Kaip jūsų atostogos susijusios su jūsų profesija

„Darbas būtinas sveikatai“, – dar IV a. pr. m. e. teigė Hipokratas. Manau, dabar žymusis medikas pridėtų, kad darbas ir poilsis būtini sveikatai. Beveik niekas neabejoja, kad, norint būti sveikam ir darbingam, būtina gerai pailsėti. O fizinį ir protinį darbą dirbantieji pavargsta kitaip, tad ir ilsėtis turi skirtingai.
 

Keli pavyzdžiai


Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės teigimu, medikų darbas yra susijęs su emociniu, psichologiniu krūviu, todėl jiems atostogas labai gerai praleisti sportiškai – daug judant, keliaujant. Ji pati laikosi tokio atostogų plano: žiemą kur nors išvyksta paslidinėti, o vasarą tingiau ilsisi prie jūros. Stengiasi judrų turizmą derinti su ramiu poilsiu prie vandens. Pasak N. Ribokienės, medikams Lietuvoje pailsėti yra gana sunku dėl tokios priežasties: pacientai, nepaisydami atostogų, skambina mobiliaisiais telefonais. Vienintelė išeitis – išjungti telefoną ar išvykti į užsienį.
Viešųjų ryšių specialistė Gitana Letukienė prisipažino, kad per atostogas jai svarbiausiai pabūti vienai su savo mintimis gražiame gamtos kampelyje: vandens čiurlenimas ar bangų mūša, neaprėpiamas jūros horizontas ar srauni upės tėkmė – veiksniai, kurie tarsi išplauna iš galvos visus nemalonumus. Ji mėgsta Baltijos jūrą, bet ne Lietuvos pajūrio kurortus – juose daug žmonių, o pavažiavus keliolika kilometrų už Lietuvos ir Latvijos sienos Papės link, paplūdimyje nuo ryto iki vakaro gali būti vienas.
Ūkininkė Stefa Strakšienė, su vyru auginanti 10 karvių ir pati mugėse pardavinėjanti savo gamintus sūrius, atsiduso, kad atostogos – didžiausia jos svajonė. Labai nori į negyvenamąją salą. Nori jūros, saulės, o svarbiausia – nieko neveikti, apie nieką negalvoti nors porą dienų. Juk be atostogų gyvena jau 20 metų. Gal pailsėti nors porai dienų galėtų išleisti dukra. Bet ūkis, pasak Stefos, toks gyvas dalykas, kad, tarkim, sugedus melžimo aparatui ar kokiam nors prietaisui, kiltų nesibaigiančių problemų, kurių dukra neįveiktų. Be to, ir poilsiauti norėtų su visais namiškiais kartu, kas visai nerealu.

 

Darbas ir poilsis – dvi medalio pusės


Kiekvienas darbas reikalauja didelio protinio susikaupimo arba fizinių jėgų. Natūralu ir nuovargis po jo. Bet dabar, kai nemažai žmonių dirba viršvalandžius, savaitgaliais, nuovargis ilgai kaupiasi ir tampa pervargimu, kuris yra įvairių ligų priežastis. Tad kur riba tarp nuovargio ir pervargimo? Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjos Rūtos Ustinavičienės, nuovargis – fiziologinis reiškinys, kuris išsimiegojus ar po savaitgalio poilsio turėtų praeiti. Pervargimą rodo tokie požymiai: žmogus po nakties nepailsi, ryte atsikelia jau pavargęs, sumažėjusiu darbingumu. Pervargus nuo fizinio darbo, žmogų kamuoja raumenų skausmai, bendras silpnumas, o nuo protinio – jaučiama apatija, nuovargis, nervingumas, galvos skausmai, prasta dėmesio koncentracija, pykčio priepuoliai, irzlumas, nepasitenkinimas aplinkiniais.
„Pagrindinė pervargimo požymis yra ta, kad nakties miegas jau nesuteikia žmogui lauktojo poilsio“ – pabrėžė R. Ustinavičienė. Pasak jos, pervargimas net diagnozuojami kaip liga. Tada žmogui būtinas ilgesnis poilsis, gali prireikti ir gydymo medikamentais, reabilitacijos.
Beje, Europoje dažnai vartojama sąvoka stresai ir pervargimas, JAV – psichologinis sudegimas. Ši būsena būdinga daugybei žmonių, kurie ilgą laiką iš paskutiniųjų stengiasi gerai atlikti savo darbą, rūpintis namais, vaikais ir dar, tarkim, slaugo sunkų ligonį ar studijuoja.
 

Produktyviai visą parą nedirbame


Kiekvieno žmogaus gyvenimas ir kiekviena diena banguoja tam tikru ritmu.
Jeigu dirbame 8 valandas, po 4 valandų darbo rekomenduojama 1 valandos pertrauka. Jeigu yra galimybė, kas 2 valandas rekomenduojamos 10–15 minučių pertraukėlės. Tarkim, fizinį darbą dirbantiems žmonėms svarbu kas porą valandų po keliolika minučių pasėdėti, o dirbantiems su kompiuteriu – pakilti nuo jo ir pajudėti, pažiūrėt į tolį, kad rega iš artimo matymo persijungtų į tolimą ir akių raumenys pailsėtų. Sėdėjimas savo kėdėje ir laikraščių internete skaitymas nėra veiklos pakeitimas, tad ir nesuteikia lauktojo poilsio.
Ar gali produktyviai žmogus dirbti 12 val. per parą? Pasak R. Ustinavičienės, gali, jeigu kas kelias valandas darys pertraukas ir neilgai – mėnesį ar kelis, bet ne nuolat. Per tas pertraukėles būtina keisti veiklos rūšis ir aplinką: jei žmogus dirbo kompiuteriu, turi pavaikščioti, pajudėti, jei fizinį darbą – pasėdėti ar pagulėti, jei triūsė šiltoje patalpoj – pereiti į vėsesnę. Svarbu, kad 12–16 valandų darbas netaptų norma – žmogus produktyviausiai dirba 8 valandas per parą. Kitą laiką reikėtų skirti poilsiui, šeimos ir asmeniniams poreikiams, pomėgiams. Bent 4 valandas kasdien derėtų skirti laiko sau, 8 – miegui. Neskiriant laiko šiems poreikiams, darbas tampa neproduktyvus.
 

Nuovargis nuovargiui nelygus


Pašnekovė pabrėžė, kad fizinį ir protinį darbą dirbantys žmonės pavargsta kitaip. Dirbant fizinį darbą, raumenyse gali susikaupti per daug pieno rūgšties ir atsirasti raumenų skausmų. Dirbant protinį darbą nuovargis yra kitoks, tada labiau pavargsta centrinė nervų sistema. Išskiriamas ir emocinis nuovargis, būdingas kūrybinių profesijų darbuotojams: aktoriams, žurnalistams ir kitiems kūrėjams, kurių darbui būtinos stipresnės emocijos. Tada reikia keisti veiklą. „Pavargus užsiimt kita veikla – tai universali poilsio taisyklė“, – sakė R.Ustinavičienė.
Gamtoje dirbantiems žmonėms geriausia pradėti dirbti anksti ryte, o per pietus 2 –3 valandas pailsėti, numigti pogulio, o tada vėl darbuotis, tarkim, iki 19 valandos ar net ilgiau. Intensyviai su žmonėmis dirbantiems tarnautojams labai svarbu galimybė kasdien emociškai pailsėti. Tam būtina pabūti vieniems arba, dar geriau, gražiame gamtos kampelyje, kažkiek laiko skirti mėgstamai veiklai.
Kai kurių profesijų atstovai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, o darbo sąlygos yra specifinės, turi daugiau laiko skirti poilsiui. Prie tokių visų pirma priklauso pedagogai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, aviacijos darbuotojai.
 

Svarbiausia – keisti veiklos pobūdį


Kokios atostogos yra geros? „Per atostogas svarbiausia daryti ką nors kita nei darai kiekvieną dieną ir patirti kuo daugiau teigiamų emocijų“, – mano psichoterapeutas Olegas Lapinas. Pasak jo, namų šeimininkei atostogauti būtina išvykti iš namų, o štai vairuotojo atostogos turėtų būti sėslesnės, nes jis ir taip daug važinėja. Jam neblogai būtų jas praleisti kokiame nors ramiame kaimelyje arba net ...namuose.
O.Lapinas pastebėjo, kad labai svarbu atostogauti ir nedirbantiems pensininkams bei bet kokio amžiaus vaikams. Tada ir vieniems, ir kitiems reikėtų paįvairinti gyvenimą pramogomis, maloniu bendravimu ar kelionėmis, o vaikams – dar ir nuotykiais, situacijomis, kur reikia parodyti drąsos, rizikuoti.
„Per atostogas būtina keisti veiklos pobūdį, atsiriboti nuo darbo rūpesčių. Tai labai individualu: vienam gali padėti sportas ir kelionės, kitam – darbas sode ar kaime, trečiam – nieko neveikimas ir gulėjimas lovoje, skaitymas, muzikos klausymas”, – sakė R. Ustinavičienė.
 

Konkretūs patarimai


Pasak pašnekovės, geriau atostogauti ne vieną, o du kartus per metus bent po dvi savaites.
„Tiek laiko būtina, kad žmogus atsiribotų nuo darbo rūpesčių. Tiesa, dviejų savaičių pakanka tik greitai atsiriboti nuo aplinkos ir problemų sugebantiems žmonėms. Net jeigu kažkam atrodo, kad darbas jo nevargina, kad jis šį mėgsta, jis vis tiek įsuka į kolektyvo problemas, darbdavių ar klientų, asmeninių santykių rutiną”, – sakė R.Ustinavičienė.
Pasak jos, protinį darbą dirbančiajam per atostogas labai svarbu aktyviai judėti, keliauti, mankštintis, dirbti sode ar darže – daugiau judėti, skirti dėmesio savo fizinei ištvermei palaikyti ir lavinti. Dirbančiajam fizinį darbą tada būtina leisti pailsėti raumenų sistemai, vengti sunkaus fizinio darbo, išvykti pailsėti į sanatoriją, praturtinti dvasią, pasidomėti menu.
Psichoterapeutas O. Lapinas siūlo prieš atostogas apgalvoti, ką galime sau leisti, ir neišgyventi, kad atostogauji ne taip, kaip turtingesnis kaimynas ar draugas. Jis priminė ir tokią galimybę poilsį padaryti kokybiškesnį – per atostogas pabandyti nors kelioms dienoms ar savaitei išjungti mobilųjį telefoną ir gyventi tik savimi ir artimaisiais, gamtos ar ūkiškų rūpesčių ritmu.
 

Vietoj išvadų


Pabaikime rašinį kuo ir pradėjome – liaudies išmintimi, primenančia, kad poilsis saldesnis po sunkaus darbo. Regis, darbas ir poilsis yra neatsiejamas duetas: darbas saugo nuo pagrindinių blogybių: skurdo, nuobodulio ir sugedimo, o poilsis suteikia gyvenimui įsimintiną skonį, paryškina jo džiaugsmą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai