Patarimai dviratininkams

Ši fizinio aktyvumo rūšis geriau nei bėgimas tinka turintiems antsvorio asmenims, nes mažiau traumuoja sąnarius.
 

Važiuojant dviračiu didėja ištvermė, gerėja širdies ir plaučių kraujotaka, stiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, didėja kojų sąnarių lankstumas, o malonūs pojūčiai slopina darbo ir buities rūpesčius, padeda išvengti neigiamų streso pasekmių.
Važinėtis dviračiu nerekomenduojama asmenims, sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu (varikoze), taip pat tiems, kam skauda stuburą juosmens ar kaklo srityje, nes minant pedalus kojų raumenys ne visada atsipalaiduoja ir dalį darbo atlieka su statine įtampa (pavyzdžiui, kai ilgesnį laiką sunkiai miname, norėdami įveikti įkalnę).
Tam, kad būtume žvalūs, įgytume gerą fizinę formą, būtina per savaitę nors 4–7 val. pasivažinėti dviračiu, nuvažiuoti 75–145 kilometrus.
Būtina pasirinkti tinkamą dviratį. Rėmo dydis: kai stovėdami apžergiate dviratį, viršutinis jo rėmo vamzdis turėtų būti 5–7,5 cm atstumu iki jūsų tarpkojo. Balnelio aukštis: jūsų kelis turėtų būti kiek sulenktas, kai koja spaudžiate pedalą žemyn.
Rekomenduojama tinkamai sėdėti ant dviračio. Minant priekinis pėdos trečdalis turi spausti pedalo ašį, liemuo – kiek sulenktas ir pakrypęs į priekį, rankos – nežymiai sulenktos per alkūnes, vairą reikia laikyti pečių plotyje – laisvai, be įtampos. Šioje padėtyje dviratininkas neturėtų jausti nepatogumų. Kojų judesiai turi būti minkšti, tolygūs, be staigių postūmių, kvėpavimas lygus, laisvas.
Kad važiuoti dviračiu miesto gatvėmis ir užmiesčio keliais būtų saugu, reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, dviratis privalo būti aprūpintas skambučiu ir atšvaitais (važiuojant tamsiuoju paros metu reikia turėti ir šviestuvą). Rekomenduojama važiuoti su šalmu, turėti dviračio pirmosios pagalbos rinkinį, kurio sudėtis patvirtinta 2003 m. liepos 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-450 (Žin., 2003, Nr.79-3605), laikytis pirmosios medicinos pagalbos teikimo taisyklių.



Pirmoji pagalba dažniausių dviratininkų sužeidimų ir traumų atvejais:
- Nubrozdinimus, įdrėskimus ir kitas nedideles žaizdeles uždenkite steriliu žaizdų tvarsčiu (jei yra galimybių, prieš tai žaizdelę reikia išvalyti, dezinfekuoti jodo, betadino, chlorheksidino ar vandenilio peroksido tirpalu). Žaizdų negalima tepti jokiu tepalu ar barstyti bet kokiais milteliais. Išvalyti stipriai užterštą žaizdą, pašalinti įstrigusį joje svetimkūnį ir imunizuoti nuo stabligės gali tik gydymo įstaigos (traumatologijos skyriaus, ligoninės priimamojo, pirminės sveikatos priežiūros centro, ambulatorijos) medicinos darbuotojas.
- Jei yra galimybių, ant sumuštos skaudamos vietos uždėkite šaldomąjį kompresą. Kadangi sunku nustatyti gilesnių pažeidimų pobūdį (gali būti plyšę vidaus organai, pvz., blužnis), visais atvejais, kai po sumušimo lieka stiprus skausmas, silpna, pykina, nukentėjusysis vemia, netenka arba buvo netekęs sąmonės, jei jam kyla temperatūra, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
- Nebandykite patys nustatyti sąnario patempimo, raiščių nutrūkimo ar kaulų lūžio, sustatyti išnirimo. Lūžusius kaulus ir pažeistą sąnarį imobilizuokite įtvaru, malšinkite skausmą ir kreipkitės į gydymo įstaigą. Dažniausiai dviratininkams po traumų lūžta raktikauliai, dilbio kaulai, šonkauliai. Lūžus raktikauliui, žmogus negali pakelti rankos, lūžio vieta patinsta. Teikiant pirmąją pagalbą abu kiek galima atlošti pečiai įtveriami ir surišami tvarsčiu, ranka parišama skarele (kaip ir dilbio kaulų lūžio atveju).
Daugiau sužinoti apie tai, kad dviračiu važiuoti malonu ir sveika, susipažinti su kelių eismo taisyklėmis dviratininkams jūs galite Visuomenės sveikatos ugdymo centro interneto svetainėje www.ugdymas.vvspt.lt

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai