){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pašnekovė pabrėžė, jog pirmiausia žmogaus organizmui svarbu, kokie naudojami produktai: ar jie ekologiški, švieži, ar juose nėra chemikalų, nitratų. Taip pat svarbu, kaip jie ruošiami. Pvz., dabar labai populiaru gaminti fondiu, t.y. kepti dideliame riebalų kiekyje, tačiau šis maisto paruošimo būdas gana kenksmingas, tad nėra taip svarbu, iš ko pagamintas indas. Didelis skirtumas ir tarp to, ar produktas inde laikomas trumpai (išverdama ir išimama), ar saugomi ilgesnį laiką (talpos prieskoniams, aliejui, paruoštiems produktams ir t.t.). Be abejo, pastaruoju atveju indai daro didžiausią poveikį maisto kokybei ir mūsų sveikatai.
Išskirtini metaliniai, plastikiniai, stikliniai, mediniai ir keraminiai bei porcelianiniai indai. I. Arefjeva papasakojo apie kiekvienos rūšies teigiamas ir neigiamas puses, naudojimo ypatumus.
Populiariausi metaliniai indai – aliuminiai, emaliuoti, špižiniai (ketaus), variniai ir nerūdijančio plieno.
Metaliniai indai daugiausia naudojami virimui ir kepimui. Didžiausia bėda yra aliuminiai indai, nes jie reaguoja su maistinėmis rūgštimis. Todėl nerekomenduojama šiuose induose virti rūgščių sriubų, ruošti marinatų, saldžiarūgščių padažų. Visa kita gaminti galima ir patogu, nes aliuminis puikiai praleidžia šilumą. Pabrėžtina, kad sklindančios kalbos, jog aliuminis skatina Alzheimerio ligą, nėra įrodyta.
Emaliuotus puodus dažniausiai sudaro plienas, padengtas emaliu. Emalis laikomas nekenksmingu, kadangi ji nereaguoja su maisto rūgštimis. Tačiau jei emalis įtrūksta, puodas ima reaguoti su rūgštimis. Kitas trūkumas – šiuose puoduose maistas gali prisvilti, o kai gramdomi degėsiai, kartu nugramdoma ir emalė. Puodą su pažeista emale derėtų išmesti.
Špižiniai (ketaus) indai anksčiau buvo populiarūs, bet dabar jų daug mažiau – ir dėl estetinių sumetimų, ir dėl to, kad jie nepaprastai sunkūs. Maisto produktai reaguoja su ketumi, todėl laikyti ar saugoti maisto juose negalima (produktai gali įgauti metalo prieskonio, pajuoduoti). Paprastai šie indai naudojami, kai patiekalas gaminamas ilgą laiką – tuomet jis įgauna geresnes skonio savybes. Nemažai žmonių naudoja špižinius indus sodybose, pvz., verda plovą, ruošia įvairius patiekalus krosnyje ar orkaitėje.
Variniai indai nėra populiarūs, nes jie gana brangūs. Tačiau jie yra labai geri šilumos laidininkai: jų šilumos laidumas kone 10 kartų didesnis nei nerūdijančio plieno. Deja, variniai puodai irgi reaguoja su maistinėmis rūgštimis. Todėl jų vidus dažnai dengiamas nerūdijančiu plienu.
Nerūdijančio plieno puodai šiuo metu yra populiariausi. Juose ne taip lengvai prisvyla maistas, jie nesunkiai išplaunami. Be to, šis metalas nereaguoja net su stipriausiomis maistinėmis rūgštimis. Nerūdijančio plieno sudėtyje yra nikelio – tad žmonėms, kurie yra alergiški nikeliui, šie puodai netinkami. Nerūdijančio plieno indai gerai išlaiko šilumą, todėl maistas juose ilgai išlieka šiltas.
I. Arefjeva pabrėžė, jog medžiaga, kurios reikėtų labiausiai vengti, yra plastikas. Plastikas yra dirbtinai sukurti polimerai, ir, renkantis iš jų pagamintus indus, vienintelis klausimas yra tas, ar jie patenka į normų, patvirtintų kaip nekenksmingų sveikatai, ribas, ar jas viršija. Plastikas nesuyra 80–200 metų. Pabrėžtina, kad plastikas plačiai naudojamas pramonėje ir buityje, ir jo yra daug rūšių: pvz., polikarbonatas, polietilenas, polietileno tereftalatas (PET) – plastikiniams buteliams, aukšto tankio polietilenas (HDPE) – pvz., sulčių ar pieno popierinių pakelių vidinė plastikinė dalis, polichlorvinilas – pakavimo medžiaga, polistirenas ir t.t. Jei kalbėtume apie plastikinių indų teigiamas savybes sveikatai – tokių paprasčiausiai nėra. Žinoma, šie indai pigūs, patogūs, lengvi, nedūžtantys. Tačiau plastiko mūsų buitis jau ir taip pilna: plastikinės ir durys, ir langai, apšiltinimo medžiagos ir t.t. Paprasčiausias kruopas, aliejų ar kitus produktus geriau laikyti stikliniuose, keraminiuose ar porcelianiuose, o ne plastmasiniuose induose. Kuo ilgiau produktas saugomas, tuo svarbiau parinkti jam sveikesnę talpą.
Apie stiklinius indus pašnekovė atsiliepė tik gerai. Juk stiklas – natūrali medžiaga. Aišku, stiklinė tara brangiau kainuoja, stiklas dūžta, jis yra sunkesnis. Tačiau jei jau perkame ekologiškus produktus, juos sveikai gaminame – rinkimės stiklą, ne plastmasę. Beje, vis populiarėja kepimui orkaitėje skirti stikliniai indai. Tikriausiai esate pastebėję, kad kūdikių maisteliai parduodami tik stikliniuose buteliukuose. Dabar prekyboje galima rasti net stiklinės tarkas kūdikių maistui tarkuoti.
Mediniai indai – tai pjaustymo lentelės, dėžutės. Mediena – natūrali medžiaga, tad iš esmės ji nekenkia mūsų organizmui. Vis dėlto didžiausia problema, kad žmonės neturi pakankamai pjaustymo lentelių. Nemažai šeimininkių mėsą ir duoną pjausto ant tos pačios. Todėl pašnekovė pataria turėti daugiau lentelių, o žaliai mėsai – būtinai atskirą.
Keraminiai ir porcelianiniai indai yra pagaminti iš natūralios ir sveikos medžiagos: keramika – iš molio, porcelianas – iš kaolino. Šie indai gali būti dekoruoti arba balti. Atkreiptinas dėmesys, kad piešiniai ant indų daromi naudojant metalo oksidus. Jei piešinys yra ant lėkštės paviršiaus ir lėkštė nėra dar kartą glazūruojama, metalo oksidai pakliūna į maistą. Jei maisto kontaktas su dekoruotu indu trumpalaikis, poveikis nedidelis. Bet jei norite sveikos buities, turėtumėte vengti ypač gausiai dekoruotų indų. Ar dekoras yra padengtas glazūra, galime pajusti pirštais – ant paviršiaus neturi būti iškilimų. Apskritai maistui laikyti ir saugoti keraminiai ir porcelianiniai indai puikiai tinka.
Šiaip ar taip, norėdami gyventi visavertį ir laimingą gyvenimą, nereikia įsikalbėti fobijų ir aklai baimintis bet tokio kontakto su kenksmingesnėmis medžiagomis. Pašnekovė pabaigai pajuokavo, kad, jei yra noro, galima pasilepinti net nesveikuoju fondiu – bet tik retomis progomis. Ir apskritai viską vertinti ir rinktis pagal savo norus bei galimybes.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę