Alerginė liga – iškreiptas mūsų organizmo imuninės sistemos atsakas į natūralias medžiagas. O alergiją sukeliančios medžiagos vadinamos alergenais. Tai bet kuri aplinkos medžiaga, su kuria susiduriama buityje, darbe ir gamtoje. Jų patekimo į organizmą būdai skirtingi – su maistu, pro kvėpavimo takus, odą, injekcijas ar įgėlus vabzdžiams. Labai įvairios medžiagos gali sukelti alergiją – vieniems namų dulkės, mikroskopinės erkutės, gyvūnų plaukai ar seilės, kitiems – maisto produktai, o gal žiedadulkės ar vaistai, vabzdžių nuodai, kosmetika ir t.t.
Galbūt tai yra genetiškai paveldima. Tiesa, žmogus gimsta ne paveldėjęs konkrečią alerginę ligą, bet su įgimtu polinkiu susirgti kuria nors alergine liga.
Vasarą yra įvairių alerginių ligų pasireiškimų. Vienas iš dažniausių yra šienligė – alergija žiedadulkėms, kuri žinoma nuo Kristaus laikų kaip Rožių liga. Šienligė dažniausiai pasireiškia nosies, akių ir gerklės reakcijomis: vargina sloga, gerklės perštėjimas, akių paraudimai, ašarojimas, kartais bėrimai. Nustačius, kokiai žiedadulkių grupei žmogus jautrus, alergiją galima gydyti, sumažinant organizmo jautrumą (desensibilizuojant).
Ligos simptomus veiksmingai palengvina gydymas medikamentais, pvz., vietiniais nosies steroidais. Pradėti gydyti uždegimą reiktų 10–14 dienų ar net 4 savaites prieš žydėjimo sezoną arba tik atsiradus simptomams bei tęsti 2–3 sav. ar net ilgiau (iki 6 sav.) po žydėjimo sezono, kad sumažėtų nosies gleivinės uždegimas ir padidėjęs jaudrumas, kuris užtrunka ir pasibaigus sezonui.
Kita gana dažna alergijos pasireiškimo forma vasaros sezonu – alergija vabzdžių įkandimams. Dažnas atostogautojas susiduria su šiuo nemaloniu reiškiniu, tačiau pavojingiausia reakcija yra tiems, kurie ypač jautrūs bičių, širšių, vapsvų įkandimams.
Baisiausia, kai tai nutinka pirmą kartą, tačiau, jei žmogus žino, kam yra alergiškas, apsilankęs pas gydytoją alergologą jis gauna rekomendacijas, ką tokiu atveju daryti. Gamtoje toks žmogus visada su savimi turi turėti adrenalino, kurio, įkandus vabzdžiui, reikia susileisti į bet kurią kūno vietą (rekomenduotina kuo arčiau įgėlimo vietos), ir vaistų nuo alergijos.
Dažnai pasitaiko alergija po uodų, muselių įkandimo. Tokiam atvejui tinka tepalai ir geriamieji preparatai nuo alergijos.
Vartojant kai kurių medikamentų ir veikiant ultravioletiniams spinduliams, pasitaiko fotosensibilizacijos nuo kai kurių tepalų nuo uždegimo, vaistų vėžiui gydyti, antibiotikų. Todėl būtina skaityti šių vaistų instrukcijas, ar jose neparašyta, kad, vartojant preparato, nerekomenduojama degintis saulėje. Kai kuriems žmonėms pasireiškia kontaktinės alergijos nuo įvairių augalų – pavyzdžiui, yra žmonių, kurie negali basi braidyti po žolę.
Planuojant atostogas, jei esate alergiškas – iš anksto, prieš 2–4 sav. pradėti gydyti uždegimą vietiniais nosies steroidais. Važiuojant atostogauti prie ežero, į gamtą ar mišką, alergiškiems žmonėms reikėtų pasiimti gydytojo paskirtų vietinių nosies steroidų (pvz., minėtojo Flixonase) ar esant tik lengvai alergijos formai – antihistamininių geriamųjų preparatų ir įvairių tepalų, kremų, losjonų, atbaidančių vabzdžius ir erkes (pastarųjų reikia bijoti dėl jų pernešamų užkrečiamųjų ligų), taip pat naudoti kremus su filtrais, apsaugančiais nuo ultravioletinių spindulių.
Reikia prisiminti, kad nerekomenduotina maudytis žydinčiame vandenyje, nes nuo jo taip pat gali išberti. Pavojinga maudytis nežinomuose vandens telkiniuose – jei jie bus užteršti chemikalais, išsimaudžius oda gali išsausėti ir suragėti, tuomet gydymas gali trukti dešimtis metų.
Svečiuojantis kitokio klimato kraštuose rekomenduojame naudoti tas pačias apsaugos priemones, tiesiog alergiški žmonės turi labiau pasisaugoti, – juk svetur daugiau egzotinės augmenijos, o ir saulė būna karštesnė.
Alerginių reakcijų prie jūros yra kur kas mažiau. Pajūryje vietose pavasaris ateina porą savaičių vėliau nei kitose Lietuvos, todėl žmonės, sergantys šienlige, tas porą savaičių praleidę prie jūros gali tarsi aplenkti tam tikrų augalų žydėjimo periodą.
Nevertėtų pamiršti, kad kalnų oras yra ypač grynas ir sveikas.
Grūdintis, vartoti kuo mažiau antibiotikų, atkreipti dėmesį į mitybą.
Tiesa, alergiški žmonės dažniau yra miesto gyventojai. Tą lemia aplinkos tarša, dažnesnis nesveiko, atvežtinio, chemikalais apdoroto maisto vartojimas.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę