Įvadas
Kserostomija, arba burnos sausumas, yra simptomas, atsirandantis dėl sumažėjusios ar visai išnykusios sekrecinės seilių liaukų funkcijos. Burnoje sumažėja seilių ir pakinta jų sudėtis. Senstant išskiriamų seilių kiekis, nesant stimuliacijos, mažėja (3). Su burnos sausumo pojūčiu susiduria daugelis suaugusiųjų, tačiau mažai dėmesio skiriama šiai problemai tarp vaikų. Kadangi kūdikiai gausiai seilėjasi, o ir vyresni vaikai iš pirmo žvilgsnio nesudaro įspūdžio, kad yra varginami burnos sausumo, yra nusistovėjęs įsitikinimas, jog vaikai nesusiduria su sekrecinių seilių liaukų hipofunkcija, t. y. kserosomija. Taigi burnos sausumas gali varginti nepriklausomai nuo amžiaus, sukelti ne tik diskomfortą, bet ir paskatinti infekcijas, dantų pažeidimą, kitas būkles, kurioms galime užkirsti kelią, o pagalbinėmis priemonėmis palengvinti ligos simptomus.
Normali seilių liaukų funkcija
Seiles gamina ir į burnos ertmę išskiria 3 poros didžiųjų liaukų (paausinė, pažandinė, poliežuvinė) ir mažosios skruostų, lūpų, liežuvio ir minkštojo gomurio liaukos. Seilių sekreciją skatina skonio, uoslės, regos receptorių dirginimas, maisto sąlytis su burnos gleivine, skonio jutimai, kramtomieji judesiai. O slopina neigiamos emocijos, skausmas, įtampa. Stimuliuojant vaiko seilių liaukas, išsiskiria daugiau kaip 1,0 ml/min. seilių, o suaugusiam asmeniui – 0,7 ml/min. (10). Iš viso per parą išsiskiria 1,5 l seilių. Nesant seilių sekrecijos stimuliacijos, išsiskiria >0,1–0,3 ml/min. To pakanka, kad žmogus nejustų kserosomijos. Išskiriamos seilės dalyvauja dantų remineralizacijoje, palaiko burnoje nekintamą šarminę pusiausvyrą, suteikia slidumo tarp gleivinės, dantų ir maisto, padeda reguliuoti burnos mikrofloros sudėtį, dalyvauja pradiniame virškinime, skonio jutime ir padeda reguliuoti organizmo vandens balansą (18, 19). Normalus seilių išsiskyrimas numalšina ir sumažina rūgščių kiekį burnoje. Taip pat jis suformuoja plėvelę ir stiprina emalį, saugo dantis nuo bakterijų gaminamų organinių rūgščių, kurios sukelia kariesą, ir kitų rūgščių, patenkančių iš aplinkos ir sukeliančių dantų demineralizaciją (16). Dantų paviršiuje susidariusiose apnašose esanti burnos mikroflora, skaidydama angliavandenius, išskiria rūgštis: vyksta emalio, dentino ir rečiau cemento demineralizacija, t. y. kalcio jonų išsiplovimas iš danties kietųjų audinių.
Sausumo pojūtis atsiranda, kai sekretuojamų seilių kiekis yra mažesnis, nei skysčių netekimas garavimo būdu ar skysčių absorbcija per burnos gleivinę. Skysčiai iš burnos gleivinės garinami kvėpuojant per burną. Nustatyta, kad daugiausia per minutę galima išgarinti 0,21 ml seilių. Esant įprastinėms aplinkos sąlygoms ir neveikiant kitiems veiksniams, išgarinamas seilių kiekis yra mažesnis (11). Burnos sausumas pasireiškia peršėjimu, deginimu, sunkumu kalbėti, ryti maistą, pablogėja skonio jutimas, nuolat troškina, džiūsta lūpos. Ilgai trunkantis burnos sausumas vaikams gali sukelti pasikartojančias seilių liaukų (sukeltas stafilokokų) bei burnos gleivinės (sukeltas herpes viruso) infekcijas (17).
Veiksniai, lemiantys sekrecinių seilių liaukų hipofunkciją, ir hipofunkcijos padariniai
Veiksniai, lemiantys sekrecinių seilių liaukų hipofunkciją:
● skysčių trūkumas;
● kofeino vartojimas (juodoji arbata, kokakola, ir t. t.);
● I ir II tipo cukrinis diabetas (1–3);
● hemodializė (4);
● mitybos sutrikimai;
● dekongestantai;
● kofeinas preparatuose, skirtuose astmai gydyti;
● antihistamininiai vaistai, vartojami sergant alerginiu rinitu;
● chemoterapija (5, 6);
● autoimuninės ligos (2, 8, 9).
Seilių liaukų hipofunkcija išsivysto dėl daugelio veiksnių ir ligų, tokių kaip ūminės infekcinės li¬gos (dizenterija, vidurių šiltinė), kai kurios virškinimo ligos (lėtinis gastritas, hepatocholecistitas). Dažniausiai seilių išsiskyrimas ir jų sudėtis pasikeičia sergant Šegreno sindromu, vartojant kai kuriuos vaistus (26), po radio- ar chemoterapijos, rečiau dėl dehidracijos, įvairių hormonopatijų, streso (27, 25).
Priežastys, dėl kurių sutrinka suaugusių žmonių seilių liaukų funkcija, beveik nesiskiria nuo priežasčių, lemiančių hiposalivaciją vaikams, t. y. bet kuris veiksnys, kuris mažina organizme skysčių kiekį, paveikia seilių liaukų parasimpatinę inervaciją arba tiesiogiai pažeidžia seilių liaukas, lemia mažesnį išskiriamų seilių kiekį. Didžiausią riziką seilių liaukų hipofunkcijai turi vaikai, sergantys ligomis, galinčiomis paveikti seilių liaukų funkciją, vartojantys medikamentus, galinčius sukelti kserostomiją, bei vaikai, kurių mokyklos ar užklasinė veikla gali skatinti vandens disbalansą organizme (25).
Kiek dažniau seilėtekio sutrikimas nustatomas moterims nei vyrams. Veikiausiai taip yra dėl to, kad moterų seilių liaukos yra mažesnės nei vyrų, be to, jas vargina hormonų balanso sutrikimas po menopauzės (28–30).
Seilių liaukų hipofunkcijos atvejais burnos ertmės būklė sutrinka dėl nepakankamo seilių kiekio ir pakitusios jų cheminės sudėties. Susidaro geros sąlygos klestėti mikroflorai, ypač streptokokams, aktinomi-cetėms ir laktobaciloms. Sumažėjęs seilių kiekis gali sukelti kariesą, periodonto ligas, cheilitus, kandidozes ir kt. (15). Įrodyta, kad suaugusiesiems, sumažėjus ramybėje išskiriamų seilių kiekiui bei pH, padidėja Lactobacillus spp. ir Candida spp., taip pat padidėja karieso rizika (12–14). Tačiau per daug Candida spp. burnoje ne visada sukelia kandidozę ir sausumo simptomus (23, 24).
Kserostomija klasifikuojama į kompensuotą ir dekompensuotą stadijas. Jų diagnostikos kriterijai yra šie: subjektyvūs pacientų pojūčiai, stimuliuoto seilėtekio lygmuo ir burnos mikrofloroje esančių Candida spp., Streptococcus mutans ir Lactobacillus spp. kiekis (25).
Kserostomijos diagnostikos metodai
Seilių liaukų hipofunkciją nustatyti galima šiais metodais: stimuliuota ir nestimuliuota sialometrija, kontrastine sialografija, sialoscintigrafija, mažųjų seilių liaukų biopsija ir sialometrija, sialoultrasonografija. Paprasčiausias būdas įvertinti didžiųjų seilių liaukų funkciją yra stimuliuota ar nestimuliuota sialometrija (25). Nustatyti burnos mažųjų seilių liaukų funkciją padeda apatinėje lūpoje esančių mažųjų seilių liaukų funkcijos įvertinimas: apatinės lūpos gleivinė nusausinama ir stebimas nestimuliuotų seilių išsiskyrimas ant gleivinės vidutiniškai per 5 min. Esant normaliai mažųjų seilių liaukų funkcijai, seilių lašelių skersmuo yra didesnis nei 1 mm, hipofunkcijos atvejais – mažesnis nei 1 mm (32–34).
Burnos sausumo gydymas
Svarbiausia išsiaiškinti kserostomijos etiologinius veiksnius ir juos šalinti, t. y. gydyti pagrindinę ligą, dėl kurios išsivystė kserostomija, kserogeniškai veikiančius vaistus pakeisti arba visai nutraukti jų vartojimą. Pacientai, sergantys kserostomija, turėtų dažnai apsilankyti pas burnos priežiūros spe¬cialistus, kad kuo anksčiau būtų galima nustatyti kserostomijos sukeltas kompikacijas ir jas gydyti.
Kserostomijos gydymas susideda iš antikariesogeninio, antibakterinio gydymų ir seilių kiekio išskyrimo skatinimo ar seilių kiekio trūkumo kompensavimo (20, 21).
Karieso formavimąsi slopina fluoro ir antibakteriniai preparatai, veikdami kariesogeniškai veikiančią burnos mikroflorą (25). Fluoras veiksmingas remineralizacijos procese, nes sustabdo danties audinio tirpimą, sudarydamas naujus junginius – fluorapatitus (22). Siekiant sumažinti karieso riziką, papildomai reikia naudoti fluoro turinčių burnos skalavimo skysčių, dirbtines seiles, geriamąjį vandenį, dantų pastas, valgyti maisto, turinčio fluoro.
Gydant kserostomiją, itin svarbus antibakterinis gydymas, kuris užkerta kelią Candida spp. bei ka-riesogeninės burnos mikrofloros išvešėjimui. Norint sumažinti Lactobacillus spp. kiekį burnoje, ją galima skalauti chlorheksidino turinčiais tirpalais.
Siekiant kompensuoti sumažėjusį išskiriamų seilių kiekį, paprasčiausias būdas yra dažnas vandens gurkšnojimas. Jausdami burnos sausumą, asmenys siekia jį sumažinti gerdami skysčių. Įdomu tai, kad tik tinkamos temperatūros ir rūgštingumo skysčiai gali panaikinti šį jausmą. Gazuoti gaivieji gėrimai tam netinka, nes jų sudėtyje dažniausiai yra cukraus, o kokakola ir kofeino nurintys gėrimai gali sukelti dantų erozijas, kariesą. Kofeino turintys gėrimai skatina burnos sausumą.
Seilių liaukų sekrecijai skatinti galima naudoti parasimpatinės nervų sistemos stimuliatorius pilokarpiną ir cevimeliną, tačiau šie vaistai sukelia nemažai nepageidaujamų reiškinių, todėl būtina konsultacija su šeimos gydytoju. Salivaciją galima skatinti akupunktūra, elektrostimuliacija, specialia dieta, terapija lazeriu (25).
Siekiant kompensuoti seilių trūkumą, galima vartoti dirbtinių seilių. Jų būna įvairaus pavidalo, dažniausiai gelis arba skysčiai. Jos imituoja mukoadhezinę, lubrikacinę ir apsauginę natūralių seilių funkciją, taip mažindamos mikroorganizmų adheziją (31). Svarbiausia, kad dirbtinės seilės sudėtimi ir biofizinėmis savybėmis kuo labiau atitiktų tikras seiles. Siekiant užkirsti kelią burnos sausumui, reikia vengti vartoti alkoholio, ko-feino turinčių gaminių, nerūkyti. Siekiant skatinti išsiskiriamų seilių kiekį, reikia dažniau kramtyti tarp valgių, rekomenduojama becukrė kramtomoji guma, pastilės (35). Patartina gerti medetkų, miros (miros tinktūra), ramunėlių (skystasis ramunėlių ekstraktas), šalavijų (šalavijų tinktūra), australiškųjų arbatmedžių, mėtų nuovirų bei ekstraktų arba vartoti šių augalų burnos skalavimo skysčius.
Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti burnos sausumą, siekiant sumažinti patiriamą diskomfortą bei gresiančias kserostomijos komplikacijas.
Parengė gyd. Jūratė Bazevičienė
Šaltinis: "Internistas"
Vaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauPeršalote? Vienas įprasčiausių peršalimo simptomų yra sloga. Tačiau net ir ji ne visuomet baigiasi sėkmingai. Kai kada visai nepavojinga atrodžiusi sloga komplikuojasi į rimtesnį sveikatos sutrikimą – sinusitą. Vis dėlto užsitęsusi sloga nėra vienintelė sinusito priežastis. Kaip jį atpažinti ir ką tokiu atveju daryti? ...
Skaityti daugiauKasdien prausiame veidą, maudomės po dušu ar vonioje, valome burnos ertmę, rūpinamės ausų higiena. Kasdien daugybę kartų plauname rankas. Tačiau ar pagalvojame, kad nosies higiena – tokia pati svarbi? Būtent nosis pirmiausiai susiduria su visais žalingais aplinkos veiksniais. Jautrioje nosies gleivinėje nusėda daug dulkių, nešvarumų, bakterijų, virusų, alergenų, kitokio pobūdžio kietųjų dalelių ir t.t. Tokie besikaupiantys nešvarumai trukdo normalioms nosies funkcijoms. Taigi verta nosies valymą paversti tokia pat svarbia kasdienės rutinos dalimi kaip ir dantų valymą ar maudynes po dušu. ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauSloga gali sukelti daugybę rūpesčių. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau, kai sutrinka kvėpavimas per nosį – juk visai maži kūdikiai dar nemoka kvėpuoti per burną, o kaip žįsti ir gerti iš buteliuko, kai nosis visai užsikimšusi? Varginančios slogos metu sutrinka miegas ir apetitas, pakinta maisto skonis ir uoslė. Be to, sloga dažniausiai netrunka trumpiau nei savaitę – tad šis laikotarpis gali būti sudėtingas visai šeimai. ...
Skaityti daugiauKartais gali atrodyti, kad mažylį užklupo tik nekalta slogytė, tačiau ar kada susimąstėme, kad jam tai gali būti bene didžiausia bėda? Ir kuo vaikas mažesnis, tuo jam sloga gali būti „didesnė“, mat visai maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną. Įsivaizduokite, jei negalėtume kvėpuoti nei per burną, nei laisvai kvėpuoti per nosį – kaip dėl to jaustumėtės? Tad pakalbėkime apie rinitą ir tai, kaip reikėtų jį gydyti. ...
Skaityti daugiauVirusai ir bakterijos labiausiai „mėgsta“ drėgną, žvarbų, darganotą orą. Sloga įvairaus amžiaus asmenis dažniausiai užpuola šaltuoju metų laiku, kai sudėtingesnės oro sąlygos gali pakirsti imuninės sistemos apsaugą, o mityboje trūksta šviežių ir natūralių vitaminų. Ką reikėtų žinoti apie vieną įprasčiausių peršalimo simptomų – slogą? Net jei sloga ir neatrodo „rimta liga“, taip galvoti nereikėtų, nes vieną dieną ji gali tapti ausų uždegimo ar sinusito priežastimi. Šias komplikacijas gydyti kur kas sunkiau, tad rekomenduojama slogą „griebti už ausų“ iš karto, vos tik pajutus, kad ji jau čia. ...
Skaityti daugiauPati dažniausia kūdikių ir mažų vaikų liga – sloga. Veiksmai priklauso nuo požiūrio ir tėveliai elgiasi labai skirtingai – vieni skuba pas gydytojus vos tik pastebėję net silpniausius simptomus, kiti laukia, kol sloga taps rimtesnė. Kartais net juokaujama, kad gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma sloga – per septynias dienas. Yra įvairių šio posakių variacijų, tačiau kūdikio ir mažo vaiko sveikata pati svarbiausia. Viena vertus, sloga tikrai gali praeiti ir be jokių liekamųjų reiškinių. Kita vertus, sloga linkusi komplikuotis ir gali baigtis daug rimtesnėmis ligomis. Viena dažniausių – ausų uždegimas....
Skaityti daugiauAusies skausmas iš tikrųjų yra labai nemalonus jausmas. Jei suaugusiajam jis sukelia nemažas kančias, tuomet net sunku įsivaizduoti, kaip nelengva tokį skausmą iškentėti vaikui. Labai dažnai ūminis otitas prasideda nuo paprasčiausios slogos, todėl į ją tikrai negalima numoti ranka ir būtina gydyti kiekvieną kartą, kad ji netaptų lėtine ir nesikomplikuotų į rimtesnius sveikatos sutrikimus. Tėvams ir jų vaikams ūminis otitas gali tapti dideliu išbandymu, todėl verta žinoti, kokios pirmosios pagalbos reikia imtis ir kaip padėti kenčiančiam mažyliui....
Skaityti daugiauNosis nėra skirta vien tik deguonies patekimui į kvėpavimo takus ir kvėpavimo produktų pašalinimui iš jų. Ji atlieka ir labai svarbią apsauginę plaučių funkciją. Sveikos nosies sienelės tinkamai paruošia į plaučius įkvepiamą orą. Jį reikia išvalyti, sušildyti ir sudrėkinti – tam labai svarbi sveika nosies gleivinė. Verta žinoti, kad izotoninis jūros vanduo rekomenduojamas reguliariai nosies priežiūrai ir yra tinkamas palaikyti sutrikusias jos funkcijas....
Skaityti daugiauTeigiama, kad skausmas, jaučiamas sergant pūlingu ausies uždegimu (ūminiu viduriniu otitu) yra vienas sunkiausių. Kiekvieno žmogaus skausmo suvokimas skiriasi, tačiau kai kurie šį skausmą prilygina ar vardina iš karto po inkstų akmenligės priepuolio ar gimdymo metu patiriamų skausmų. Vidurinės ausies uždegimas iš tiesų labai nemalonus, bet gana dažnai pasitaikantis sveikatos sutrikimas. Statistika teigia, kad šis uždegimas yra vienas dažniausių ausies skausmo priežasčių....
Skaityti daugiau„ar girdi, kas čia taip ūžia?“, - klausė manęs kaimynė iš trečio ...
Skaityti daugiauĮvadas kserostomija, arba burnos sausumas, yra simptomas, atsirandantis dėl...
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauAplinkinių kalba neaiški, televizoriaus garsą nuolat norisi padidinti – tai pirmieji klausos sutrikimo požymiai. Klausos pažeidimai kankina ne vien vyresniąją kartą: tarp neprigirdinčiųjų nemažai vaikų, darbingo amžiaus žmonių. Bet ši problema gali būti veiksmingai išspręsta, nes šiuolaikiniai klausos aparatai – tai mažas mikroelektronikos stebuklas, galintis sugrąžinti garsų pasaulį. ...
Skaityti daugiauPastebėjau, kad kalbėdama su sūnumi neretai jam sakau: „Ką pasakei? Negirdžiu tavęs. Pakartok, prašau.“ Įtariu, kad pastaruoju metu pablogėjo mano klausa. Ką galėčiau daryti, kad klausa vėl pagerėtų?“, – teiraujasi mūsų žurnalo skaitytoja Genutė Domantienė iš Šiaulių. Kodėl pablogėja klausa ir kaip ją pagerinti, pasakoja gydytoja otorinolaringologė Daiva Monkevičienė. ...
Skaityti daugiauMes nuolat vieni su kitais bendraujame, sprendžiame įvairius klausimus, dalinamės informacija... Tačiau bendrauti tampa ypaš sunku skaudant gerklei, kas itin būdinga prasidėjus vėsesniems orams. Turbūt visiems pažįstami šie pojūčiai: gerklės perštėjimas, deginimas, sausumas, paraudimas, dėl kurių tampa sunku kalbėti ir ryti. Vieni ignoruoja pirmus peršalimo simptomus, manydami, kad jie praeis savaime, kiti gydosi tradiciniais metodais, o daugelis skuba į vaistines, prisiminę daug kartų matytas reklamas, skelbiančias apie preparatus, kurie išgydys per vieną dieną. Tačiau tai – fantastika. Gerklės skausmą būtina gydyti išmintingai, priešingu atveju uždegimas gali tapti rimtų ligų priežastimi. Šiuolaikinės farmacijos kompanijos siūlo įvairiausių preparatų gerklės gydymui, tačiau kaip pasirinkti pačią efektyviausią priemonę? Kaip teisingai ją naudoti? ...
Skaityti daugiauKai kurie žmonės mano, kad gerklės skausmas nepavojingas, ir nekreipia į jį dėmesio. Ir išties, paprastai gerklės uždegimas nesukelia didelių problemų ir greitai praeina, tačiau reikia nepamiršti, kad pažeista gleivinė turi greitai atsinaujinti, nes kitaip ji tampa puikia vieta kitiems ligų sukėlėjams, kurie gali sukelti stiprias infekcijas. Kada gerklės skausmą galime gydytis patys, o kada jau kreiptis į gydytoją?...
Skaityti daugiauTonzilitu žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku sergančiųjų gerokai padaugėja, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti šios ligos sukėlėjams – virusams ir bakterijoms. Kadangi tonzilitą gali sukelti daugelio rūšių virusai ir bakterijos, žmogaus organizmas negali įgyti imuniteto kiekvienam šių sukėlėjų. Todėl šia liga galima susirgti net kelis kartus per metus. Kas tai yra tonzilitas? Ar jis gali būti pavojingas žmogaus sveikatai? Kaip su juo kovoti? Tonzilės veikia tarsi savotiški filtrai, sulaikantys ir pašalinantys mikroorganizmus, patekusius pro nosį ir burną. Taip organizmas apsaugomas nuo infekcijos. Kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą, sukelia jų uždegimą – tonzilitą. Savo tonziles galite išvysti naudodamiesi veidrodžiu: plačiai išsižioję, pamatysite jas šiek tiek aukščiau liežuvio. Anksčiau beveik kiekvienam vaikui tonzilės buvo pašalinamos: tai buvo įprastinis būdas jų uždegimui gydyti. Dabar, kai nustatyta tonzilių svarba organizmo apsaugai nuo virusinių ir bakterinių infekcijų, tonzilių pašalinimas atliekamas tik tada, jei tonzilitas (ypač pūlingas) dažnai kartojasi ir trukdo kvėpuoti ar ryti. ...
Skaityti daugiauSloga – tai nosies gleivinės uždegimas. Tai – kvėpavimo takų liga (nosimi prasideda mūsų kvėpavimo takai), kurios, kaip ir kitų ūminių kvėpavimo organų ligų, sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu. Susergama įkvėpus oro, kuriame yra ligos sukėlėjų, arba jie patenka į nosį per nešvarias rankas (vaikai mėgsta kaišioti pirštus į nosį – atpratinkite nuo šio negero įpročio). Žindomi kūdikiai irgi užsikrečia sloga, kai namiškiai nežino arba ignoruoja asmens higienos taisykles, pvz., čiaudi, stipriai „šnypščia“ mažylio kambaryje, nusišnypštę nosį nenusiplauna rankų ir pan. Mažieji dažniausiai užsikrečia nuo vyresnių broliukų ir sesučių, o lankantys ikimokyklinę įstaigą – nuo grupės draugų....
Skaityti daugiauPeršalimo sukeltų ligų sezonas pasideda, ir sunku likti sveikam, kai visi aplink sloguoja, kosti, čiaudi. Net nepajuntame, kaip ir mums patiems pradeda perštėti gerklę ir „varvėti“ nosis. Vienas iš dažniausių (po slogos) peršalimo ligų simptomų – gerklės skausmas. Jį dažniausiai sukelia virusai (iki 70 proc. atvejų) ar bakterijos (dauguma likusių atvejų)....
Skaityti daugiauStiprus ir intensyvus ausies skausmas (otalgija) gali visiškai paralyžiuoti tiek fizinius, tiek protinius žmogaus sugebėjimus bei apriboti bet kokią jo veiklą. Dėl ausies skausmo į gydytoją kreipiasi maždaug 1–2 proc. žmonių. Apie otalgijos priežastis bei gydymą pasakoja KMU Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojas doc. Kęstutis POVILAITIS....
Skaityti daugiauAnkstyvas pavasaris - metas, kai susiduriame su įvairiomis peršalimo ligomis. Viena iš jų - ausų uždegimas. Tačiau, kaip teigia specialistai, ši liga - tai kai kurių kitų peršalimo ligų pasekmė. Apie ausų uždegimą, jo eigą ir gydymą kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Ausų, nosies ir gerklės klinikos vadovu docentu Romu KAŠINSKU....
Skaityti daugiauKlausos pablogėjimo žmogus gali ilgai nejusti. Dažniausiai neprigirdintys neigia turintys tokių bėdų, tačiau vis dažniau nustemba, kad nebesugeba suprasti įprastų pokalbių. Tokie žmonės gali pradėti vengti bendrauti, stengdamiesi išvengti nemalonių situacijų. Tačiau neigiamas psichologinis klausos pablogėjimo poveikis ilgainiui tampa akivaizdus. Todėl sutrikus klausai delsti negalima. Kuo greičiau kreipsitės į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų klausą pavyks išsaugoti. Apie pagalbą klausos sutrikimų atveju kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresniuoju ordinatoriumi Dariumi Rauba....
Skaityti daugiau