Pietūs gamtoje: šventė skrandžiui ar jo išbandymas?

Smagu maistą ruošti gamtoje, o dar smagiau jį valgyti. Juk grynas oras sužadina apetitą. Tačiau reikia nepamiršti, kad gamtoje nėra tinkamų sąlygų maistui ruošti ir laikyti, todėl didėja virškinamojo trakto ligų, kurios išsivysto užvalgius senų, pasibaigusio tinkamumo vartoti, netinkamai laikytų ir greitai gendančių maisto produktų, tikimybė. Į ką reikia atkreipti dėmesį ruošiantis į iškylą karštą vasaros dieną? Kaip tinkamai laikyti ir ruošti patiekalus? Kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskiene.
 

Ruošdamiesi iškylauti gamtoje, turėtume žinoti, kokie produktai greičiausiai genda, ir jų neimti. Prašome išvardinkite juos


Greičiausiai genda pieno, mėsos ir žuvų produktai, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Visi maisto patiekalai, pagardinti majonezu ar grietine. Juos būtina laikyti šaltai (ne aukštesnėje kaip +2–+8°C temperatūroje) per visą laiką nuo pagaminimo datos iki valgymo. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis tas laikas yra labai ribotas (paprastai 2–3 paros).

 

Kokius produktus labiausiai tinka vežtis į iškylą ar ilgesnę kelionę?


Jei ilgesnės kelionės metu nėra galimybės greitai gendančių maisto produktų laikyti šaltai, o kur nors apsistojus šaldytuve, apie juos net kalbos negali būti. Iš pieno produktų būtų galima pasiimti nebent kefyro ar rūgpienio, jogurto, sviesto ar margarino, fermentinio ar lydyto sūrio, bet tik su sąlyga, kad visa tai suvartosime ne vėliau kaip tą pačią dieną.
O geriausiai ilgesnei kelionei tinka duonos gaminiai, šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, kietai virti kiaušiniai, įvairios šviežios daržovės (pomidorai, agurkai ir kt.). Nepakeičiamas dalykas turistams yra mėsos ar žuvų konservai (bet geriau ne namų gamybos, nes nuo namie gamintų, ypač grybų, neretai galima susirgti itin pavojinga liga – botulizmu). Jei yra sąlygos išsivirti, galima pasiimti sausų produktų: kruopų, makaronų, įvairių dribsnių, sausų pusryčių, sojos ir kt. Tai sveikiau ir, be to, maistinga ir saugu.

 

Kaip tinkamai laikyti, supakuoti į kelionę paruoštus produktus? Ar vakuumo pakuotė apsaugos nuo ligų?


Jeigu važiuojate į gamtą, neverta vežtis daug įvairaus maisto, nes nebus kur jį vėsiai laikyti. Jei kelionė ilgesnė ir važiuojate automobiliu, reikėtų pagalvoti ir apie šaltkrepšį, jei tai dienai turite greitai gendančių maisto produktų. O jei keliaujate turistiniu autobusu, būtina išsiaiškinti, ar autobuse yra šaldytuvas, nes nuo to priklauso, kokį maistą vežtis.
Vakuumas iš tiesų neblogas išradimas atšaldytiems mėsos pusfabrikačiams, plonais griežinėliais supjaustytiems mėsos kulinarijos gaminiams išsaugoti. Tačiau juose nemažai konservantų. Slypi ir dar vienas pavojus – produktai vakuuminėje pakuotėje yra ideali terpė daugintis kampilobakterijoms, kurios sukelia žarnyno infekcinę ligą (kampilobakterijozę). Šios ligos simptomai paprastai pasireiškia po 2–5 dienų po užsikrėtimo. Žmonės skundžiasi viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu.
Taigi produktų vakuuminėje pakuotėje negalima atšildyti, o paskui pakartotinai vėl užšaldyti. Jei pakuotėje matyti susikaupusio skysčio, verčiau tokios nepirkti. Tačiau jeigu dar prieš pakavimą į pakuotę bakterija nepateko, tai ji laikui bėgant jau tikrai ten neatsiras, nebent pakuotė bus pažeista. O jei bakterija patenka, tai, netinkamai laikant, gali tik pasidauginti.
 

Ar galima upių, ežerų vandeniu plauti rankas, daržoves, vaisius? Galbūt virintas upių vanduo nepavojingas? Ką vasarą reikėtų gerti?


Sveikiausia gerti natūralias sultis. Tačiau troškuliui numalšinti nieko nėra geriau kaip grynas vanduo. Visada turėkime jo su savimi butelyje ar termose. Tinka filtruotas (vaikams – tik virintas) vandentiekio vanduo, o parduotuvėse yra didelis pasirinkimas šaltinio ar mineralinio vandens (geriausia negazuotas). Niekada nebandykime gerti upės ar ežero vandens! Nepripažinto šaltinio vanduo irgi gali būti pavojingas. Rizikinga gerti ir iš šulinių (trečdalis Lietuvos šulinių užteršti bakteriologiškai, o nitratais – net pusė). Tačiau tokį vandenį pavirinus, galima gerti drąsiai. Deja, cheminės taršos (nitratų) taip nepašalinsime. O upių ar ežerų vandens net ir virinto jokiu būdu negalima gerti.
 

Iškyla neįsivaizduojama be kepsnių ar šašlykų. Ar jie gali sukelti pavojų sveikatai?


Svarbu, kad mėsa būtų gerai iškepusi, viduje ji neturi būti rausva, ypač svarbu kepamos mėsos gabalo dydis, kepimo laikas ir temperatūra. Kad žūtų pavojingos bakterijos, temperatūra gabalo viduje turi būti ne žemesnė kaip 80–90°C. Tačiau ir tinkamai paruoštą mėsą labai greitai galima užkrėsti bakterijomis, jeigu tomis pačiomis neplautomis rankomis liesime ir žalią, ir keptą mėsą.
 

Ką turėtume žinoti apie pieno produktus?


Per pieno produktus neretai plinta dizenterija. Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, turguose ar iš privačių asmenų, supiltą į abejotino švarumo butelius ar bidonus, laikomą kelias valandas be šaldymo. Jei vis dėlto negalite atsispirti šviežiam pienui arba nėra kito pasirinkimo, gerkite tik virintą. Jei yra galimybė, pirmenybę teikite pasterizuotiems pieno produktams – jie kur kas patikimesni, saugesni.
 

Kaip atpažinti, kad produktas sugedęs?


Visada reikia atkreipti dėmesį į tinkamumo vartoti laiką. Jei jis pasibaigęs, suprantama, kad tokio maisto valgyti negalima. O jei tinkamumo vartoti laikas geras, tačiau produktas buvo ilgai laikomas ne šaldytuve, reikėtų įvertinti, ar gaminys neapdžiūvęs, neapvytęs, nepavandenijęs, taip pat galbūt pasikeitė jo kvapas, spalva.
 

Ar gali sutrikti virškinimas vartojant netinkamai laikytus produktus?


Užvalgę netinkamai laikyto maisto, rizikuojame apsinuodyti. Prisiminkite, kad bet koks pasenęs (sugedęs) maistas yra nuodai. Tačiau ir iš pažiūros šviežias, normaliai atrodantis produktas gali būti pavojingas, jei į jį yra patekę mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, kampilobakteriozę, listeriozę, stafilokokinės kilmės apsinuodijimus. To niekada negali žinoti, nes vaizdas ir skonis gali visai nepakisti.
Tačiau apsinuodijimas apsinuodijimui nelygu. Jeigu maistas bus senas, bet jame nebus jokios bakterijos, jokio ligos sukėlėjo, tai apsinuodijimas bus lengvesnis. Galbūt pykins, asmuo vems, viduriuos, tačiau jokio organizmo užkrėtimo nebus. Tai tiesiog apsinuodijimas nešviežiu maistu. Infekcinis apsinuodijimas daug sudėtingesnis ir pavojingesnis, nes į organizmą jau patenka ligos sukėlėjai (virusai, bakterijos, pirmuonys ir kt.). Beje, palankiausia temperatūra mikrobams daugintis yra +37°C (bet pakanka ir kambario temperatūros). Todėl turime būti labai atsargūs šildydami maistą, nes tik pasiekus ne žemesnę kaip 80–90°C žūva pavojingos bakterijos, be to, geriausiai tai daryti tik vieną kartą. Be to, gamtoje tiesiog privalu maistą laikyti uždaroje taroje ir saugoti jį nuo graužikų, vabzdžių ir kitų gyvūnų.
Tačiau ir tinkamai paruoštas maistas gali tapti negalavimų priežastimi, nes kai jis paruoštas itin skaniai, gresia kita – persivalgymo – bėda. Todėl rekomenduojama nepersivalgyti, o vasarą šis patarimas yra itin aktualus, nes karštą dieną riebus, sotus, aštrus maistas dar sunkiau virškinamas ir gali sukelti virškinamojo trakto problemų, dėl kurių žmonės gali skųstis virškinimo sunkumais, pilnumo, sotumo, tempimo jausmu, galvos skausmu ir kt.
 

Kad skaniai paruoštas maistas netaptų negalavimų priežastimi, svarbu nepersivalgyti. O kaip išvengti apsinuodijimų?


Pirmiausia, visada prieš valgį kruopščiai plauti rankas. Jeigu nėra galimybių nuplauti rankų su muilu, rekomenduojama naudoti drėgnas servetėles, o jei ir jų nėra, patariama naudoti paprastas servetėles ir su jomis imti maistą.
Svarbu nevalgyti pasibaigusio tinkamumo vartoti maisto ir neatšildyti kelis kartus to paties. Be to, griežtai draudžiama plauti indus atvirų telkinių vandeniu!
 

Ką dar reikėtų žinoti apie maisto produktus vasarą?


Ne tik vasarą, bet apskritai visada labai svarbu, kad žalias ir paruoštas produktas niekada nesiliestų ne tik tiesiogiai (krepšyje, šaldytuve, ant stalo), bet ir netiesiogiai – per virtuvės inventorių. Todėl būtina turėti atskirą pjaustymo lentą, skirtą tik žaliai mėsai doroti. Po naudojimo ją kruopščiai nuplauti karštu vandeniu su soda ar indų plovikliu. Daržovės salotoms turi būti pjaustomos ant gataviems produktams skirtos lentos. Atsiradus pirmosioms sodo daržovėms ir vaisiams, nevalgyti jų neplautų!

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai