){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Autoritetingas Didžiosios Britanijos neurochirurgas bei tyrėjas Vini Khurana teigia, kad esama ryšio tarp mobiliojo telefono ir piktybinių auglių atsiradimo. Profesorius, prieš darydamas išvadas, apžvelgė daugiau nei 100 tyrimų, nagrinėjusių mobiliųjų telefonų poveikį, duomenis.
Daktaras Vini Khurana jau senokai garsėja savo kova prieš mobiliuosius telefonus. Jis yra paskelbęs daugiau nei 30 straipsnių, kuriuose nagrinėja ryšį tarp mobiliųjų technologijų ir įvairių vėžio formų paplitimo. Viename iš paskutiniųjų straipsnių V. Khurana teigia, kad tikėtina, jog mobilieji telefonai kenkia kur kas labiau nei rūkymas ar asbesto dulkės. Jis ragina valdžią ir mobiliuosius telefonus gaminančias kompanijas imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų sumažinta telefonų skleidžiama radiacija, rašo D. Britanijos laikraštis „Independent“. Toks jo teiginys sulaukė didelio žmonių susidomėjimo ir mobiliųjų telefonų šalininkų kritikos.
Daktaro Khuranos tyrime apžvelgiami ir kitų Europos šalių mokslininkų pasiekimai nagrinėjant šią sritį. Štai Suomijoje atlikta analizė rodo, kad 10 metų ir ilgiau aktyviai mobiliuoju ryšiu besinaudojantys žmonės augliais skundžiasi 40 proc. dažniau nei laidinį ryšį tebenaudojantys žmonės.
Švedijoje atlikto panašaus tyrimo rezultatai stebina dar labiau – nustatyta, jog ilgai naudojant mobilųjį telefoną auglių rizika padidėja net 400 proc.
Panaši nuomonė buvo išspausdinta ir Didžiosios Britanijos medicinos žurnale „Occupational Health Medicine”. Jame taip pat teigiama, kad ilgą laiką naudojamas belaidis ryšys didina riziką susirgti vėžiu. Ankstesnių tyrimų metu to nepastebėta, nes daugelis tirtų pacientų mobiliaisiais telefonais naudojosi mažiau nei 10 metų. Vėžinės ląstelės gali vystytis ilgiau nei kelis dešimtmečius.
Tuo tarpu Mobiliųjų operatorių asociacija teigia, jog V. Khuranos tyrimas tėra vieno mokslininko požiūris, o ne išsami analizė, ir teigia, jog jos kertasi su Pasaulinės sveikatos organizacijos bei kitų nepriklausomų ekspertų išvadomis.
Labiau gilinantis apie mobiliojo ryšio kenksmingumą, rasta duomenų, kad Klyvlendo (JAV) klinikoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog kišenėje laikomas ir pokalbio režimu veikiantis mobilusis telefonas gali pabloginti spermos kokybę.
Nedidelės apimties tyrimo metu mokslininkų komanda paėmė 32 vyrų spermos mėginius . Kiekvienas mėginys buvo patalpintas į mažus kūgio formos mėgintuvėlius ir vėliau jie buvo sugrupuoti į dvi grupes – testo ir kontrolinę. Kontrolinė grupė nebuvo veikiama mobiliojo telefono skleidžiamais spinduliais, o testo grupės mėgintuvėliai buvo patalpinti 2,5 cm nuotoliu nuo 850MHz dažnio mobiliojo telefono, kuris pokalbio režimu veikė 1 valandą.
Mokslininkai nustatė smarkų laisvųjų radikalų bei oksiduojančių medžiagų kiekio padidėjimą bei antioksidantų kiekio sumažėjimą. „Vidutinis laisvųjų radikalų kiekio padidėjimas visuose mėginiuose buvo apie 85 proc. Laisvieji radikalai yra vienas lemiamų veiksnių, sukeliančių įvairias ligas, įskaitant vėžį“, – teigia tyrimo vadovas.
Tačiau mokslininkai taip pat pripažįsta, jog tyrimas turi kai kurių esminių apribojimų. Vienas jų – nedidelė tyrimo imtis. Taip pat tyrimas buvo atliekamas laboratorijoje, kur nebuvo įvertintas natūralus žmogaus kūno (odos, kaulų ir audinių sluoksnių) užtikrinamas apsaugos laipsnis.
Rusų informacinė laida „Sveikata“ pateikė apie atliktus dviejų nepriklausomų eksperimentų duomenis.
Pirmajam eksperimentui pasirinkti vištų kiaušiniai, iš kurių turi išsiristi viščiukai. Kiaušiniai padalinti į dvi grupes. Vieni vystysis inkubatoriuje, kaip ir įprasta, o kiti – inkubatoriuje šalia mobiliojo telefono.
Kitas eksperimentas buvo atliekamas su baltosiomis pelėmis. Gyvūnų švitinimas vyko du mėnesius, po valandą per dieną, t.y. 80 seansų. Žinoma, ne po ištisą valandą, o dalimis, nes telefonu žmonės taip pat kalba tarpais.
Mokslininkai pateikė duomenis, kad pirmajame eksperimente su vištų kiaušiniais, inkubatoriuje, kuriame nebuvo mobilaus telefono, žuvo 13 embrionų, tai – normali situacija šiai viščiukų rūšiai. O eksperimentiniame inkubatoriuje, kuriame buvo mobilusis telefonas, žuvo 23 viščiukai.
Taigi pirmoji išvada, kurią padarė tyrėjai: mobilusis telefonas žudo augantį audinį. Tai reiškia, jog belaidžiai telefonai gali būti labai pavojingi nėščioms moterims, bei mažiems vaikams, kurių organizmas dar tik formuojasi ir auga.
Antrasis eksperimentas parodė, jog 2 mėnesiai su mobiliuoju telefonu visiškai nualino pelių imuninę sistemą. Todėl ji prarado savo funkciją – apsaugoti organizmą nuo ligų.
Taigi abu eksperimentai parodė, kad mobilusis telefonas yra pavojingas gyvam organizmui.
Kadangi pagrįstų įrodymų apie mobiliojo telefono žalą kol kas nėra, vartotojas turėtų susimąstyti pats, kas jam svarbiau – rizikuoti, tačiau naudotis mobiliųjų telefonų teikiamais patogumais ir laisve, ar viso to atsisakyti.
Kol mobiliojo ryšio telefonų įtaka sveikatai nėra iki galo įrodyta, reikėtų stengtis visais įmanomais būdais apsisaugoti nuo galimo elektromagnetinės radiacijos poveikio.
Pokalbių trukmė turėtų būti kiek įmanoma trumpesnė, nes tai mažina simptomų ir ligų vystymosi riziką.
Mobilieji telefonai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo kūno, mažiausiai 20–50 centimetrų atstumu. Todėl nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo –spinduliuojami elektromagnetiniai spinduliai gali neigiamai veikti sveikatą.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę