){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiuo metu sukaupta pakankamai duomenų, įrodančių neigiamą užteršto dirvožemio įtaką augalams ir gyvūnams. Žmogui šis poveikis perduodamas per augalus, auginamus užterštame dirvožemyje, vandenį, galvijų, kurie buvo šeriami užterštais augalais arba girdomi užterštu vandeniu, mėsą arba pieną. Transportas taip pat labai teršia dirvožemį. Itin pavojingi į dirvožemį patenkantys sunkieji metalai. Tokiame dirvožemyje augančioje žolėje susikaupia labai daug švino ir cinko. Lenkų mokslininkų duomenimis, 1 kg pakelėse augančios žolės randama net 250 mg švino. Kai sunkiųjų metalų koncentracija nedidelė, pasireiškia lėtinis veikimas. Žmonėms ir gyvūnams pažeidžiama centrinė ir periferinė nervų sistemos, sutrinka kraujodaros organų bei vidaus sekrecijos liaukų ir kt. veikla. Neigiamas sunkiųjų metalų poveikis dažnai nepastebimas, nes pokyčiai organizme išryškėja po kelerių ar net kelių dešimčių metų, kartais jie pasireiškia tik kitoms kartoms.
Lėtinis apsinuodijimas gali prasidėti net valgant iš molinių indų, padengtų švino turinčia glazūra. Švinas vartojamas įvairiems metaliniams dirbiniams, dažams gaminti ir t. t.
Švino, kaip paplitusio nuodingo metalo, įtakos žmogaus sveikatai tyrimus pasaulio mastu koordinuoja speciali Pasaulio sveikatos organizacijos nuolatinė darbo grupė (Task Group on Environmental Health Criteria for Lead). Jos ekspertai periodiškai pasaulio mastu apibendrina apsinuodijimo švinu epidemiologijos ir toksikologijos duomenis. Pagrindinis apibendrinimų tikslas – užkirsti kelią švino sukeliamai patologijai ir jos pasekmėms, nuo kurių ypač nukenčia vaikai.
Tuo tarpu, Respublikinio mitybos centro pareigūnų nuomone, Lietuvoje švino problemos nėra. Esą nuo paskutinių sovietmečio metų, kai benzinui gaminti uždrausta naudoti šviną, jo kiekiai maiste pradėjo smarkiai mažėti ir kas penkerius metus sumažėdavo dvigubai. Tačiau, nors ūminių apsinuodijimų švinu būna retai, ne ką mažiau pavojingos ir mažos, bet ilgus metus gaunamos švino dozės. Mat šis metalas turi savybę kauptis žmogaus organizme.
Švino pavojus prasideda dar vaikui negimus, nes švinas gali būti perduotas negimusiam vaikui per placentą. Švino poveikis ypač svarbus per pirmuosius dvejus gyvenimo metus.
Tačiau, vaikui paaugus, rizika nemažėja. Taip yra dėl to, kad, žaisdami lauke, jie kontaktuoja su galimai užterštu dirvožemiu ir dulkėmis, vėliau pirštus ar žaislus kiša į burną.
Kūdikiams ir jaunesniems vaikams yra didžiausia rizika būti veikiamiems švino. Švino absorbcijos norma vaikams didesnė nei suaugusiesiems. Vaikai kvėpuoja ir sunaudoja daugiau oro pagal savo dydį nei suaugusieji. Dėl šios priežasties švino kiekis, galintis patekti š organizmą, kai vaikas kvėpuoja, yra proporcingai didesnis nei suaugusiųjų.
Švinas taip pat ilgiau lieka vaikų kraujyje nei suaugusiųjų.
Apsinuodijimai švinu gali būti sunkūs ar lengvi. Tačiau epidemiologiniai tyrimai parodė, kad net nedidelis švino kiekis kraujyje (10–25 mikrogramų decilitre) gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą.
Net kai nėra akivaizdžių apsinuodijimo švinu požymių, tokių kaip:
• elgesio pokyčiai, tokie kaip irzlumas ir pablogėjęs dėmesys,
• apetito sumažėjimas,
• miego sutrikimas,
• hiperaktyvumas,
• pablogėjusi trumpalaikė atmintis.
Vidutinio sunkumo vaikų apsinuodijimas yra tada, kai švino kiekis kraujyje yra apie 30–50 mikrogramų decilitre.
Anemija gali pasireikšti esant ekspozicijai iki 90 mikrogramų decilitre, bet tai būna retai. O labai didelė koncentracija gali sukelti protarpinius pilvo skausmas ar vidurių užkietėjimus. Ypač didelis pavojus nervų sistemai – iki protinio atsilikimo ir traukulių. Smarkiai apsinuodijus švinu, vaikus gali net ištikti koma ar mirtis.
Kaip nustatė neseniai tyrimą atlikę mokslininkai, švino poveikis beveik du kartus padidina riziką sirgti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu (DTHS).
Tyrimas apėmė beveik 2 600 vaikų, nuo 8 iki 15 metų. Jo metu dr. Tanya E. Froehlich iš Sinsinačio vaikų ligoninės Medicinos centro (Ohajo) su kolegomis tyrė motinų rūkymo nėštumo metu ir švino poveikį vaikams ir ryšį su vaikų DTHS išsivystymo rizika. Pasirodė, kad DTHS norma visoje grupėje buvo apytiksliai 9 procentai (222 vaikai). DTHS norma buvo apytiksliai 17 proc. tarp tų vaikų, kurių motinos rūkė nėštumo metu, ir apytiksliai 14 proc. tų vaikų, kurių kraujyje buvo dideli švino kiekiai.
Todėl vaikų gydytojai turėtų skatinti tėvus imtis priemonių, kad sumažintų galimybę švinui paveikti vaikų organizmą. Švino gali būti dažuose, senuose vamzdžiuose, taigi ir vandenyje, kuris tokiais vamzdžiais teka. Švino gali būti net žemėje, kur vaikai žaidžia, todėl prieš valgį plauti rankas būtina. Be to, vaikų dietoje privalo būti pakankamai geležies ir kalcio, kuris padeda apsisaugoti nuo švino poveikio.
Švino poveikis nėščiosioms gali pasibaigti persileidimu ir vaisiaus vystymosi atsilikimais, psichomotorinio vystymosi atsilikimu, organizmo funkciniais sutrikimais, navikais ir kt. Būdamas chemiškai artimas kalciui, švinas užima jo vietą kauluose, kur jo kiekis didėja proporcingai koncentracijai kraujyje.
Tačiau Meksikoje atlikto tyrimo duomenys teikia vilčių – nustatyta, kad nėščiosioms gali padėti kalcis. Nėščiajai vartojant kalcio papildus, kraujyje sumažėja švino, o kartu ir pavojus, kad nukentės vaisius. „Faktiškai nustatėme, kad kuo daugiau moteris vartojo tokių papildų, tuo labiau mažėjo švino kiekis kraujyje“, – pažymėjo dr. Adrienne S. Ettinger iš Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos Bostone.
Nėščiosioms reikia daugiau kalcio vaisiaus kaulams formuotis, tam jos organizmas gali rezorbuoti daugiau savo kaulų audinio. Taip kauluose esančio švino gali patekti į kraujo cirkuliaciją ir sukelti grėsmę vaisiui.
Anksčiau mokslininkai buvo nustatę, kad maitinančių motinų, kurios vartojo kalcio papildus, kraujyje ir piene buvo daug mažiau švino. Norėdami ištirti maisto papildų poveikį nėštumo laikotarpiu, 670 moterų tyrėjai kasdien davė po 1200 miligramų kalcio arba placebo. Kalcį vartojusioms moterims švino kiekis kraujyje vidutiniškai sumažėjo 11 procentų. Poveikis buvo didžiausias toms moterims, kurios šio papildo vartojo daugiausia – 75 proc. ar daugiau rekomenduoto kiekio. Jų kraujyje švino kiekis sumažėjo 24 proc. Toms, kurių kraujyje švino buvo mažiausia, – 17 procentų, o kurių daugiausia – 31 proc.
„Taigi gydytojui svarbu žinoti, kiek nėščioji gauna papildų ir nustatyti, ar esama švino rizikos. Jei taip yra, galbūt reikėtų papildomai vartoti kalcio“, – pažymi tyrėjai.
Be to, kaip rodo tyrimai, padidėjęs švino kiekis būdingesnis vyresnio amžiaus, žemesnės socialinės padėties, rūkantiems asmenims, taip tiems, kurių sutrikusi inkstų funkcija, mažesnio svorio asmenims. Taigi visiems rizikos grupei priklausantiems asmenims būtina suvartoti kalcio papildomai.
• Kraujotakos sistema: širdies raumuo, kraujagyslės, limfagyslės Kraujodaros sistema: Hemo sintezė, hemoglobino sintezė, eritrocitai
• Kvėpavimo sistema: kvėpavimo takai, plaučiai
• Imuninė sistema: T limfocitai, B limfocitai, makrofagai, granulocitai
• Virškinamoji sistema: skrandis, plonoji ir storoji žarnos, kepenys, kasa
• Oda: plaukų maišeliai – galvos odos, blakstienų
• Šlapimo sistema: inkstų kūneliai, šlapimo pūslė
• Lytinė sistema: sėklidės, krūties liaukos
• Endokrininė sistema: pogumburis, skydliaukė, antinksčiai, kasa
• Burnos ertmė: dantenos, seilių liaukos
• Atramos-judėjimo sistema: kaulai, skeleto raumenys
• Nervų sistema: centrinė, vegetacinė, nervai, smegenų dangalai ir kraujagyslės
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę