Blastomikozė

Apibrėžimas. Blastomikozė – blastomikozių sukeliama granulominė liga.

Etiologija. Ligos sukėlėjas – grybelis Blastomycetes dermatitidis – gyvena dirvožemyje. Jis paplitęs Šiaurės Amerikoje ir Meksikoje, nors pasitaiko ir Europoje. Blastomycetes dermatitidis į žmogaus organizmą patenka įkvepiant, retai – pro pažeistą odą. Galimos dvi klinikinės ligos formos – plaučių ir diseminuota.

Klinikiniai simptomai nespecifiniai. Plaučių rentgenogramose ir kompiuterinėse tomogramose matomi infiltratai, kartais – padidėję tarpuplaučio limfmazgiai. Dažniausiai pažeidžiamos plaučių viršutinės dalys. Neretai susidaro odos ir plaučių pūlinių. Ligos eiga gali būti lengva, primenanti virusinę infekciją su savaimine infiltratų rezorbcija, ar lėtinė.

Diagnostika. Diagnostika sudėtinga, nes grybelį sunku išskirti. Blastomycetes dermatitidis gali būti randama pūlinio turinyje, biopsinėje medžiagoje, skrepliuose, BAL skystyje, šlapime. Medžiaga dažoma Gridlio (Gridley) metodu arba metenamino sidabru. Pasėliui paimtoje medžiagoje grybelis auginamas 7–14 dienų. Biopsinėje medžiagoje dažniausiai aptinkama granulomų su nekroze. Blastomikozę reikia atskirti nuo tuberkuliozės ir sarkoidozės.

Gydymas. Blastomikozė, atsižvelgiant į ligos sunkumą, gydoma amfotericinu B, itrakonazoliu, flukonazoliu arba ketokonazoliu. Gydymas trunka įvairiai – net kelis mėnesius. 

 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.

Mūsų draugai