Po kaitria Italijos saule

Vilniuje gyvena apie 50 italų. Kuo jų gyvenimo būdas skiriasi nuo mūsų, lietuvių? Apie kalbėjomės su Italijoje gyvenančia su italu šeimą sukūrusia lietuvaite Greta ir jau penkerius metus Lietuvoje gyvenusia savo gimtosios kalbos lietuvius mokiusia itale Aleksandra.
 

Pusryčiams – puodelis kavos


Vos atvykus į Lietuvą, Aleksandrą labai stebino tai, kad ryte, 7–8 valandą, gatvėse nepamatydavo nė vieno atidaryto baro ar kavinės – Italijoje šiuo metu šios įstaigos jau dirba. Tipiški italo pusryčiai – puodelis kapučino kavos, ragelis ar sausainukas. Išgerti kavą italas gali tiesiog eidamas gatve.
Greta pastebėjo, kad italai mėgsta stiprią kavą. Žmogus, pusryčiams išsiviręs košės ar kiaušinių, susitepęs porą sumuštinių juos labai nustebintų.
Pietaujama 12–13 valandą.
„Anksčiau italai buvo įpratę pietus valgyti namuose. Tam laiko yra – dauguma dirbančių žmonių turi ilgas – 2–3 valandų pietų pertraukas. Tačiau dabar vis mažiau žmonių valgo namuose – verčiau nueina kur nors su draugais, sutvarko reikalus. Mano mama kasdien pietauja namuose, o tėvas per pietus eina į klubą pažaisti teniso ir ten suvalgo salotų ar sumuštinį“, – pasakojo Aleksandra.
„Daug italų prisėda skvere ir suvalgo nusipirktą ar iš namų atsineštą sumuštinį, tačiau, jeigu eina į kavinę, tai paprastai valgo 3 patiekalus. Aš namie pietums verdu sriubą ir gaminu antrą patiekalą“, – sakė Greta. Kurį laiką ji dažnai šeimai gamino itališkus patiekalus, ypač iš makaronų, tačiau ją pradėjo kamuoti mažakraujystė. Pagalvojusi, kad gal ši bėda susijusi su pasikeitusiu maistu, pradėjo dažniau gaminti Lietuvoje įprastus patiekalus – burokėlių sriubą, balandėlius. Vyras ir vaikai neprieštaravo, jos kraujas pasitaisė.
 

Viename name – ir seneliai, ir tetos


Vakarieniauti italai stengiasi namuose su visa šeima, dažnai valgo makaronų patiekalus. Tokio valgio Aleksandrai visiškai pakakdavo, nes mama visada patiekdavo dar ir salotų, sūrio. Aleksandros mama visada gamindavo ir ką nors iš mėsos, nes ją mėgsta brolis, kuris šeimoje – jauniausias.
Aleksandros tėvas turi įkūręs nedidelę įmonę, kurioje mama dirba sekretore, buhaltere ir valytoja. Be to, ji dar superka maisto produktus šeimai, gamina valgį, skalbia drabužius, tvarko namus – žodžiu, beveik visus namų rūpesčius neša ant savo pečių.
Ar ne per sunku? „Manau, taip. Bet mama niekada neprašė pagalbos – laiko tai savo pareiga ir ją atlieka. Net ir paklausus, ar nereikia padėti, turbūt nieko nesakytų“
Greta sakė, kad jų šeimoje supirkti maisto produktus yra vyro darbas. Ji gamina valgį, skalbia drabužius, tvarko namus ir privačiai moko kelis vaikus muzikos. Prižiūrėti vaikus dažnai padeda vyro tėvai ar kiti giminaičiai – mat visa išplėstinė šeima gyvena viename dideliame nuosavame name, kas yra gana įprasta Italijoje.
 

Studijos tęsiasi ilgiau


Pašnekovės mano, kad darbas italams yra kiek mažiau svarbus negu lietuviams. Greta pastebėjo, kad italai dažniau negu lietuviai atsiprašo iš darbo. Tai, kad iš Lietuvos atvažiuoja jos draugės, vyrui yra pakankamai svarbi priežastis tai padaryti, nes reikia žmoną išleisti iš namų ir prižiūrėti vaikus.
Beje, dauguma italų universitetus baigia vėliau negu lietuviai. Jie paprastai nesistengia pradėti studijuoti vos baigę vidurines mokyklas, kurį laiką dar padirbėja ar pasidairo po pasaulį kaip savanoriai. Dauguma 25-erių metų lietuvių jau būna baigę universitetus, o tokio amžiaus italai tebestudijuoja.
„Per vienerius mokslo metus italo tikslas dažnai gali būti ne baigti vieną kursą, o tik išlaikyti poros dalykų egzaminus. Tačiau italai neįsivaizduoja, kad galima nusirašinėti. Studijos jiems yra labai rimtas dalykas“, – pastebėjo Greta.
 

Kitoks savarankiškumo siekis


Aleksandrai atrodo, kad Lietuvoje jauni žmonės anksčiau atsiskiria nuo šeimos ir tampa savarankiški – išvažiuoja iš namų studijuoti, dirbti, anksčiau apsigyvena atskirai. Daugelis ttalų, net ir išvažiavusių iš namų, tebepietauja su tėvais, mamoms atveža skalbti savo patalynę ir drabužius. Aleksandra nemano, kad tai yra jaunų žmonių iniciatyva – ko gero, italės mamos jaučia didesnę pareigą kuo daugiau padėti savo vaikams. Ji įsitikinusi, kad suaugusių italų ryšiai su savo tėvais stipresni negu lietuvių.
Baigusi vidurinę mokyklą, Aleksandra metus padirbėjo Prancūzijoje, antrus – Lietuvoje, tada grįžo į Italiją. Tada sumanė, kad nori gyventi atskirai. Šis noras tėvams pasirodė nesuprantamas ir įžeidžiantis. Tėvai pradėjo įrodinėti, kad tai – kvailystė: namuose pakanka vietos, be to, daug pigiau, patogiau. Ir kaip jie gali tiek laiko nematę dukros ją išleisti gyventi atskirai.
Greta pastebėjo, kad į Italiją ją išvijo tikrai ne noras atitolti nuo tėvų. Priešingai – jos mama mirė, vyresnė sesuo buvo ištekėjusi, tad staiga pritrūko šeimos artumo, ji pasijuto visai neturinti šaknų Lietuvoje. Įtakos turėjo ir tai, kad ryšiai su draugu taip pat pradėjo skausmingai trūkinėti.
 

Damos ant motociklų


Aleksandrai pasirodė, kad lietuvės daugiau negu italės skiria dėmesio savo aprangai ir figūrai, įvairioms dietoms. Pasak jos, vadinamoji Viduržiemio jūros dieta, kai valgoma daug daržovių, jūros gėrybių, alyvuogių aliejaus, italams yra įprastas gyvenimo būdas, o ne savęs varžymas.
Lietuvos gatvėse Aleksandrą dažnai nustebina moterys, atrodančios tarsi modeliai, apsirengusios tarsi į iškilmingą vakarą. Romoje, jos gimtojoje Genujoje tai nėra įprasta. Daugiau dėmesio išvaizdai skiria Milano, mados sostinės, gyventojai.
„Negi visi šie žmonės išėjo iš operos“, – galvoje kirbtelėdavo klausimas, mat eidami į teatrą italai stengiasi pasipuošti.
Gretai krito į akis, kad vidutinio amžiaus italės yra elegantiškesnės už jaunas. Tačiau ir jaunos, ir vidutinio amžiaus italės labai mėgsta važinėti motociklais ir motoroleriais. Netgi avėdamos aukštakulnius batelius. O kad neapdulkėtų jų drabužiai, sėsdamos ant motociklo ir motorolerio, apsisiaučia lietpalčiais. Matyt, šį pomėgį lemia ne tik adrenalino poreikis. Matydamas, kaip gatvėse per automobilių kamščius vikriai tarp šio transporto nardo motociklai ir motoroleriai, supranti šių transporto priemonių privalumus.
 

Kasdienė siesta... atgyveno?


Daugumos italų darbo diena prabėga kitaip negu lietuvių. Vidurdienį daug parduotuvių uždaromos 3 valandų trukmės pietų pertraukai – siestai.
„Tradicinės siestos Italijoje jau neliko. Gal kas ir važiuoja namo pamiegoti, bet tokių žmonių nėra daug. Dauguma žmonių šį laiką leidžia kitaip – pavalgo, eina į sporto klubus, į skverus, susitinka su draugais ir bičiuliais. Vienas kitas nusnūsta ir savo darbo vietoje, ant fotelio ar įprastinės kėdės“, – pasakojo Aleksandra.
Prieš porą metų grįžusi į Genują ir ten dirbdama Aleksandra taip pat turėjo 3 valandų pietų pertrauką. Pavalgiusi bare dažnai išsiruošdavo su draugais pasivaikščioti ar net išsimaudyti jūroje.
„Siesta galima tik nedideliuose miesteliuose, kur gali greitai grįžti namo. Kol dideliame mieste gyvenantis žmogus grįš namo, pavalgys, vėl reikės važiuoti į darbą. Koks čia poilsis,“ – mano pašnekovė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai