalbos gydytojai į įvykio vietą atvyksta vidutiniškai per dešimt minučių. Nenorint delsti, galima vykti patiems, tačiau reikės pasukti galvą, kokiu būdu imobilizuoti galūnę, o, kaip žinoma, tai sunku padaryti dėl nervinės įtampos, be to, nebūna ir tinkamų priemonių. Būtina nepamiršti, kad, laukiant pagalbos, nukentėjusįjį reikia apkloti ar atsargiai nugabenti į artimiausią šiltą patalpą ir taip išvengti žalojančio šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.
***
 

Kada kreiptis į gydytoją?


Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaidrė Armonienė pabrėžia, kad, jei nukritę bet kurioje kūno vietoje jaučiate stiprų skausmą ar kelioms sekundėm praradote sąmonę, kreipkitės į traumatologą. Nukritus paprastai „atsiperkama“ sumušimais, kai pažeidžiami minkštieji audiniai. Jei trūksta kraujagyslės, iš pradžių atsiranda nedidelis patinimas, po to – mėlynė. Oda, nors ir lieka nepažeista, sumušimo vietoje iš pradžių paburksta, po to „nusidažo“ tamsiai violetine spalva, tampa skausminga.
Įvykus smegenų sukrėtimui, galima prarasti sąmonę, gali skaudėti arba svaigti galva, gali pykinti. Paslydus ir susižeidus nestipriai, nedidelius įbrėžimus galima užtepti jodu ir aprišti steriliu bintu. Jei žaizda gilesnė, be gydytojo pagalbos vargu ar išsiversite.
Jei traumos metu lūžo ranka arba koja, ją reikia sutvirtinti taip, kad, kol bus pasiektas gydytojas, pažeista galūnė nejudėtų. Koją ar ranką išsinarinus, jaučiamas labai stiprus skausmas, galūnė tampa visiškai nejudri, deformuota. Tokiu atveju nesistenkite patys sugrąžinti kaulo į vietą, o kreipkitės į gydytoją.
***
 

Vaikų tykantys pavojai


Žiemą vaikai dažniausiai susižeidžia sportinių žaidimų įkarštyje. Važinėti rogutėmis vaikai turėtų susirasti saugią kalvelę, toli nuo gatvės, kad nebūtų stulpų, medžių, vandens telkinių. Nesaugu, kai vienomis rogutėmis važiuoja būrys vaikų.
Vaikų kaulų sistema turi savų ypatumų. Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės S.Armonienės teigimu, vaikų kauluose yra mažiau neorganinių medžiagų, jie ne tokie trapūs, jų geresnė kraujotaka, juos dengia palyginti tvirtas antkaulis. Todėl traumą patyręs vaikas gali labai ir nesiskųsti, o gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, gali neaptikti nei lūžio vietos deformacijų, nei traškesių. Lūžis nustatomas pagal rentgeno nuotrauką.
***
 

Norėdami išvengti traumų, pėstieji turėtų

:
• Avėti patogius, lygaus pado, neaukšta pakulne batus, jei padas slidus, prieš išeinant iš namų porai minučių užklijuokite jį pleistru.
• Vaikščioti neskubant, neiti į gatvę neblaiviam, o lipant slidžiais laiptais laikytis už turėklų. Geriau eiti sniegu nei slidžiais šaligatviais.
***
 

Norėdami išvengti traumų, žiemos sporto mėgėjai turėtų:


• Slidinėjimo sezonui ruoštis ir sportuoti visus metus.
• Slidinėjimo greitis turėtų būti adekvatus meistriškumui ir oro sąlygoms.
• Krentant reikėtų susiriesti į kamuoliuką arba stengtis griūti ant šono.
• Dėvėti specialius apsauginius drabužius, batus, šalmą, kelių sąnario apsaugas.
• Turėti pirmos pagalbos vaistinėlę.
***
 

Jeigu patyrėte traumą:


• Pirmą antrą parą šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių).
• Lūžus rankai ar kojai, iki apžiūrės gydytojas, galūnę sutvirtinkite įtvaru – lenta ar kartono gabalu.
• Šildymo procedūros tinka 3–4 parą po traumos. Taikomos anksčiau jos tik pablogintų situaciją.
***
 

Slidininko vaistinėlė


*veido kremas nuo šalčio, saulės,
*lūpų balzamas,
*vaistai nuo skausmo,
*vaistai nuo peršalimo (karščiavimo, gerklės skausmo, vaistai nuo kosulio, slogos),
* tepalai nuo raumenų skausmo,
*tepalai nuo sumušimų, uždegimo,
*priemonės nuo nušalimų,
*elastiniai tvarsčiai.
***
 

Susižaloja – kas dvidešimt penktas slidininkas


Statistika skelbia, kad traumas patiria kas dvidešimt penktas išvykęs slidinėti žmogus. Todėl vienas iš būtinų darbų, kurį turėtume nepamiršti išvykdami į kalnus, – apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Juk kelionių draudimas palyginti nebrangus, o, atsitikus nelaimei (ypač kalnuose), nuostoliai gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių litų.
Draudikų duomenimis, beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų, vykdami atostogauti, renkasi medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimą. Beveik trečdalis visų keliaujančiųjų papildomai renkasi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai