Laiku pradėjus gydyti ūminį laringitą, galima išvengti komplikacijų

Ūminis suaugusiųjų laringitas (ŪL) – tai ūminis gerklų audinių uždegimas. Dažniausiai pasireiškia paviršiniu gerklų gleivinės uždegimu, tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, gali išplisti į gilesnius sluoksnius (pogleivį, raumenis, kremzles).
 

Ūminis laringitas dažniausiai yra viršutinių kvėpavimo takų kataro metu išsivysčiusio nosies bei ryklės uždegimo tąsa. Juo susergama peršalus, dėl agresyvaus dirginančių medžiagų (tabako, dūmų, dulkių, garų) poveikio.
Kai kada ŪL gali būti susijęs su infekcinėmis ligomis (gripu, tymais, skarlatina, kokliušu) ar sukeltas esant imuniteto trūkumui suaktyvėjusių mikroorganizmų.
Neretai ligą sukelia balso klosčių pertempimas.
 

 

Simptomai


Simptomai priklauso nuo infekcijos proceso sunkumo, pažeistos gerklų srities, gretutinių ligų bei organizmo reaktyvumo. Kadangi į šiuos etiologinius veiksnius jautriausiai reaguoja balso klosčių gleivinė, būdingiausias simptomas yra užkimimas. Jis gali būti įvairaus laipsnio: nuo nedidelio iki sunkaus, kai balso visiškai nebūna (afonija). Paprastai užkimimas sustiprėja nuo intensyvaus krūvio balsui, palengvėja po šiltos arbatos ar inhaliacijų.
Neretai kartu su užkimimu pasireiškia krenkštimas, kosulys, kuris pradžioje būna sausas, vėliau drėgnas, atkosima gleivių.
Temperatūra dažniausiai būna normali ar subfebrili (37–37,5° C).
Vystantis gilesnių gerklų sluoksnių uždegimui (pūliniui, perichondritui), pacientą gali varginti kaklo skausmas, skausmingas rijimas, pasunkėjęs kvėpavimas ar net įkvėpimas (stridoras). Taip pat išryškėja bendros uždegimo reakcijos: pakyla kūno temperatūra, vargina bendras silpnumas, apetito stoka, gali padidėti periferiniai kaklo limfmazgiai.
 

Diagnostika


Ūminis laringitas diagnozuojamas įvertinus ligos anamnezę (galimą ligos priežastį, pradžią, simptomų seką) bei gerklų apžiūros metu nustačius ligai būdingų gerklų gleivinės uždegimo požymių: paraudimą, paburkimą, gleivių apnašą, paprastai didžiausią balso klosčių srityje.
Gerklas galima pažiūrėti veidrodėliu bei endoskopu. Veidrodėliu gerklas pažiūrėti gali bet kuris otorinolaringologas. Gerklų endoskopija (vaizdo laringoskopija) atliekama tik specializuotuose centruose (pvz., KMUK Konsultacinėje poliklinikoje). Šis gerklų tyrimo būdas indikuotinas tais atvejais, kai diagnozė neaiški, sunkiau apžiūrėti veidrodėliu dėl anatomijos ar funkcinių sutrikimų (nutukimas, ribotas išsižiojimas, didelis, iškeltas liežuvis ir kt.). Vaizdo laringoskopijos metu gerklas vienu metu gali apžiūrėti ir aptarti keli specialistai, vaizdas įrašomas ir išsaugomas skaitmeninėje laikmenoje. Tai naudinga ne tik nustatant diagnozę, bet ir vertinant ligos eigą, gydymo veiksmingumą.
Asmenims, kuriems balsas – darbo priemonė (mokytojams, dėstytojams, auklėtojoms, dainininkams, aktoriams), taip pat svarbu įvertinti balso užkimimą bei darbingumą. Tam vykdoma daugiaparametrinė balso analizė, kurios metu objektyviais tyrimo metodais nustatomas balso užkimimo stiprumas bei atliekama darbingumo ekspertizė.
Kai išsamiai apžiūrėti gerklų minėtais metodais neįmanoma ar įtariama, kad yra gilesnių gerklų sluoksnių pažeidimų, reikalinga tiesioginė laringoskopija, kompiuterinė gerklų tomografija ar magnetinis branduolių rezonanso tyrimas.
Tiesioginė laringoskopija atliekama LOR stacionare, sukėlus bendrinę nejautrą. Jos metu iki gerklų įstatomas ir fiksuojamas tiesus vamzdelis (laringoskopas), pro kurį galima ne tik apžiūrėti visus gerklų aukštus mikroskopu, bet ir atlikti įvairias manipuliacijas: paimti sekreto pasėlį, atverti pūlinį, pašalinti išvešėjusius audinius.
 

Gydymo taktika


Gydymas priklauso nuo uždegimo proceso gilumo bei komplikacijų.
Užkimimu, kosuliu bei paraudusia, paburkusia balso klosčių gleivine pasireiškiantis ūminis laringitas be karščiavimo ar kitų bendrinių uždegimo požymių gydomas ambulatoriškai. Skiriamas balso režimas (tylėjimas), patariama vengti garsių pokalbių, pokalbiu telefonu, riksmo, draudžiama šnabždėti. Kosuliui malšinti ir sekretui atsiskirti skiriama gerti daug šiltų skysčių. Patartinos ir inhaliacijos nuo uždegimo su eukalipto, mentolio aliejumi, sekretą skystinantys preparatai (acetilcisteinas, ambroksolis, gelomirtolis ir kt.). Taip pat draudžiama rūkyti, dirbti dulkėtose patalpose, vartoti alkoholio. Asmenys, kuriems dirbant reikalingas balsas, atleidžiami nuo darbo, kol praeis užkimimas.
Esant sunkioms bendrinėms uždegimo reakcijoms, jei gydymas neveiksmingas, pacientą būtina nusiųsti pas otorinolaringologą. Šiais atvejais įvertinama gerklų būklė, atliekama diferencinė diagnostika, sekreto pasėlis, remiantis jo rezultatais, skiriama papildomai antibiotikų.
Įtariant komplikacijas, taikomi anksčiau minėti tyrimo bei gydymo metodai.
Atsiradus kvėpavimo sutrikimų, pacientą reikia nusiųsti į specializuotų centrų Skubios pagalbos (ligonių priėmimo) skyrių, kad būtų suteikta neatidėliotina pagalba, iškviesti konsultantai, atlikti tyrimai, skirtas gydymas.
išsivysčius komplikacijoms prireikia chirurginių intervencijų
Laringito simptomus – užkimimą, kosulį, gerklės ir krūtinės skausmą, bei kitus ligos požymius (gleivinės paraudimą, balso klosčių paburkimą, padidėjusį sekreto išsiskyrimą) veiksmingai mažina ir fusafunginas (Bioparox). Bioparox yra aerozolis, vartojamas po 4 įpurškimus 4 kartus per dieną, veiksmingai mažina uždegimą gerklų gleivinėje, infekcijos židinyje. Dėl uždegimą slopinančio poveikio (mažina uždegimo mediatorių, laisvų radikalų išsiskyrimą, T limfocitų aktyvaciją, aktyvina makrofagų fagocitozę) Bioparox jau po 3 gydymo dienų smarkiai sumažina minėtus simptomus, o po 7 dienų simptomai beveik visai išnyksta. Dėl antibakterinio poveikio, tai yra labai svarbu, Bioparox sumažina ligos plitimą, komplikacijų – antrinės bakterinės infekcijos – riziką.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai