Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“.
Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų?
Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė.
Truputį istorijos
Iki XX a. įdegis buvo laikomas žemos kilmės ženklu, o aristokratės didžiavosi porcelianine oda, kurią kruopščiai saugojo nuo saulės spindulių. Europoje tamsesnė oda tapo madinga XX a. pradžioje. Pagal vieną iš versijų, to kaltininke galėjo tapti iš Afrikos vežama itin spalvinga bižuterija, kuri visiškai netiko blyškios odos europietėms. Tad, norėdamos pasipuošti ryškiaspalvėmis grožybėmis, jos pradėjo degintis. Kita versija – kalta Coco Chanel, nes būtent ji įvedė į madą trumpus sijonus ir sukneles be rankovių. Šiandien įdegusi oda irgi populiari, ypač tarp jaunimo.
Saulės bučinys – spinduliai UVA ir UVB
Kalbama, kad dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Gydytoja A. Majerienė pripažįsta: saulei jautrių žmonių kasmet daugėja.
Žmogui pavojingi saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai, kurie pagal bangų ilgį skirstomi į tris tipus – UVA, UVB ir UVC. Patys pavojingiausi UVC, tačiau laimei ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą. Antroje vietoje yra UVA spinduliai, nes jie pasiskverbia į gilesnius (iki 1 cm) odos sluoksnius, ir manoma, kad būtent dėl jų vystosi vėžinės odos ligos, skatinamas odos senėjimas. Ne tokie skvarbūs UVB spinduliai, jie veikia tik odos paviršių (1–2 mm), tačiau būtent jie sukelia odos nudegimus. Beje, soliariumų saulė pavojingesnė, nes juose skleidžiami būtent UVA spinduliai.
Saulės spinduliai sukelia fibroblastų ir kolageno, t.y. medžiagos, kuri atsakinga už odos stangrumą ir elastingumą, nykimą. Beje, dėl to oda ne tik prarandą grožį ir sensta anksčiau laiko, bet ir gali vystytis tokios ligos, kaip aktininės ar seborėjinės keratozės, formuotis pigmentinės dėmės, kt.
Be žalingo UV poveikio, saulės spinduliai pasižymi ir imunitetą slopinančiu. Juk neretai pabuvę saulėje jaučiamės pavargę. Dėl to ilgas buvimas saulėje didina įvairių ligų riziką, gali provokuoti infekcines ligas (pvz., herpes).
Oda turi atmintį
Saulė pavojinga dar ir tuo, kad jos poveikis kaupiasi. „Oda nieko nepamiršta, ji turi atmintį, ir po 10–15 m. tai gali pasireikšti įvairiomis odos ligomis. Kiekvienas nudegimas, ypač jei jis buvo stipresnis, iki pūslių, didina odos ligų (pigmentinių dėmių, seborėjinės keratozės, kt.) riziką. Neretai jos vystosi toje pačioje nudegimo vietoje“, – teigia gydytoja dermatologė.
Be abejo, iš karto neigiamo saulės poveikio nepamatysime. Bet, metams bėgant, anot gydytojos A. Majerienės, mėgstančios stiprų įdegį moterys atrodys vyresnės nei jų bendraamžės, saugojusios odą nuo saulės spindulių. Yra net terminas fotosenėjimas, kuris reiškia priešlaikinį odos senėjimą, kurį sukelia kenksmingas saulės spindulių poveikis. Fotosenėjimo požymiai – odos išsausėjimas, daugybė ne tik smulkių, bet ir gilių raukšlių, išsiplėtę kapiliarai, pigmentinės dėmės, kt.
Patys jautriausi – raudonplaukiai
Kodėl vieni žmonės lygiai ir gražiai įdega, o kiti – smarkiai parausta ar net pasidengia pūslėmis? Tai priklauso nuo odos tipo. Europoje jų yra 4, pasaulyje – 6. Patys jautriausi saulei I odos tipo žmonės. Jų oda ir plaukai šviesūs (raudonplaukiai irgi), veidas strazdanotas, jie praktiškai niekada neįdega, o tik nudega. Jiems laikas, sukeliantis odos paraudimą būnant saulėje be jokios apsaugos, yra 5–10 min. II odos tipas – dažniausias Lietuvoje. Šie žmonės iki pirmųjų paraudimo požymių gali išbūti saulėje 10–20 min. III odos tipo žmonių oda tamsesnė, plaukai rusvi ar rudi. Šie žmonės nudega retai, jiems saugus buvimo saulėje laikas pailgėja iki 20–30 min. Ir IV odos tipo žmonės saulėje be apsaugos gali būti 45 min. ir ilgiau.
Kiek kiekvieno tipo žmonės gali būti saulėje, priklauso nuo minėto odos tipo ir apsauginių kremų SPF (angl. Sun Protection Factor – apsaugos nuo saulės faktorius) skaičiaus. Kuo oda šviesesnė (I ar II tipas), tuo žmogus greičiau nudega ir tuo dažniau reikia tepti apsauginį kremą.
Kiek saulės sveika?
Jeigu nenaudosime apsauginių kremų, saugaus buvimo saulėje laiką turėtume pasirinkti pagal savo odos tipą. Jei naudosime, tai jų SPF skaičių reikia padauginti iš 10. Standartiškai vasarą visiems rekomenduojama ne mažesnė kaip SPF 15 apsauga. Tai reiškia, kad pasitepus tokiu kremu saugiai galima degintis apie 150 min. Praėjus šiam laikui, būtina vėl pasitepti. Kita vertus, ir naudojant kremus nerekomenduojama saulėje būti ištisai, ypač 11–15 val., kai saulės aktyvumas didžiausias.
Jei oda probleminė, vargina rožiniai spuogai, aktininė keratozė, raudonoji vilkligė, ją būtina itin saugoti, nes saulė paūmina šias ligas. Beje, šiems žmonėms apsaugos nuo saulės priemones reikia naudoti visus metus. Taip pat neigiamas saulės poveikis gali padidėti, jei žmogus vartoja antibiotikų, imunitetą slopinančių vaistų. Kvepalai, dezodorantai, kosmetika veikiant saulės spinduliams irgi gali sukelti alergiją.
Mitai apie saulės poveikį ir apsaugines priemones
Mitas 1. Nusipirkę kremą, kurio SPF didžiausias (SPF 50 ar SPF 50 +), užsitikriname 100 proc. apsaugą nuo saulės ir galime joje būti visą dieną. Kuo didesnis SPF skaičius, tuo apsauga stipresnė, tačiau nė vienas kremas nesulaiko UV spindulių 100 proc. SPF 15 sulaiko 93 proc. UV spindulių, SPF 30 – 96,7 proc., SPF 50 + – 98,3 proc.
Mitas 2. Apsaugos nuo saulės priemonės pasižymi plačiu veikimo spektru ir apsaugo tiek nuo UVA, tiek UVB spindulių. Visos priemonės skirtingos, o jų UV spindulių nukenksminimo laipsnis priklauso nuo to, kokie filtrai – cheminiai (sugeriantys spindulius) ar fizikiniai (atspindintys spindulius) – yra jų sudėtyje. Cheminiai filtrai praktiškai visai neapsaugo nuo UVA spindulių.
Mitas 3. Įsigiję vandeniui atsparų apsaugos kremą, juo turėtume teptis tik vieną kartą. Vandeniui atsparus kremai užtikrina geresnę apsaugą maudymosi metu. Tačiau visiškai nenusiplaunančio kremo nėra, todėl po maudynių pakartotinai pasitepti būtina, taip pat jei gausiai prakaituojama.
Mitas 4. Kai debesuota, saulė nepavojinga. Debesys praleidžia apie 80 proc. UV spindulių, todėl nudegti, pagreitinti odos senėjimą galima ir debesuotą dieną.
Mitas 5. Odos vėžiu nesusirgsiu, jeigu nenudegsiu. Iš dalies taip. Saugiai deginantis, be nudegimų, odos vėžio rizika mažesnė nei nudegus iki pūslių.
Mitas 6. Apsauginiai kremai patys sukelia onkologines ligas. Tai neįrodyta, nors tokių versijų spaudoje buvo. Daugiau informacijos, kad jie reikalingi.
Mitas 7. Vasaros pabaigoje jokių apsaugos nuo saulės priemonių nereikia, nes oda jau būna įdegusi. Iš dalies tai tiesa, nes įdegusios odos SPF gali siekti 6–8. Tai atitinka IV odos tipą, tokie žmonės saugiai saulėje gali būti 45 min. ir ilgiau. Tačiau būnant visą dieną be apsaugos priemonių vis tiek nudegti galima. O I odos tipui, taip pat esant probleminei odai ir vasaros pabaigoje apsaugos priemonės yra būtinos.
Mitas 8. Apsauginių kremų reikia tik vykstant prie jūros ar ežero. Netiesa. Kasdieninės kelionės iki parduotuvės ar į darbą taip pat gali pakenkti odai.
Mitas 9. Stiklas apsaugo nuo žalingo UV poveikio. Langai nesulaiko UVA spindulių, todėl dirbdami visą dieną namie prie lango, į kurį šviečia saulė, taip pat kenkiame odai.
Patarimai
Pirkti apsaugos nuo saulės priemones rekomenduojama ne maisto prekių parduotuvėje, o vaistinėje ar specializuotose kosmetikos parduotuvėse, kur galima pasikonsultuoti su specialistu.
Gerdami daug vandens padėsime odai išlaikyti drėgmę, ir tai apsaugos ją nuo žalingų saulės spindulių poveikio. Vandens vaidmuo labai svarbus, dėl to pakeista net maisto piramidė. Dabar jos apačioje atsirado 8 stiklinės vandens. Vanduo yra odos draugas, ir jokie vaisvandeniai jo neatstoja.
Pasimėgavę saulės voniomis, odą turėtume papildomai patepti drėkinamaisiais kremais ar emulsijomis pagal odos tipą. Riebesnei odai tinka emulsijos, kurių sudėtyje yra alijošiaus, vitamino E, pantenolio. Tai padės odai nurimti, paskatins atsinaujinimo proc.sus.
Apsauginiu kremu būtina tepti 30 min. iki išeinant į lauką, o ne paplūdimyje. Po maudynių, suprakaitavus reikėtų pasitepti vėl.
Saulė – tai sveikata. Tačiau, kad pasigamintų vitamino D, suaktyvėtų medžiagų apykaita, užtenka joje pabūti 15–20 min. kiekvieną dieną.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę