){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sveikatos sutrikimai dėl mobiliųjų telefonų nėra pakankamai ištyrinėti. Pasaulio mokslinėje literatūroje daug straipsnių apie radijo bei mikrobangų sukeliamus biologinius poveikius. Mobiliesiems telefonams čia neskiriama specialaus dėmesio. Nepaisant to, dauguma medikų mobiliųjų telefonų naudojimą sieja su smegenų vėžiu. „Kalbant telefonu, aparatas laikomas prie pat galvos (išskyrus tuos atvejus, kai naudojamasi laisvų rankų įranga), o juk būtent tokia spinduliuotės šaltinio – mobiliojo telefono – padėtis „padeda“ lokalizuoti aparato skleidžiamą spinduliavimą tiesiai į galvą“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja gydytoja Asta Razmienė. Pasaulyje taip pat tiriami su mobiliojo ryšio aparato naudojimu gali būti susiję fiziologiniai ir termoreguliaciniai pokyčiai bei akies lęšiuko drumstėjimas.
Prancūzai atliko tyrimus su dirbtinėmis suaugusio žmogaus ir vaiko galvomis. Mokslininkai nustatė, kad tuomet, kai abi galvos veikiamos tokia pačia elektromagnetinių bangų spinduliuote, vaiko galvoje elektromagnetinė energija yra daug intensyvesnė nei suaugusiojo. Teigiama, kad šis didesnis poveikis vaikui atsiranda dėl to, jog jo galva mažesnė. Be to, jauno žmogaus organizme yra daugiau vandens, todėl per jį elektromagnetinė energija sklinda kur kas lengviau ir toliau.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja A. Razmienė vardina Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos patarimus, kaip naudotis mobiliaisiais telefonais.
· Naudoti mobiliuosius telefonus, kurių galia ne didesnė kaip 2W;
· Atsižvelgiant į telefono galią, laikytis šių minimalių atstumų tarp telefono ir galvos:
kai telefono galia 1–2W – 1 cm
kai telefono galia 4W – 3 cm
kai telefono galia 8W – 5 cm
kai telefono galia 20W – 8 cm
· Naudotis mobiliuoju telefonu kuo trumpiau ir tik būtinais atvejais.
· Mobiliuoju telefonu nesinaudoti žmonėms, kuriems implantuotas širdies ritmo elektros stimuliatorius, klausos aparatas ir pan.
· Mobiliaisiais telefonais nesinaudoti vaikams bei nėščioms moterims, nes, kuo jaunesnis organizmas, tuo jis jautresnis elektromagnetinei spinduliuotei.
Gydytojų teigimu, geriau pakelti mobiliojo telefono ragelį nei rinkti reikiamą numerį pačiam. Ir taip yra ne tik dėl to, kad susitaupo nemažai pinigų. Pasirodo, atsiliepiant į skambutį, mūsų smegenys nėra veikiamos spinduliavimo. „Mobiliojo telefono spinduliavimas vartotoją veikia vos surinkus numerį, ir tęsiasi iki pokalbio pabaigos“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja gydytoja Asta Razmienė. „Kai mobilusis telefonas atlieka imtuvo funkcijas (atsakant ir kalbant pašnekovui) spinduliavimas praktiškai nefiksuojamas. Telefonas taip pat nespinduliuoja išjungtas ir krovimo metu“. Todėl, norėdami apsaugoti vaiką nuo neigiamų mobiliojo telefono skleidžiamų spindulių, galite tiesiog užblokuodami skambinimo funkciją – ir pinigų sutaupysite, ir vaiką labiau apsaugosite.
Prieš metus vienas Didžiosios Britanijos mokslininkas paskelbė, esą jis aptiko neįprastosios „telefoninės telepatijos“ (kai žmogus atspėja, kas jam skambina, nė nežvilgtelėjęs į mobilųjį aparatą) egzistavimo įrodymų. Rupertas Šeldreikas (Rupert Sheldrake), atlikęs įvairių eksperimentų, teigia aptikęs argumentų, patvirtinančių ne tik „telefoninę“, bet ir „elektroninių laiškų telepatiją“. Kaipgi buvo gauti įrodymai? Grupė savanorių buvo paprašyta ant lapelių surašyti savo giminaičių ir draugų telefonus. Po to mokslininkai susiskambindavo su atsitiktiniu eksperimento dalyvio artimuoju iš sąrašo, ir paprašydavo perskambinti. Eksperimento dalyvio buvo prašoma atspėti, kas jam skambina. Stebėtina tai, kad eksperimentas parodė, jog maždaug 45 proc. savanorių sugebėjo teisingai pasakyti skambinančiojo vardą. Panaši technologija naudota ir siekiant įrodyti „elektroninių laiškų telepatiją“. Tiesa, reikėtų paminėti, kad šis R. Šeldreiko atradimas nepadarė didelio mokslinio perversmo, mat eksperimente dalyvavo vos devyni žmonės.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kalbėtis mobiliuoju telefonu prie automobilio vairo kelyje daug pavojingiau nei vairuoti išgėrus. Paaiškėjo, kad vairuojantis ir tuo pačiu metu mobiliuoju telefonu kalbantis žmogus keturis kartus labiau rizikuoja padaryti ar papulti į avariją, o jo reakcija net trečdaliu mažesnė nei neblaivaus vairuotojo. Projekto autorius britas Polas Pardis (Paul Purdy) pareiškė, kad šių tyrimų tikslas buvo siekis įtikinti vairuotojus išsijungti mobiliuosius telefonus prieš sėdant už automobilio vairo. Šiame eksperimente taip pat dalyvavo mokslininkai iš Berkšyro, Sidnėjaus ir Jutos universitetų. Trijų universitetų mokslininkai teigia nustatę, kad vizualinių, garsinių ir fizinių dirgiklių visuma, susijusi su kalbėjimu mobiliuoju telefonu, gali sutrukdyti vairuotojui greitai sureaguoti į pasikeitusias vairavimo sąlygas.
Išsivysčiusių šalių jaunimas 10–15 procentų savo gaunamų pinigų išleidžia mobiliesiems telefonams, jų priedams ir priežiūrai. Anksčiau šie pinigai buvo skiriami komiksams, drabužiams ir vaizdo žaidimams. Tiesa, toks išsivysčiusių šalių jaunuolių išlaidumas niekis, palyginti su jų bendraamžiais Azijoje. Kai kurių ekspertų teigimu, būtent Azijos regione mobiliųjų telefonų rinka žengia į naują, vadinamąją „jaunųjų revoliucijos“ erą. Azijos jaunuoliai prieš trejus metus mobiliesiems telefonams išleido maždaug 15,2 milijardų dolerių (~38 mlrd. litų). Jaunuoliai aktyviai naudojosi visomis su mobiliaisiais telefonais susijusiomis mokamomis pramogomis: siuntė melodijas, žaidimus, logotipus ir t. t. Kaip prognozuoja kai kurie ekspertai, 2010–aisiais metais mobiliųjų paslaugų poreikis šiame regione išaugs dar maždaug 15,3 procentais, o gal ir daugiau.
Jei būtų skelbiamas labiausiai naudojamų mobiliojo telefono funkcijų konkursas, pirmą vietą be konkurencijos laimėtų trumpųjų SMS žinučių siuntimas. Po šio bendravimo būdo, kainuojančio nemažus pinigus, antras pagal populiarumą jaunimo užsiėmimas – mobiliojo telefono melodijų bei tonų, MP3 failų ir JAVA žaidimų parsisiuntimas. Atitinkamai išanalizavę šiuos duomenis, regioniniai operatoriai padarė savo išvadas. Visos šios paslaugos tapo gerokai įvairesnės, stilingesnės ir, svarbiausia, prieinamesnės kainos prasme. Taip mobiliojo ryšio rinka atsisakė savo pirminės paskirties – kaip susisiekimo priemonės verslo žmonėms, nes didžiąją savo pajamų dalį gauna iš pramogų.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos valdžios atstovai nusprendė artimiausiu metu keturis kartus padidinti pinigines baudas už naudojimąsi mobiliuoju telefonu skrydžių lėktuvu metu. Jei tai pavyktų, mėgstantys pakalbėti telefonu lėktuve, kai tai yra draudžiama, turės pakloti apie 2 tūkstančius ienų (per 600 litų). Anksčiau už šį nusižengimą šios šalies oro linijų keleiviui tekdavo atsisveikinti su 500 ienų (maždaug pusantro šimto litų). Šį savo sprendimą Civilinės Kinijos aviacijos valdymo instituto specialistai grindė tuo, kad ore naudojami mobilieji telefonai mažina skrydžio saugumą. Į išsamesnius paaiškinimus, kiek ši problema yra rimta, kokią žalą ir kaip iš tiesų daro mobilieji telefonai, mokslininkai veltis neketino. Prieš dvejus metus oro vežėjų paslaugomis Kinijoje naudojosi maždaug 138 milijonai žmonių, tai yra beveik 100 proc. daugiau nei 2000-aisiais. Prognozuojama, kad 2010-aisiais oro keleivių Kinijoje padaugės du kartus.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę