Gyvsidabris yra vienas pavojingiausių metalų. Dar ne taip seniai dėl savo ypatingų savybių gyvsidabris plačiai buvo naudojamas termometruose ir kituose matavimo prietaisuose, plomboms gaminti, kalnakasyboje ar net laikraščiams spausdinti naudojamų dažų gamybai. Gyvsidabris yra vienintelis metalas, kuriuo galima apsinuodyti įprastinėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad jis pavojingas net kambario temperatūroje. Sudužus rezervuarui, gyvsidabris garuoja, todėl kasdien žaloja sveikatą. Pats gyvsidabris nėra labai pavojingas. Atsitiktinai prarijus gyvsidabrio lašelį, jis praslinks virškinamuoju traktu ir be didesnės žalos pasišalins su išmatomis. Prarytu gyvsidabriu galima apsinuodyti tik tada, jeigu yra sutrikęs žarnyno turinio slinkimas (dėl vidurių užkietėjimo, žarnų nepraeinamumo). Tačiau, jei tas pats gyvsidabrio lašelis gulės nukritęs po jūsų miegamojo lova, tai ilgainiui gali pridaryti daug nemalonumų. Gyvsidabrio junginiai kaupiasi kepenyse, inkstuose bei kituose organuose. Net 1 mg/ m3 gyvsidabrio koncentracija ore gali pažeisti plaučius, o didesnė – baigtis mirtimi. Sudužus termometrui, daugelis žmonių atsiduria keblioje situacijoje, nes nežino, ką daryti su ištekėjusiu gyvsidabriu. Vieni jį surenka rankomis, kiti susiurbia siurbliu.
Gyvsidabris sukelia ūminį ir lėtinį apsinuodijimą. Nors termometre gyvsidabrio nėra daug, tačiau ir toks kiekis, esant aukštesnei temperatūrai, gali sukelti rimtų padarinių sveikatai. Esant 30–40 laipsnių, gyvsidabris pradeda smarkiai garuoti. Apsinuodijus organiniais gyvsidabrio junginiais, dažniausiai pažeidžiama nervų sistema, atsiranda regos, klausos, psichikos sutrikimų, išsivysto paralyžius. Apsinuodijus neorganiniais gyvsidabrio junginiais, atsiranda vėmimas, viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai, sutrinka inkstų veikla. Išgėrus didesnį kiekį metalinio gyvsidabrio, skiriama vidurius laisvinamųjų vaistų arba atliekamas viso žarnyno plovimas.
Pasak LR Vidaus reikalų ministerijos atstovo Šarūno SKAPCEVIČIAUS, sudužus termometrui ir išsiliejus gyvsidabriui, jo surinkimo darbus patikėkite ugniagesiams. Jokiu būdu neišmeskite gyvsidabrio į šiukšlių dėžę ar unitazą. Nevalykite gyvsidabrio šluoste. Taip tik dar plačiau jį paskleisite ir padidinsite garavimo paviršių. Paskambinkite telefonu 112 arba 01, ir atvažiavę ugniagesiai specialiomis priemonėmis surinks išsiliejusį metalą.
Jei esate kuklūs ir nenorite trukdyti gyvybių gelbėjimu užsiėmusių gaisrininkų ar gyvenate nuošaliai, gyvsidabrį surinkti galite patys. Gyvsidabrio surinkimo darbams jums prireiks:
● popieriaus lapo,
● butelio vandens sandariu kamščiu,
● metalinės arba stiklinės lazdelės,
● lipnios juostos,
● 0,2 proc. kalio permanganato tirpalo (2 g kalio permanganato ištirpinto 1 l vandens),
● orą įsiurbiančios guminės kriaušės.
Didžiausius gyvsidabrio lašus metaline arba stikline lazdele sustumkite ant popieriaus lapo ir supilkite į butelį. Mažesnius lašus susiurbkite gumine kriauše ir išpūskite į butelį su vandeniu. Pačius mažiausius surinkite lipnia juosta ar klijais išteptu popieriaus lapu. Paviršių, ant kurio buvo išsiliejęs gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato tirpalu. Patalpas išplaukite ir gerai išvėdinkite. Į butelį surinktą gyvsidabrį sandariai uždarykite ir perduokite savivaldybės civilinės saugos skyriui.
Dar nuo sovietinių laikų išsaugojom keistą įprotį kaupti viską, ką tik įmanoma kaupti. Ne išimtis ir vaistai. Daugelio spintų lentynos „lūžta” nuo vaistų. Išeiname į darbą, o namie likę vaikai susigundo spalvotomis į saldainius panašiomis tabletėmis. Įvyksta baisiausia, kas tik galėtų nutikti namuose likusiems vaikams, – jie apsinuodija vaistais.
Ne mažesnė problema – pasenę ir niekam nebereikalingi vaistai. Blogiausia, kad dauguma jų išmetama į patvorius ar šiukšlių dėžes. Vaistus randa ir su jais žaidžia vaikai. Nieko, jeigu į patvorį numetamas vitaminas C, tačiau daug blogiau, kada ten atsiduria pavojingesni medikamentai. Lyjant vaistinės medžiagos įsigeria į gruntą ir patenka į geriamojo vandens telkinius.
Žmonėms trūksta informacijos, kur reikia dėti nebegaliojančius vaistus. Kaip įpareigoja teisės aktai, vaistinės surenka iš gyventojų narkotinius ir psichotropinius vaistus. Tačiau yra kita problema. Jie atnešami labai retai.
Pasirūpinkite ne tik savimi, bet ir savo gyvenamąja aplinka. Neišmeskite vaistų bet kur, atiduokite į vaistinę.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę