Atostogos su vaikais: ar tikrai apie viską pagalvojote?

Nors atostogų greičiausiai pradedame laukti vos joms pasibaigus, tačiau joms artėjant kyla nemažai dvejonių, kaip jas praleisti kuo kokybiškiau, ar vieniems, ar su vaikais, ypač jei jie dar maži. „Tėvai turėtų prisiminti, kad kelionė vis dėlto vargina, o vaikams reikia saugumo, tačiau, kita vertus, visai šeimai pakeliauti kartu gali būti labai sveika, – sako Darnios šeimos centro vaikų psichologė Elena Mickevičienė. Tad kas gi vis dėlto geriausia?

Taigi ką daryti? Juk jei vaikai maži, tėvai visą laiką su jais bendrauja, gal vertėtų truputėlį atsipūsti? Ar galima plikti vaikus močiutei ar auklei?

Žinoma, svarbiausia, kad per atostogas pailsėtų ir tėveliai, ir vaikai. Jeigu tėvai su vaikais bendrauja kasdieną, patenkina bendravimo poreikį, tai per atostogas tėvams labai sveika išvažiuoti dviese. Kai vaikai bus palikti su seneliais, jie gaus naujų patyrimų, matys, kad kitose šeimose yra naujos taisyklės ir naujas ritmas. Aišku, jei visus metus vaikai su seneliais nebendrauja, o paskui tėvai vaikus jiems numeta ir išvažiuoja, tai tikrai negerai. Bet jeigu tėvai su seneliais bendrauja, jie nėra įgąsdinti, paruošiami, nieko bloga neatsitiks. O tėveliai būtinai turėtų pabūti dviese, kad pailsėtų, kad atsirastų ryšys, atsigautų aistra.

Nuo kokio amžiaus jau galima palikti, ar ir visai mažiukus?

Na, pirmiausia, jei mama maitina, tai ir palikti negali. Jei manytume, kad vaikai maitinami bent jau iki metų, tai geriau tų vaikučių ilgesniam laikui nepalikti, kad neatsirastų mamos stygiaus. Nes jei vaikas išsigąs, gali likti stresas, kuris gali turėti vėlesnių pasekmių, vaikas gali likti nepasitikintis savim. Taigi, kol visai mažiukas, tėvų reikia labiau. Na, o paauglį, galima palikti ir ilgiau – pas senelius, stovykloje ar susitarti su draugų šeima. Aišku, kai žinai, kad tai tikrai padori šeima ir paauglys nenueis kur į šoną.

O jeigu vaikutis dvejų trejų metų, taip pat galima drąsiai palikti ir visai nesijaudinti?

Vėlgi priklauso nuo vaiko: jeigu vaikas gerai jaučiasi ir kitoj aplinkoj, be mamos, be tėčio (yra ir tokių vaikų), tai juos, aišku, galima palikti ramesne sąžine. Jeigu vaikas labai jautrus, labai išgyvena, naktį prastai miega, tada geriau imti kartu ir pritaikyti atostogas bendriems poreikiams. Be to, kuo daugiau tėvai bendrauja mažu vaiku, tuo didesnis ryšys. Vaikai mato, kaip tėvai atostogauja, – ne tik kasdien, po darbo arba savaitgaliais. Tėvai sugalvoja ką smagaus, tai, aišku, ryšį tik stiprina, bendraujama kokybiškiau.

Jei vaikai skirtingo amžiaus, ypač jei metų skirtumas didesnis, ar verta imti kartu, ar geriau vieną kartą vieną, kitą – kitą?

Mano nuomone, geriausia, kai visa šeima kartu. Jeigu tėvai nori pailsėti, tai važiuoja atskirai, o jeigu jau važiuoja kartu, tai reikia visiems prisitaikyti. Nes jeigu vieną vaiką paliksi, tai jam gali širdelę skaudėti. Vėlgi priklauso nuo šeimos, tačiau jeigu vaikas jaučia konkurenciją, tai geriau visiems pabūti kartu. Tarkim, jei vienas dešimties metų, o kitas visai mažiukas, galima sugalvoti pramogų, kad ir vienam, ir kitam patiktų. Pavyzdžiui, vienu metu eina pasisupti, o paskui vienas iš tėvų gali likti su mažium, o kitas su didesniu nueiti ten, kur būtų jam įdomu.

Vyresni paaugliai nelabai nori kartu su tėvais. Nuo kada galima leisti juos vienus su draugais ir ar galima pasitikėti: kad gerai elgtųsi, kad kas neatsitiktų?

Viskas priklauso nuo vaiko: jauti, ar juo pasitikėti galima, ar nelabai. Sakykim, stovykloje bus priežiūra, galbūt jis elgsis gerai. Tačiau jeigu vaikas mėgėjas prisidirbti, išbandyti savo galimybes, ribas, tai tikriausiai, kad ir kokia priežiūra būtų, jis vis tiek tai bandys. Yra šeimų, kur ir paaugliai keliauja kartu, tėvai yra šiuolaikiški, jie prigalvoja visokių įdomių laiko praleidimo būdų, tada paaugliams irgi smagu. Aišku, galima į kelionę paimti draugą, kad vaikui būtų su kuo paplepėti, pajuokauti ar kažką nuveikti. Jeigu kartu neišeina, galima susitarti su kokia šeima. Bet nemanau, kad paauglį namuose galima palikti vieną.

Yra tėvų, ypač mamų, kurios labai išgyvena, kad, neduok Dieve, be jų kas nors atsitiks. Kaip šitas emocijas suvaldyti, juk vis tiek vaikus paleisti vienus kažkiek reikia?

Tėvai turi žinoti, kad kūdikiui tėvų dėmesio reikia labai daug, nes jis be tėvų neišgyvena. Kuo vaikas didesnis, tuo dėmesio reikia mažiau. Kai vaikas sulaukia paauglystės, tai tėvų uždavinys atsirasti šalia, kai vaikui prireikia, užjausti, pagelbėti. Paauglystės metu vaikams reikėtų išgyventi bendrus poreikius su bendraamžiais. Tai ir konfliktų sprendimas, pripratimas prie grupės, lyderiavimas, savęs įvertinimas kitų akimis. Tėvai turi su tuo susitaikyti. Kai kurie vaikai būna labai prisirišę prie tėvų ir paauglystės metu draugų neturi, bet išauga, susiranda sau tinkamą veiklą ir labai sėkmingai prisitaiko. Bet jei tėvai mato, kad vaikams reikia draugų, jie turėtų tiesiog stebėti vaiką iš šalies, kad jisai nenuklystų, kartu šiek tiek ir atitrūktų.

Seniau buvo labai priimta vasarą vaikus auklėti darbu. Ar tikrai verta juos įkinkyti į darbus, pvz., sode?

Tokių taisyklių kaip nėra, tačiau, mano nuomone, darbo šeimoje šiek tiek turėtų būti – taip ugdoma atsakomybė, supratimas, kad reikia tėvams padėti, kad, norint kažką turėti, reikia ir padirbėti. Aišku, kol tai nėra įkalinimas. Viską reikia padaryti taip, kad būtų ir įdomu. Tarkim, nusipjovei žolytę, o paskui linksmai pažaidi futbolą, t.y. padirbai ir gauni malonumą. Aišku, to nereikėtų daryti kiekvieną savaitgalį, nes taip nukenčia bendravimas su draugais, bendraamžiais. Tiesiog reikia, kad darbas būtų kaip ir šeimos bendravimas, pagarba vienas kitam, pagalba. Tarkim, mamai sunku kažką padaryti, tai vaikas pats norėtų padėti. Reikia sugebėti darbą pateikti kaip gavimą kažko malonaus, su paskatinimu.

O ar verta leisti į stovyklą, ar geriau su tėvais į gerą kelionę, t.y. pabendrauti kitokioje aplinkoje? Juk vis dėlto su bendraamžiais vaikas būna ištisus metus.

Jeigu tai vienintelė kelionė, kai tėvai gali pailsėti, o vaikas tuo metu tikrai labai nori į stovyklą, manau, kad galima išleisti. Aišku, vėlgi viskas priklauso nuo santykių šeimoje. Jeigu mažiukas, tai geriau su tėvais, paaugliui galima leisti pasirinkti. Aišku, ne taip kad tu pasirink, bet kartu su vaiku sužiūrėti visus pliusus ir minusus, paaiškinti, kas kelionėje laukia, kokios pramogos, malonumai, gal bus kokių sunkumų. Kartu aptarti ir stovyklą, kad tenai nebus kelionės privalumų, bus gal tie patys draugai, bet bus ir kažkokios kitokios veiklos. Tiesiog pasverti visas galimybes ir tada kartu nuspręsti.
Kaip suplanuoti laisvalaikį, kad būtų įdomu?
Vaikai auga šeimoje, ir tėvai maždaug mato, kas vaikui patinka. Ir vėlgi – svarbu tėvų kūrybiškumas. Jeigu jau keliauja su vaikais, tai reiktų, kad ir jiems, ir vaikams būtų įdomu. Atostogos asocijuojasi su malonumu, tad turi būti šventė visai šeimai. Klysta tie tėvai, kurie suplanuoja vaikų pramogas, o vėliau išgyvena, kad išleido per daug pinigų, nors vaikai laimingi, bet tėvams tikras galvos skausmas. Reikia surasti aukso vidurį. Geriau kokios paprastesnės atostogos, bet kad visiems būtų gerai, visi pailsėtų ir grįžę prisimintų kartu praleistą laiką iš gerosios pusės. Be to, reikia klausti vaikų, ar jiems patiko, ne vien patiems planuoti.

Dabar populiaru keliauti į užsienio šalis. Nuo kelerių metų vertėtų vežtis vaikus? Kiek jie atsimena? Kita vertus, juk jie dar mažai ko matę, gal ir Lietuvoje būtų įdomu?

Iki penkerių metų vaikui, jei jis nuolat labai nuvargsta, nėra įprasto ritmo, yra sunkiau. Sakykim, nuvažiuoji į kitą šalį, reikia bent savaitės, kad vaikas adaptuotųsi, o dažniausiai kelionė užtrunka savaitę, na, dvi. Grįžus namo vėl reikia adaptacijos periodo, o kur dar varginančios kelionės lėktuvu. O dėl prisiminimų, tai jei keliavai su dvejų metų vaiku, tai po metų jis kažką prisimins, bet jei klausi paauglio, ar jis prisimena, kur buvo dvejų metų, vargu ar prisimins. Taigi, kol vaikas mažas, geriau pabūti savoje aplinkoje, kur maždaug toks pats klimatas, ta pati laiko zona, kad mažiau reiktų adaptacijos. Tiesa, yra ir tokių šeimų, kur keliavimas yra tapęs gyvenimo būdu. Kita vertus, reikia žiūrėti į šeimos situaciją ir stebėti vaiką: jeigu išvažiavus į kelionę vaikas yra irzlesnis, piktesnis, galbūt to nereikia. Su paaugliais vertėtų tartis. Aš visą laiką akcentuoju, kad reikia šeimoje bendrauti, kalbėtis, kad ir mažas vaikas, kad ir dvejų metukų, žiūrėti, ko kiekvienam iš mūsų reikia.

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau