){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šias metais maudyklų vandens kokybė atitinka reikalavimus. Prieš sezoną gauta informacija apie 87 poilsiaviečių vandens kokybę ir tik Švenčionių rajone Žeimenos upėje ties Pabrade prieš maudymosi sezono pradžią – gegužės 23 d. buvo nustatytas 1,6 karto didesnė negu leidžiama higienos normoje mikrobiologinė tarša, bet atlikus tyrimus pakartotinai ir planinius birželio mėnesio tyrimus vandens kokybė taršos nerodė. Tokia pati situacija buvo ir Panevėžio rajone Juodžio ežere bei Pakruojo rajone Žeimelio tvenkinyje, kur minėtos normos buvo viršytos, tačiau tyrimus pakartojus birželio mėnesį, vanduo jau atitiko reikalavimus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vandens kokybė yra geresnė, nes pernai prieš sezoną ir birželio pirmoje pusėje mikrobiologinė tarša buvo nustatyta 6 maudyklose.
Kaip dažnai ir kurie vandens telkiniai yra tikrinami?
Maudyklų vandens kokybė stebima Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose maudyklose, o savivaldybės, siekdamos užtikrinti poilsiautojų sveikatą, tiria vandenį ir poilsiautojų pamėgtose rekreacinėse zonose. Pagal gautus vandens kokybės tyrimų duomenis šiemet birželio pradžioje tai yra 112 poilsiaviečių. Minėtuoju įsakymu patvirtintose maudyklose vandens kokybė turi būti tiriama reguliariai kas dvi savaites.
Kas daugiausia teršia vandens telkinius?
Didelė dalis teršalų į rekreacinius vandenis patenka iš pasklidosios taršos šaltinių. Šie vandenys gali būti paveikti gyventojų, kurių gyvenamieji namai neprijungti prie valymo įrenginių, paviršinių vandenų, galvijų, naminių gyvulių, gamybos procesų, ūkininkavimo, taip pat laukinių gyvūnų taršos.
Paviršinio vandens nuotėkio, buitinių nuotekų, žemės ūkio produktų gamybos, tręšiamų ganyklų nuotėkio, gyvulininkystės fermų paveiktame vandenyje, praturtintame maistinėmis medžiagomis, dėl sparčiai besidauginančių vandens augalų, ypač mikrodumblių, gali prasidėti „žydėjimo“ (eutrofikacijos) procesai.
Kaip žmonės, atvykę į viešąją maudymosi vietą, galėtų patys nustatyti, ar vanduo yra tinkamas maudytis?
Prieš vykdami maudytis žmonės turėtų žinoti, kurios maudyklos yra stebimos ir tiriamos. Informaciją apie vandens kokybę žmonės gali rasti mūsų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinėje svetainėje.
Savivaldybių specialistai taip pat turėtų informaciją apie vandens būklę skelbti ir atnaujinti stende paplūdimyje. Deja, kiek teko lankytis paplūdimiuose, bent prie gėlo vandens, tokios informacijos nepavyko rasti. Paplūdimyje taip pat turėtų būti ženklas, nurodantis vandens kokybę, t.y. puiki, gera, patenkinama ar prasta.
Užterštas vanduo – pavojus sveikatai
Nors daug vandens telkinių yra tiriami, vis dėlto dar daugiau jų lieka nepatikrinta, o tai kartu tampa didele grėsme besimaudančiųjų sveikatai. Žinoma, galbūt išsimaudę miškelyje užtiktame ežerėlyje ir nesusirgsite, tačiau toks pavojus kyla. Pavojingi yra ir pramoniniuose regionuose, netoli ūkių, gyvenviečių esantys vandens telkiniai, kurie yra nuolatos teršiami, ir gamtoje esantys vandenys, kuriuose dažnai apsilanko laukiniai gyvūnai.
Kaip informuoja Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė, jei vieni vandenyse gyvenantys mikroorganizmai yra nekenksmingi žmogui, tai kiti, pakliuvę į organizmą, gali sukelti begales įvairiausių ligų. Anot jos, besimaudant gurkštelėjus tokio vandens galima susirgti bakterijų ir virusų (šigeliozė, žarnyno lazdelės sukelta infekcija, rotavirusinė infekcija ir kt.), žarnyno pirmuonių (kriptosporidijų, liamblijų, amebų ir kt.) bei kirminų (spalinių, askaridžių, plaukagalvių, toksokarų ir kt.) sukeltomis užkrečiamosiomis žarnyno ligomis. Visų šių ligų sukėlėjai gyvena ir dauginasi žarnose, tad į vandenį pakliūna su išmatomis.
Kai kurių gyvūnų, pvz., žuvėdrų, žąsų, ančių, bebrų parazitai, su išmatomis pakliūnantys į vandenį, žmonėms gali sukelti odos uždegimą, o naminių augintinių – kačių, šunų – parazitais užterštas vanduo ir paplūdimio smėlis gali susargdinti toksokaroze, echinokokoze, leptospiroze.
Teršia ir žmogus
Maudyklų vandens kokybei turi įtakos ne tik mikroorganizmai ar gyvūnai, bet ir paplūdimių aplinka. Pagrindinė paviršinio vandens telkinių užterštumo priežastis – į šiuos telkinius patenkanti tarša su nepakankamai išvalytomis ar nevalytomis miestų, miestelių, pramonės įmonių ir kaimų nuotėkomis, taip pat išsklaidyta tarša iš gretimų teritorijų. Deja, dažnai ir patys žmonės tiesiogiai teršia vandenį: paplūdimiuose plauna automobilius, maudo gyvūnus, maudosi nesilaikydami asmens higienos taisyklių, sirgdami žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.
Saugokimės!
Visiems kyla klausimas, kaip apsisaugoti nuo visų šių nemalonių ligų. Patikimiausias būdas – nesimaudyti žmonių ir gyvūnų išmatomis užterštuose vandens telkiniuose. Geriausia, žinoma, vadovautis oficialia informacija apie vandens telkinių būklę, tačiau jei išsamios informacijos apie nustatytų maudyklų vandens kokybę nėra, rekomenduojama būti budriems ir prieš maudymąsi patiems įvertinti, ar ši pramoga nepakenks sveikatai.
5 patarimai prieš vykstant į paplūdimį
1. Apsirūpinkite geriamuoju vandeniu, priemonėmis rankų ir asmens higienai palaikyti.
2. Atviruose vandens telkiniuose neplaukite daržovių, vaisių, uogų.
3. Prieš valgydami rankas plaukite švariu vandeniu, o ne atviro vandens telkinio vandeniu.
4. Maudantis stenkitės negurkštelėti atviro telkinio vandens.
5. Nesimaudykite su kontaktiniais lęšiais – užterštas vanduo gali užkrėsti akis, o maudantis su lęšiais infekcinės ligos dažnai komplikuojasi sunkiais ragenos uždegimais, jų gydymas ilgai trunka.
Pagal http://kaunas.vvspt.lt/ ir http://www.smlpc.lt/
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę