„Pavasarinių“ slogų sezonui įsibėgėjus

Alerginė sloga (dar vadinama sezonine sloga, šienlige) yra viena iš alergijos išraiškų. Alergija – tai iškreipta organizmo reakcija į įvairias aplinkoje esančias medžiagas, vadinamas alergenais. Statistikos duomenimis, žiedadulkių sukelta alergine sloga Lietuvoje serga ne mažiau kaip 7 tūkstančiai suaugusiųjų ir vaikų, ir šis skaičius nuolat didėja.
 

Alerginė sloga atsiranda, kai alergiškas žmogus susiduria su žiedadulkėmis, į kurias organizmas reaguoja alergiškai.
Alerginės slogos sukėlėjai yra žolių, gėlių, medžių žiedadulkės, kurių ore, kai žydi tos rūšies augalas, būna daug.
Jas nuo vieno augalo ant kito perneša vėjas, įvairūs vabalai, vabzdžiai, bitės.
Įrodyta, kad žiedadulkių koncentracija užmiestyje yra didesnė nei mieste ir pati mažiausia jūros pakrantėse.
Sausą vėjuotą dieną žiedadulkių ore daug daugiau nei tuomet, kai nepučia vėjas, ir tuomet, kai lyja (lietus jas „sujungia“, nusodina).
Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna nuo 10–11 val. ryto iki 20 val. vakaro, o mažesnė – vėlų vakarą ir ankstų rytą.
Alerginės slogos požymiai
• Gausus vandeningos išskyrų iš nosies skyrimasis.
• Nosies „užgulimas“, t.y. jos gleivinės patinimas, dėl ko pasidaro sunkiau kvėpuoti.
• Nosies niežėjimas.
• Dažnas čiaudulys.
• Gali parausti, peršėti, ašaroti, bijoti šviesos akys, niežėti vokus.
• Gali, pakilti temperatūra, skaudėti galvą, niežėti gerklę, gomurį.
Ką daryti, kai žydi augalai, kurių žiedadulkėms ar kvapams esate alergiški?
• Vengti kontakto ne tik su tų, bet ir į juos panašių augalų žiedadulkėmis.
Pvz., esant alergijai alksnių žiedadulkėms, vengti kontakto su lazdynais, beržais jų žydėjimo metu ir pan.
• Vengti žydinčių pievų. Tuomet geriau pabūti namuose, ypač saulėtą, vėjuotą dieną po vidurdienio. Būnant namuose užsidaryti langus. Kambarys gali būti vėdinamas uždengus langą (orlaidę) nuolat drėkinama marle.
• Išmokti atskirti augalus, kurių žiedadulkėms esate alergiškas.
• Nebūti kaime, atsisakyti išvykų į gamtą.
• Važiuojant mašina neatidaryti langų, nesinaudoti ventiliatoriumi.
• Atostogauti vietovėse, kur yra mažiau žiedadulkių, pvz., prie jūros, spygliuočių miškuose.
• Parėjus iš lauko visiems šeimos nariams pasikeisti viršutinius rūbus, nusiauti, praplauti akis, nosį, plaukus vandeniu, t.y. pašalinti prilipusias žiedadulkes.
• Nesinešti į namus gėlių, jei jos užaugo lauke (t.y. ne uždaruose šiltnamiuose).
• Neįleisti į namus naminių gyvūnų (kačių, šunų), kurie visuomet su kailiu atneša daug žiedadulkių.
• Vengti uodų, bičių, širšių, vapsvų įkandimų.
• Nevalgyti medaus, nes jame iki 10 proc. yra įvairių žiedadulkių.
• Namuose kasdien drėgna medžiaga valyti dulkes.
• Vesti dienyną. Jame rašyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokie ligos simptomai atsirado ir kaip jie pasikeitė vartojant vieno ar kito medikamento. Taip darant nuolat, galima numatyti, kada atsiras ligos simptomai, ir, prieš jiems atsirandant kreiptis į gydytoją, kad laiku būtų pradėta gydyti.
• Vartoti vieno iš gydytojo paskirtų vaistų nuo alergijos, dažniausiai – antros kartos antihistamininių preparatų. Jie sumažina minėtuosius simptomus. Vaistų reiktų vartoti dvi savaites prieš numanomą alerginės slogos atsiradimą, augalo, kuris sukelia ligą, žydėjimo metu ir dar 2 savaites po masinio žydėjimo.
Kai ligos eiga sunki, gydytojas paskiria ir į nosį purškiamų ar lašinamų vaistų.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai