Botulizmas (A05.1)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas Clostridium botulinum yra sporas sudaranti anaerobinė gramteigiamoji lazdelė, priklauso Bacillaceae šeimai;
išskiria 8 antigeniškai skirtingus egzotoksinus (neurotoksinus), žmogui toksiškiausi yra A, B, E.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – naminiai gyvuliai, graužikai, žuvys, paukščiai ir žmonės;
užsikrečiama valgant netinkamai pagamintus mėsos, žuvies, daržovių ir grybų konservus, rūkytas dešras (C.botulinum sporų yra daug dirvožemyje,
gali patekti ant daržovių, vaisių, maisto);
imuniteto nesusidaro.

Botulizmo toksiną galima vartoti kaip biologinį ginklą platinant per orą (aerozoliu).
Patekęs pro kvėpavimo takus botulizmo toksinas sukelia sunkią pneumoniją.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – nuo 2 val. iki 2 parų, retai iki 10 dienų;
pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda po 18–24 val.;
temperatūra normali arba subfebrili;
dispepsijos reiškiniai (pykina, rečiau vemiama);
peristaltikos parezė, meteorizmas, džiūsta burna, springstama, neįmanoma praryti maisto (dysphagia);
užkimšta balsas (dysphonia), sutrinka kalba (dysarthria); sutrinka regėjimas (oftalmoplegia):
išsiplėtę, dažnai nelygūs vyzdžiai (anisocoria), mirgėjimas ir dvejinimasis
akyse, žvairumas (Strabismus), vokų ptozė (nusileidę vokai);
sutrinka kvėpavimas (dūstama, dažnai kvėpuojama) dėl diafragmos, tarpšonkaulinių raumenų, kvėpavimo centro paralyžiaus.

Retais atvejais, sporoms patekus į žaizdas, gali prasidėti žaizdų botulizmas.
Žaizdos srityje prasideda paralyžius, virstantis išplitusiu raumenų paralyžiumi.

4. Diagnozę pagrindžia:
teigiamas biologinis mėginys toksinui nustatyti: baltosioms pelytėms į pilvo ertmę švirkščiama 2 ml ligonio kraujo arba skrandžio išplovų ar įtariamo produkto filtrato;
pelytės nugaišta nuo užpakalinių kojyčių paralyžiaus per 24 val. ar vėliau (reikia stebėti iki 5 parų) – priklauso nuo toksino kiekio; teigiama toksino neutralizacijos reakcija su antitoksiniais A, B, ir E serumais
(baltosioms pelytėms įšvirkščiama tiriamosios medžiagos ir kiekvienai vienos rūšies antibotulininio serumo), nenugaišta ta pelytė, kurios serumas neutralizavo toksiną;
imunologiniai tyrimai – toksino nustatymas netiesioginės agliutinacijos, radioimuninės analizės, imunofermentinio tyrimo metodais, vartojant savituosius imunoglobullnus;
gali būti leukocitozė, padidėjęs ENG.

5. Epidemiologiniai duomenys – suserga grupė žmonių, valgiusių vieną produktą.

6. Diagnozės formulavimas: Botulismus.
Ligos sunkumas: levis, mitis, gravis.

II. Gydymas:
1. Sergantieji botulizmu guldomi į ITS, nes ligos pradžioje galimas kvėpavimo nepakankamumas.
Vėliau pamažu pereinama prie trečiojo ir ketvirtojo režimo.

2. Jeigu sutrikęs rijimas, maitinama pro zondą skystu vitaminingu maistu, vėliau duodama specialiai paruošto maisto, sultinio, kisieliaus, skystai virto kiaušinio, grietinėlės, pieno. Pamažu pratinama prie įprastų maisto produktų (P1).

3. Etiotropinis gydymas:
a) patikrinus paciento jautrumą arklio serumui įodiniu būdu, į raumenis švirkščiama A, B, E tipų botulininio serumo (10 000 TV – A tipo, 5000 TV – B tipo, 10 000 TV – E tipo per parą); kai ligos forma sunki, serumo tokia pati dozė dar 2 kartus švirkščiama kas 6–8 val. Gydoma ne ilgiau kaip 4 dienas;
b) sukėlėją veikia benzilpenicilinas, tetraciklinai.

4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai skiriama lašinių 5% gliukozės tirpalo (500 ml), Ringerio tirpalo (500ml), poligliukino (400 ml) Infuzijų;
b) hiperbarinė oksigenizacija;
c) dirbtinė plaučių ventiliacija;
d) sunkiais atvejais skiriama gliukokortikoidų.

5. Simptominis gydymas:
a) skubiai plaunamas skrandis; jei Išlikęs rijimo refleksas, duodama gerti 5% geriamosios sodos tirpalo ir sukeliamas vėmimas, sunkiais atvejais skrandis plaunamas pro zondą, įkištą pro nosį (reikia įsitikinti, ar tikrai zondas yra skrandyje!); per tą patį paliktą zondą ligonį galima maitinti;
b) sunkiais atvejais, ypač jei trinka kvėpavimas, naudojama baro kamera, prijungiamas kvėpavimo aparatas (dirbtinė plaučių ventiliacija);
c) valomosios klizmos, laktuliozė.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė