Kai skauda ausytę

Atėjus šaltajam metų sezonui, dažniau pasigauname virusą ar bakteriją, peršąlame – čiaudime, kosime, ima skaudėti ausį. Tiesa, ausų uždegimas dažniau kamuoja vaikus. Kodėl? Kaip suprasti, kad kūdikiui skauda ausytę ir kaip gydyti uždegimą?
 

Susergama dėl ausies sandaros ypatumų


Ausis skirstoma į išorinę, vidurinę ir vidinę. Ausies uždegimas (otitas) gali išsivystyti kiekvienoje iš šių anatominių sričių, tačiau dažniausiai apima vidurinę ausį.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojos otorinolaringologės Irutės Randakevičienės, vaikai dažniausiai serga vidurinės ausies uždegimu. „Tam įtakos turi klausomojo trimito (arba Eustachijaus vamzdžio) anatominė struktūra. Kūdikių ir mažų vaikų Eustachijaus vamzdis būna platesnis ir trumpesnis nei suaugusiųjų. Jis jungia viršutinę ryklės dalį su vidurine ausimi, todėl peršalus yra puiki galimybė infekcijai iš viršutinių kvėpavimo takų patekti į šią ausies dalį. Jei vaiko imuninė sistema pasilpusi, tai, patekus infekcijai, netrukus ima vystytis uždegimas“, – pasakoja specialistė. Be to, sloga susirgę maži vaikai dar nemoka teisingai išpūsti nosies ir infekcija iš nosiaryklės gali lengvai patekti į viduriniąją ausį.
Žindomiems kūdikiams ausų uždegimą gali sukelti ir pienas ar kitoks maistas, patekęs per klausos angą į vidurinę ausį. Pasak gydytojos, 60 proc. kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus yra bent kartą sirgę ausų uždegimu (dažniau serga berniukai).

 

Kaip suprasti, kad vaikui skauda ausį?


Paprastai vaikams vystosi ūminis otitas, ir jis kyla labai greitai. Kaip tėvams atpažinti, kad kūdikis ar vaikas susirgo ausų uždegimu?
„Vaikas tampa dirglus, blogai miega, nevalgo, dažnai liečia ausis, sukioja galvą, nes jaučia stiprų skausmą. Vaikas karščiuoja (temperatūra kartais pakyla iki 39ºC), pablogėja jo klausa, po kelių dienų iš ausies (-ų) gali pasirodyti pūlingo skysčio. Visi šie požymiai dažniausiai pasireiškia kartu su peršalimo simptomais – sloga, kosuliu, gerklės uždegimu, nes, kaip minėjau, ligos sukėlėjai gana greitai iš nosiaryklės per trumpą Eustacijaus vamzdį patenka į vidurinę ausį“, – aiškina gydytoja I.Randakevičienė. Gydytojas, įvertina bendrą vaiko būklę, o, apžiūrėjęs būgnelį (otoskopijos metu), pastebi pakitimus, po būgnelio perforacijos.
Taigi, pastebėjus ausies uždegimo simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją, vartoti jo paskirtus vaistus nuo skausmo ir uždegimo, o, išsivysčius bakterinei infekcijai, – antibiotikus.
Negydant ausų uždegimo, gali kilti rimtų komplikacijų – vaikas gali prarasti klausą, gali atsirasti kitų, šalia esančių organų, pavyzdžiui, smegenų bei jų dangalų, uždegimas, kraujo užkrėtimas. Otito komplikacijos nustatomos 5–20 proc. ligos atvejų.
 

Gydyti reikia atsakingai


Ligoninėje dirbanti I.Randakevičienė pasakoja, kad gydant otitą iš pradžių skiriama skausmą ir uždegimą malšinančių medikamentų. Į ausis tinka lašinti uždegimą slopinančius ir skausmą malšinančius vaistus, kurių vaistinėje galima įsigyti be recepto.
Jei otitas didele dalimi sąlygotas slogos, nosies gleivinės ir Eustachijaus vamzdžio paburkimo, viena iš pirmųjų priemonių – sumažinti tą paburkimą ir atstatyti vidurinės ausies drenažą bei ventiliaciją per minėtą vamzdį. To nepadarius, labai didelė tikimybė, kad nepaisant lašiukų į ausį, būgnelis vis tiek perforuos.
Jei bendra vaiko būklė nėra sunki, rekomenduojama keletą dienų (iki 2–3 parų) stebėti jo sveikatą. Taip stiprės ir imunitetas, nes, kovodamas su liga, organizmas gamins antikūnus, ir, kitą kartą susidūręs su tuo pačiu sukėlėju, vaikas jau nebesusirgs. Tačiau, jeigu po 2 parų vaiko sveikata nepagerėja, jeigu atsiranda kitų simptomų, gydytojas turėtų paskirti antibiotikų.
„Antibiotikų gydytojas turi skirti labai apgalvotai, pirmiausia išaiškinęs ligos sukėlėją. Jeigu ligą sukėlė virusas, antibiotikų skirti negalima. Virusinės ligos antibiotikais neturėtų būti gydomos. Tačiau bėda ta, kad liga, prasidėjusi kaip virusinė, gali parengti dirvą bakterinei. Tuomet gydytojui jau gali prireikti keisti gydymo būdą“, – gydymo ypatumus aiškina gydytoja I.Randakevičienė.
Antibiotikų reikia vartoti tol, kol išnyksta visi simptomai (pvz., ausies skausmas, karščiavimas, kosulys, bloga savijauta), ir dar 2–3 dienas po to. „Negalima mažinti dozės, vartoti vaisto rečiau arba baigti vartoti anksčiau negu nurodyta, kadangi infekcija gali atsinaujinti. Atsinaujinusią infekciją paprastai sunkiau gydyti, nes mikroorganizmai tampa atsparūs vartotiems antibiotikams ir tuomet reikia stipresnių“, – tėvams primena gydytoja.
Vaikas laikomas pasveikusiu, kai išnyksta ligos požymiai, gydytojas otoskopijos metu mato normalų būgnelio vaizdą, o klausa grįžta į buvusį lygį. Paprastai tai įvyksta 7–10-tą ligos dieną.


 

Kaip išvengti ligos?


Gyd. I.Randakevičienė pabrėžia, kad ypač svarbu, koks yra vaiko imunitetas, kiek jis sugeba apsisaugoti nuo ligos. Ligos sukėlėjams įveikus bet kurį imuniteto lygį, atsiveria vartai, leidžiantys infekcijai patekti į organizmą.
Žindomas naujagimis turi pasyvų imunitetą, nes motinos piene esantys antikūnai persiduoda naujagimiui. Vaikui augant, jo įgimtas imunitetas keičiasi, pasipildydamas įgytu imunitetu. Koks jis susiformuos, priklauso nuo daugelio dalykų – paveldimumo, persirgtų ligų, aplinkos, kurioje jis auga, ir t.t.
Namuose augančiam vaikui išsiugdo atsparumas jį supančiai aplinkai. Kaip žinome, ir aplinka, ir žmogus nėra sterilūs (burnoje gali būti net apie 150 rūšių mikroorganizmų, tačiau jie ne visi yra patogeniniai). Vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, pasidalijimas bakterijomis suaktyvėja, nes vyksta nuolatinis ir glaudus bendravimas su bendraamžiais, kurių kiekvienas atsineša „savųjų" bakterijų derinį. Be to, ne visi vaikai ateina į darželį sveiki: vieni nevisiškai pasveikę, kiti – jau sergantys, nors ligos klinikinių požymių dar nebūna.
Gydytoja primena, kaip svarbu grūdinti vaiką – jis kuo daugiau laiko turi praleisti gryname ore, bent per atostogas išvažiuoti iš miesto, kur oras užterštas ne tik bakteriškai, bet ir chemiškai. Vaikui būtina valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, tik bėda, kad menkai žinome, ar visi produktai yra kokybiški. Bet kurio, ypač vitamino C, trūkumas silpnina imunitetą, todėl žiemą vaikams rekomenduojama vartoti vitaminų kompleksus. Specialistė įsitikinusi, kad tik stiprus imunitetas gali apsaugoti nuo ausų nosies ir gerklės ligų.
Prieš numatomas epidemijas daug sirgti linkusį vaiką reikėtų skiepyti, skirti imunitetą stiprinančių preparatų.
 

Sukurta vakcina, bet...


2006 metais čekų mokslininkai sukūrė vakciną vaikams nuo vidurinės ausies uždegimo. Ji skirta kovoti su dviem paplitusiais otito infekcijos sukėlėjais – Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae. Nepaisant naujosios vakcinos efektyvumo, otorinolaringologai abejoja, ar reikalinga visuotinė vaikų vakcinacija nuo otito, kadangi viduriniosios ausies uždegimas nėra tiek pavojinga liga ir jos gydymas nėra itin sudėtingas. Be to, specialistai įspėja, jog naujoji vakcina apsaugo tik nuo dviejų uždegimą dažniausiai sukeliančių mikrobų, bet neapsaugos nuo visų kitų.
Minimų sukėlėjų vakcinų yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje (kaip ir visame pasaulyje) jos skirtos sergamumui kvėpavimo takų ligomis sumažinti. Atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina, kad, sumažėjus sergamumui kvėpavimo takų ligomis, mažiau sergama ir vidurinės ausies uždegimais. 

Kaip suprasti, kad vaikui skauda ausį?


Paprastai vaikams vystosi ūminis otitas, ir jis kyla labai greitai. Kaip tėvams atpažinti, kad kūdikis ar vaikas susirgo ausų uždegimu?
„Vaikas tampa dirglus, blogai miega, nevalgo, dažnai liečia ausis, sukioja galvą, nes jaučia stiprų skausmą. Vaikas karščiuoja (temperatūra kartais pakyla iki 39ºC), pablogėja jo klausa, po kelių dienų iš ausies (-ų) gali pasirodyti pūlingo skysčio. Visi šie požymiai dažniausiai pasireiškia kartu su peršalimo simptomais – sloga, kosuliu, gerklės uždegimu, nes, kaip minėjau, ligos sukėlėjai gana greitai iš nosiaryklės per trumpą Eustacijaus vamzdį patenka į vidurinę ausį“, – aiškina gydytoja I.Randakevičienė. Gydytojas, įvertina bendrą vaiko būklę, o, apžiūrėjęs būgnelį (otoskopijos metu), pastebi pakitimus, po būgnelio perforacijos.
Taigi, pastebėjus ausies uždegimo simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją, vartoti jo paskirtus vaistus nuo skausmo ir uždegimo, o, išsivysčius bakterinei infekcijai, – antibiotikus.
Negydant ausų uždegimo, gali kilti rimtų komplikacijų – vaikas gali prarasti klausą, gali atsirasti kitų, šalia esančių organų, pavyzdžiui, smegenų bei jų dangalų, uždegimas, kraujo užkrėtimas. Otito komplikacijos nustatomos 5–20 proc. ligos atvejų.
 

Gydyti reikia atsakingai


Ligoninėje dirbanti I.Randakevičienė pasakoja, kad gydant otitą iš pradžių skiriama skausmą ir uždegimą malšinančių medikamentų. Į ausis tinka lašinti uždegimą slopinančius ir skausmą malšinančius vaistus, kurių vaistinėje galima įsigyti be recepto.
Jei otitas didele dalimi sąlygotas slogos, nosies gleivinės ir Eustachijaus vamzdžio paburkimo, viena iš pirmųjų priemonių – sumažinti tą paburkimą ir atstatyti vidurinės ausies drenažą bei ventiliaciją per minėtą vamzdį. To nepadarius, labai didelė tikimybė, kad nepaisant lašiukų į ausį, būgnelis vis tiek perforuos.
Jei bendra vaiko būklė nėra sunki, rekomenduojama keletą dienų (iki 2–3 parų) stebėti jo sveikatą. Taip stiprės ir imunitetas, nes, kovodamas su liga, organizmas gamins antikūnus, ir, kitą kartą susidūręs su tuo pačiu sukėlėju, vaikas jau nebesusirgs. Tačiau, jeigu po 2 parų vaiko sveikata nepagerėja, jeigu atsiranda kitų simptomų, gydytojas turėtų paskirti antibiotikų.
„Antibiotikų gydytojas turi skirti labai apgalvotai, pirmiausia išaiškinęs ligos sukėlėją. Jeigu ligą sukėlė virusas, antibiotikų skirti negalima. Virusinės ligos antibiotikais neturėtų būti gydomos. Tačiau bėda ta, kad liga, prasidėjusi kaip virusinė, gali parengti dirvą bakterinei. Tuomet gydytojui jau gali prireikti keisti gydymo būdą“, – gydymo ypatumus aiškina gydytoja I.Randakevičienė.
Antibiotikų reikia vartoti tol, kol išnyksta visi simptomai (pvz., ausies skausmas, karščiavimas, kosulys, bloga savijauta), ir dar 2–3 dienas po to. „Negalima mažinti dozės, vartoti vaisto rečiau arba baigti vartoti anksčiau negu nurodyta, kadangi infekcija gali atsinaujinti. Atsinaujinusią infekciją paprastai sunkiau gydyti, nes mikroorganizmai tampa atsparūs vartotiems antibiotikams ir tuomet reikia stipresnių“, – tėvams primena gydytoja.
Vaikas laikomas pasveikusiu, kai išnyksta ligos požymiai, gydytojas otoskopijos metu mato normalų būgnelio vaizdą, o klausa grįžta į buvusį lygį. Paprastai tai įvyksta 7–10-tą ligos dieną.
 

Kaip išvengti ligos?


Gyd. I.Randakevičienė pabrėžia, kad ypač svarbu, koks yra vaiko imunitetas, kiek jis sugeba apsisaugoti nuo ligos. Ligos sukėlėjams įveikus bet kurį imuniteto lygį, atsiveria vartai, leidžiantys infekcijai patekti į organizmą.
Žindomas naujagimis turi pasyvų imunitetą, nes motinos piene esantys antikūnai persiduoda naujagimiui. Vaikui augant, jo įgimtas imunitetas keičiasi, pasipildydamas įgytu imunitetu. Koks jis susiformuos, priklauso nuo daugelio dalykų – paveldimumo, persirgtų ligų, aplinkos, kurioje jis auga, ir t.t.
Namuose augančiam vaikui išsiugdo atsparumas jį supančiai aplinkai. Kaip žinome, ir aplinka, ir žmogus nėra sterilūs (burnoje gali būti net apie 150 rūšių mikroorganizmų, tačiau jie ne visi yra patogeniniai). Vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, pasidalijimas bakterijomis suaktyvėja, nes vyksta nuolatinis ir glaudus bendravimas su bendraamžiais, kurių kiekvienas atsineša „savųjų" bakterijų derinį. Be to, ne visi vaikai ateina į darželį sveiki: vieni nevisiškai pasveikę, kiti – jau sergantys, nors ligos klinikinių požymių dar nebūna.
Gydytoja primena, kaip svarbu grūdinti vaiką – jis kuo daugiau laiko turi praleisti gryname ore, bent per atostogas išvažiuoti iš miesto, kur oras užterštas ne tik bakteriškai, bet ir chemiškai. Vaikui būtina valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, tik bėda, kad menkai žinome, ar visi produktai yra kokybiški. Bet kurio, ypač vitamino C, trūkumas silpnina imunitetą, todėl žiemą vaikams rekomenduojama vartoti vitaminų kompleksus. Specialistė įsitikinusi, kad tik stiprus imunitetas gali apsaugoti nuo ausų nosies ir gerklės ligų.
Prieš numatomas epidemijas daug sirgti linkusį vaiką reikėtų skiepyti, skirti imunitetą stiprinančių preparatų.
 

Sukurta vakcina, bet...


2006 metais čekų mokslininkai sukūrė vakciną vaikams nuo vidurinės ausies uždegimo. Ji skirta kovoti su dviem paplitusiais otito infekcijos sukėlėjais – Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae. Nepaisant naujosios vakcinos efektyvumo, otorinolaringologai abejoja, ar reikalinga visuotinė vaikų vakcinacija nuo otito, kadangi viduriniosios ausies uždegimas nėra tiek pavojinga liga ir jos gydymas nėra itin sudėtingas. Be to, specialistai įspėja, jog naujoji vakcina apsaugo tik nuo dviejų uždegimą dažniausiai sukeliančių mikrobų, bet neapsaugos nuo visų kitų.
Minimų sukėlėjų vakcinų yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje (kaip ir visame pasaulyje) jos skirtos sergamumui kvėpavimo takų ligomis sumažinti. Atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina, kad, sumažėjus sergamumui kvėpavimo takų ligomis, mažiau sergama ir vidurinės ausies uždegimais.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai