Babeziozė (B60.0)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – parazitiniai pirmuonys, žinomos kelios rūšys:
Babesia bovis, Babesia divergens – paplitusi daugiausia Europoje, Babesia microti – paplitusi daugiausia JAV, Babesia WA 1 – randama JAV.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – žiurkės, pelės, elniai, galvijai;
užkratą perneša Ixodes dammini ir Ixodes ritinus erkės;
galima užsikrėsti ir per užkrėstą kraują bei jo produktus;
Šiaurės Amerikoje 15% B.microti užsikrėtusių asmenų tuo pačiu metu sirgo ir Laimo liga ar erlichioze.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 1–4 savaitės po erkės įkandimo; dažnos subklinikinės formos;
ligos pradžioje simptomai dažniausiai nespecifiniai – silpnumas, apetito stoka,
galvos skausmai, emocinis labilumas, raumenų skausmai, sąnarių skausmai;
liga priklauso nuo imuniteto būklės, jai būdingi neryškūs peršalimo simptomai, gripo požymiai (dažniausiai normalaus imuniteto atveju) ar net febrilus karščiavimas su šaltkrėčiu ir ūmine hemolizine anemija (dažniausiai vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims, kuriems anksčiau buvo atlikta splenektomija);
imunosupresijos atveju klinika ryški, neretos ligos komplikacijos: geltinis sindromas, hemoglobinemija, inkstų nepakankamumas ir mirtis.

4. Diagnozę pagrindžia:
sukėlėjo radimas eritrocituose, mikroskopuojant kraujo tepinėlį ir storą kraujo lašą, dažytus Gimzos būdu;
teigiama netiesioginė IFR poriniuose kraujo serumuose (diagnostinis titras yra 1:256 ir daugiau);
kraujo tyrimas: hemolizinė anemija.

Diagnozės formulavimas: Babesiosis, f.levis (mitis, gravis).

II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) gerti skiriama klindamicino po 0,3–0,6 g 4 kartus per parą (sunkiais atvejais galima švirkšti j veną po 1,2 g 2 kartus per parą) kartu su chinino sulfatu (po 0,65 g 3 kartus per parą) 7–10 dienų;
b) jei gydymas minėtais vaistais neveiksmingas, rekomenduojama gerti skirti atovachono po 0,75 g 2 kartus per parą kartu su azitromicino 0,5–1,0 g per parą.

4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) sunkiais atvejais asmenims, kuriems anksčiau buvo atlikta splenektomija, skiriama hemotransfuzijų, atliekama hemodializė.

5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) skiriama antianeminių vaistų.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai