Kaip kovoti su kserostomija?

 


Įvadas
Kserostomija, arba burnos sausumas, yra simptomas, atsirandantis dėl sumažėjusios ar visai išnykusios sekrecinės seilių liaukų funkcijos. Burnoje sumažėja seilių ir pakinta jų sudėtis. Senstant išskiriamų seilių kiekis, nesant stimuliacijos, mažėja (3). Su burnos sausumo pojūčiu susiduria daugelis suaugusiųjų, tačiau mažai dėmesio skiriama šiai problemai tarp vaikų. Kadangi kūdikiai gausiai seilėjasi, o ir vyresni vaikai iš pirmo žvilgsnio nesudaro įspūdžio, kad yra varginami burnos sausumo, yra nusistovėjęs įsitikinimas, jog vaikai nesusiduria su sekrecinių seilių liaukų hipofunkcija, t. y. kserosomija. Taigi burnos sausumas gali varginti nepriklausomai nuo amžiaus, sukelti ne tik diskomfortą, bet ir paskatinti infekcijas, dantų pažeidimą, kitas būkles, kurioms galime užkirsti kelią, o pagalbinėmis priemonėmis palengvinti ligos simptomus.


Normali seilių liaukų funkcija
Seiles gamina ir į burnos ertmę išskiria 3 poros didžiųjų liaukų (paausinė, pažandinė, poliežuvinė) ir mažosios skruostų, lūpų, liežuvio ir minkštojo gomurio liaukos. Seilių sekreciją skatina skonio, uoslės, regos receptorių dirginimas, maisto sąlytis su burnos gleivine, skonio jutimai, kramtomieji judesiai. O slopina neigiamos emocijos, skausmas, įtampa. Stimuliuojant vaiko seilių liaukas, išsiskiria daugiau kaip 1,0 ml/min. seilių, o suaugusiam asmeniui – 0,7 ml/min. (10). Iš viso per parą išsiskiria 1,5 l seilių. Nesant seilių sekrecijos stimuliacijos, išsiskiria >0,1–0,3 ml/min. To pakanka, kad žmogus nejustų kserosomijos. Išskiriamos seilės dalyvauja dantų remineralizacijoje, palaiko burnoje nekintamą šarminę pusiausvyrą, suteikia slidumo tarp gleivinės, dantų ir maisto, padeda reguliuoti burnos mikrofloros sudėtį, dalyvauja pradiniame virškinime, skonio jutime ir padeda reguliuoti organizmo vandens balansą (18, 19). Normalus seilių išsiskyrimas numalšina ir sumažina rūgščių kiekį burnoje. Taip pat jis suformuoja plėvelę ir stiprina emalį, saugo dantis nuo bakterijų gaminamų organinių rūgščių, kurios sukelia kariesą, ir kitų rūgščių, patenkančių iš aplinkos ir sukeliančių dantų demineralizaciją (16). Dantų paviršiuje susidariusiose apnašose esanti burnos mikroflora, skaidydama angliavandenius, išskiria rūgštis: vyksta emalio, dentino ir rečiau cemento demineralizacija, t. y. kalcio jonų išsiplovimas iš danties kietųjų audinių.
Sausumo pojūtis atsiranda, kai sekretuojamų seilių kiekis yra mažesnis, nei skysčių netekimas garavimo būdu ar skysčių absorbcija per burnos gleivinę. Skysčiai iš burnos gleivinės garinami kvėpuojant per burną. Nustatyta, kad daugiausia per minutę galima išgarinti 0,21 ml seilių. Esant įprastinėms aplinkos sąlygoms ir neveikiant kitiems veiksniams, išgarinamas seilių kiekis yra mažesnis (11). Burnos sausumas pasireiškia peršėjimu, deginimu, sunkumu kalbėti, ryti maistą, pablogėja skonio jutimas, nuolat troškina, džiūsta lūpos. Ilgai trunkantis burnos sausumas vaikams gali sukelti pasikartojančias seilių liaukų (sukeltas stafilokokų) bei burnos gleivinės (sukeltas herpes viruso) infekcijas (17).


Veiksniai, lemiantys sekrecinių seilių liaukų hipofunkciją, ir hipofunkcijos padariniai
Veiksniai, lemiantys sekrecinių seilių liaukų hipofunkciją:
● skysčių trūkumas;
● kofeino vartojimas (juodoji arbata, kokakola, ir t. t.);
● I ir II tipo cukrinis diabetas (1–3);
● hemodializė (4);
● mitybos sutrikimai;
● dekongestantai;
● kofeinas preparatuose, skirtuose astmai gydyti;
● antihistamininiai vaistai, vartojami sergant alerginiu rinitu;
● chemoterapija (5, 6);
● autoimuninės ligos (2, 8, 9).
Seilių liaukų hipofunkcija išsivysto dėl daugelio veiksnių ir ligų, tokių kaip ūminės infekcinės li¬gos (dizenterija, vidurių šiltinė), kai kurios virškinimo ligos (lėtinis gastritas, hepatocholecistitas). Dažniausiai seilių išsiskyrimas ir jų sudėtis pasikeičia sergant Šegreno sindromu, vartojant kai kuriuos vaistus (26), po radio- ar chemoterapijos, rečiau dėl dehidracijos, įvairių hormonopatijų, streso (27, 25).
Priežastys, dėl kurių sutrinka suaugusių žmonių seilių liaukų funkcija, beveik nesiskiria nuo priežasčių, lemiančių hiposalivaciją vaikams, t. y. bet kuris veiksnys, kuris mažina organizme skysčių kiekį, paveikia seilių liaukų parasimpatinę inervaciją arba tiesiogiai pažeidžia seilių liaukas, lemia mažesnį išskiriamų seilių kiekį. Didžiausią riziką seilių liaukų hipofunkcijai turi vaikai, sergantys ligomis, galinčiomis paveikti seilių liaukų funkciją, vartojantys medikamentus, galinčius sukelti kserostomiją, bei vaikai, kurių mokyklos ar užklasinė veikla gali skatinti vandens disbalansą organizme (25).
Kiek dažniau seilėtekio sutrikimas nustatomas moterims nei vyrams. Veikiausiai taip yra dėl to, kad moterų seilių liaukos yra mažesnės nei vyrų, be to, jas vargina hormonų balanso sutrikimas po menopauzės (28–30).
Seilių liaukų hipofunkcijos atvejais burnos ertmės būklė sutrinka dėl nepakankamo seilių kiekio ir pakitusios jų cheminės sudėties. Susidaro geros sąlygos klestėti mikroflorai, ypač streptokokams, aktinomi-cetėms ir laktobaciloms. Sumažėjęs seilių kiekis gali sukelti kariesą, periodonto ligas, cheilitus, kandidozes ir kt. (15). Įrodyta, kad suaugusiesiems, sumažėjus ramybėje išskiriamų seilių kiekiui bei pH, padidėja Lactobacillus spp. ir Candida spp., taip pat padidėja karieso rizika (12–14). Tačiau per daug Candida spp. burnoje ne visada sukelia kandidozę ir sausumo simptomus (23, 24).
Kserostomija klasifikuojama į kompensuotą ir dekompensuotą stadijas. Jų diagnostikos kriterijai yra šie: subjektyvūs pacientų pojūčiai, stimuliuoto seilėtekio lygmuo ir burnos mikrofloroje esančių Candida spp., Streptococcus mutans ir Lactobacillus spp. kiekis (25).


Kserostomijos diagnostikos metodai
Seilių liaukų hipofunkciją nustatyti galima šiais metodais: stimuliuota ir nestimuliuota sialometrija, kontrastine sialografija, sialoscintigrafija, mažųjų seilių liaukų biopsija ir sialometrija, sialoultrasonografija. Paprasčiausias būdas įvertinti didžiųjų seilių liaukų funkciją yra stimuliuota ar nestimuliuota sialometrija (25). Nustatyti burnos mažųjų seilių liaukų funkciją padeda apatinėje lūpoje esančių mažųjų seilių liaukų funkcijos įvertinimas: apatinės lūpos gleivinė nusausinama ir stebimas nestimuliuotų seilių išsiskyrimas ant gleivinės vidutiniškai per 5 min. Esant normaliai mažųjų seilių liaukų funkcijai, seilių lašelių skersmuo yra didesnis nei 1 mm, hipofunkcijos atvejais – mažesnis nei 1 mm (32–34).


Burnos sausumo gydymas
Svarbiausia išsiaiškinti kserostomijos etiologinius veiksnius ir juos šalinti, t. y. gydyti pagrindinę ligą, dėl kurios išsivystė kserostomija, kserogeniškai veikiančius vaistus pakeisti arba visai nutraukti jų vartojimą. Pacientai, sergantys kserostomija, turėtų dažnai apsilankyti pas burnos priežiūros spe¬cialistus, kad kuo anksčiau būtų galima nustatyti kserostomijos sukeltas kompikacijas ir jas gydyti.
Kserostomijos gydymas susideda iš antikariesogeninio, antibakterinio gydymų ir seilių kiekio išskyrimo skatinimo ar seilių kiekio trūkumo kompensavimo (20, 21).
Karieso formavimąsi slopina fluoro ir antibakteriniai preparatai, veikdami kariesogeniškai veikiančią burnos mikroflorą (25). Fluoras veiksmingas remineralizacijos procese, nes sustabdo danties audinio tirpimą, sudarydamas naujus junginius – fluorapatitus (22). Siekiant sumažinti karieso riziką, papildomai reikia naudoti fluoro turinčių burnos skalavimo skysčių, dirbtines seiles, geriamąjį vandenį, dantų pastas, valgyti maisto, turinčio fluoro.
Gydant kserostomiją, itin svarbus antibakterinis gydymas, kuris užkerta kelią Candida spp. bei ka-riesogeninės burnos mikrofloros išvešėjimui. Norint sumažinti Lactobacillus spp. kiekį burnoje, ją galima skalauti chlorheksidino turinčiais tirpalais.
Siekiant kompensuoti sumažėjusį išskiriamų seilių kiekį, paprasčiausias būdas yra dažnas vandens gurkšnojimas. Jausdami burnos sausumą, asmenys siekia jį sumažinti gerdami skysčių. Įdomu tai, kad tik tinkamos temperatūros ir rūgštingumo skysčiai gali panaikinti šį jausmą. Gazuoti gaivieji gėrimai tam netinka, nes jų sudėtyje dažniausiai yra cukraus, o kokakola ir kofeino nurintys gėrimai gali sukelti dantų erozijas, kariesą. Kofeino turintys gėrimai skatina burnos sausumą.
Seilių liaukų sekrecijai skatinti galima naudoti parasimpatinės nervų sistemos stimuliatorius pilokarpiną ir cevimeliną, tačiau šie vaistai sukelia nemažai nepageidaujamų reiškinių, todėl būtina konsultacija su šeimos gydytoju. Salivaciją galima skatinti akupunktūra, elektrostimuliacija, specialia dieta, terapija lazeriu (25).
Siekiant kompensuoti seilių trūkumą, galima vartoti dirbtinių seilių. Jų būna įvairaus pavidalo, dažniausiai gelis arba skysčiai. Jos imituoja mukoadhezinę, lubrikacinę ir apsauginę natūralių seilių funkciją, taip mažindamos mikroorganizmų adheziją (31). Svarbiausia, kad dirbtinės seilės sudėtimi ir biofizinėmis savybėmis kuo labiau atitiktų tikras seiles. Siekiant užkirsti kelią burnos sausumui, reikia vengti vartoti alkoholio, ko-feino turinčių gaminių, nerūkyti. Siekiant skatinti išsiskiriamų seilių kiekį, reikia dažniau kramtyti tarp valgių, rekomenduojama becukrė kramtomoji guma, pastilės (35). Patartina gerti medetkų, miros (miros tinktūra), ramunėlių (skystasis ramunėlių ekstraktas), šalavijų (šalavijų tinktūra), australiškųjų arbatmedžių, mėtų nuovirų bei ekstraktų arba vartoti šių augalų burnos skalavimo skysčius.
Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti burnos sausumą, siekiant sumažinti patiriamą diskomfortą bei gresiančias kserostomijos komplikacijas.

 

 

Parengė gyd. Jūratė Bazevičienė
Šaltinis: "Internistas"
 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai