Apsaugos nuo saulės ABC

Blyški ar bronzinio įdegio oda – kokia madinga? Gydytojai pasakys, kad visada madinga yra sveika oda. Kaip ją išlaikyti tokią? Kaip tinkamai prižiūrėti vasarą, kad saulės spinduliai neišryškintų raukšlių ar jau esamų odos trūkumų ir juo labiau nepridėtų naujų? Be to, turėtume nepamiršti ir tokių rimtų ligų, kaip odos vėžys, kurių vystymuisi taip pat didelę įtaką daro saulė. Ką turėtume žinoti rinkdamiesi apsauginius kremus nuo saulės? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos, „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė.
 

Kokie žmonės labiausiai kenčia nuo saulės spindulių? Kokio tipo oda pažeidžiamiausia?


Iš viso yra žinomi 6 odos tipai, Europoje vyrauja 4, jie skirstomi pagal odos ir plaukų spalvą ir tai, kaip greitai oda saulėje ima raudonuoti. I tipo žmonių oda ir plaukai šviesūs, veidas strazdanotas. Šie žmonės labai jautrūs saulės spinduliams ir praktiškai niekada neįdega, o tik nudega. Jiems laikas, sukeliantis odos paraudimą būnant saulėje be jokios apsaugos, yra 5–10 min. II odos tipas – dažniausias Lietuvoje. Tai šviesios odos pilkų plaukų žmonės, kurių oda pabuvus saulėje paraudonuoja, tačiau vėliau pasidengia bronziniu įdegiu. Jie iki pirmųjų paraudimo požymių saulėje gali išbūti 10–20 min. III tipas – rusvi ar rudi plaukai, oda tamsesnė. Šie žmonės įdega švelniai, nudega retai, jų saugus buvimo saulėje laikas pailgėja iki 20–30 min. IV tipui būdinga tamsi ir oda, ir plaukai, ir akys. Jie praktiškai niekada nenudega, įdega greitai, stipriai paruduoja. Šių žmonių odoje yra daugiau melanino, t.y. natūralios apsaugos nuo saulės. Jie saulėje gali būti 45 min. ir daugiau ir nenudegti.
Atsižvelgiant į odos tipą, pasirenkamas ir apsaugos nuo saulės kremas. Kuo odos tipas mažesnis, tuo didesnės apsaugos reikalauja. Apsaugos nuo saulės laipsnis preparatuose žymimas SPF skaičiais.

 

Ką sako SPF skaičiai? Kaip apskaičiuoti saugų buvimo saulėje laiką?


SPF (angl. Sun Protection Factor) – apsaugos nuo saulės faktorius. Jo dydis žymimas skaičiais ir reiškia, kiek laiko galima būti saulėje ir nenudegti. SPF veikimo laikas (T) apskaičiuojamas pagal formulę: T = (SPF X 10 min.). Standartiškai vasarą visiems rekomenduojama ne mažesnė kaip SPF 15 apsauga. Tai reiškia, kad pasitepus tokiu kremu saugiai galima degintis apie 150 min. Praėjus šiam laikui, būtina vėl pasitepti.
Vasaros pabaigoje, kai oda įdegusi, galima naudoti švelnesnę apsaugą. Teigiama, kad švelniai įdegusioje odoje esantis melaninas užtikrina SPF 6–8 dydžio apsaugą.
 

Saulės ultravioletiniai spinduliai (UV) pagal bangų ilgį skirstomi į tris tipus: UVA, UVB ir UVC. Kokie jų pavojingesni?


Nepaisant to, kad būtent dėl UVB spindulių nudegame, jie nėra tokie kenksmingi, kaip UVA, nes veikia tik odos paviršių, t.y. neprasiskverbia giliau kaip 1–2 mm. O UVA patenka daug giliau, todėl yra pavojingesni, ir manoma, kad būtent dėl jų vystosi vėžinės odos ligos, skatinamas odos senėjimas. Tiesa, žmogaus sveikatai didžiausią grėsmę kelia UVC spinduliai, tačiau laimei ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą.
 

Ar pasitepus apsauginiu kremu visiškai neįdegsime, t.y. ar jie 100 proc. apsaugo nuo saulės spindulių? Ar jų spindulių „sugėrimo“ laipsnis skirtingas?


Pasitepus kremu oda vis tiek gauna pakankamai saulės spindulių ir įdega, tačiau toks įdegimas mažiau kenksmingas. Iš vienos pusės, SPF skaičiai pasako, kiek laiko saugiai galime būti saulėje, iš kitos, jie praneša, kiek UVB spinduliavimo (proc.) sulaiko. Pvz., SPF 2 – blokuoja maždaug 25–30 proc. UVB spindulių, SPF 4 – 50 proc., SPF 10 – 85 proc., SPF 15 – 93–96 proc., SPF 25 – 96 proc. ir SPF 30–50 – 98 proc.
 

Kokia apsauginių kremų sudėtis, t.y. kokios medžiagos (filtrai) apsaugo nuo kenksmingo spinduliavimo? Ar SPF apsaugo nuo visų tipų spindulių?


Pagal sudėtį ir veikimo principus apsauginiai kremai skirstomi į cheminius ir fizinius. Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius. Tačiau reikia pažymėti, kad jie neapsaugo nuo visų spindulių, o sugeria tik trumpesnius UVB spindulius ir praktiškai visai neapsaugo nuo UVA, kurie, kaip jau minėjome, yra pavojingesni.
Nuo UVA spindulių apsaugo fiziniai (natūralūs) filtrai. Jų veikimo mechanizmas – atspindėti ir išskaidyti tiek A, tiek ir B spindulius. Kremai su fiziniais filtrais tinka žmonėms, turintiems jautrią odą, taip pat tai yra geriausia priemonė nuo saulės vaikams.
 

Kokių užrašų etiketėje reikia ieškoti norint išsirinkti kremą su natūraliu filtru?


Užrašo, koks filtras – cheminis ar fizinis – yra kremo sudėtyje, ant preparato etiketės nebus, tačiau tai galime suprasti perskaitę jo sudedamąsias dalis. Cheminių filtrų medžiagos – avobenzonas, oksibenzonas, dioksibenzonas, sulisobenzonas, meksorilis ir kt. Fizinių – titano dioksidas, cinko oksidas, geležies oksidas. Tad, norint užsitikrinti veiksmingą apsaugą, būtina skaityti užrašus.
 

Kaip apsaugoti probleminę odą, pvz., spuoguotą, su išryškėjusiais kapiliarais?


Jeigu oda pažeista rožinės, įvairių pigmentacijos sutrikimų, SPF apsaugą rekomenduojama naudoti didesnę. Didžiausias filtras yra SPF 50+. Saulė daro blogą įtaką kapiliarams, ji juos dar labiau gilina, plečia. Gana daug vyresnio amžiaus moterų kenčia dėl išsiplėtusių kapiliarų, tad joms taip pat būtina stipresnė apsauga.
Apsaugos nuo saulės preparatų gausa leidžia išsirinkti priemonę, atitinkančią odos tipą, t.y. galima rasti specialių apsauginių kremų, skirtų riebiai ar sausau odai, taip pat brandžiai odai, vaikams ir kt.
Be to, reikia žinoti, kad tokį pat neigiamą poveikį odai daro ir dirbtinė saulė, t.y. soliariumai. Degintis soliariumuose nėra saugiau, o netgi pavojingiau nei maudytis tikros saulės spinduliuose, nes soliariumų lempos skleidžia vien kenksmingesnius UVA spindulius.
 

Kokiais dar atvejais rekomenduojama rinktis didžiausios apsaugos filtrus?


Didesnės apsaugos prireiks vykstant į šiltesnius kraštus, Egiptą ar šalis arčiau pusiaujo, nes juose saulė kaitresnė, aktyvesnė.
 

Ar po maudynių, suprakaitavus kremo rekomenduojama tepti pakartotinai?


Nors yra vandeniui atsparių kremų, vis dėlto po maudynių ar suprakaitavus rekomenduoju pasitepti dar kartą.
Įprastinis vaizdas vasarą prie vandens – tik atėję ir nusirengę žmonės skuba vienas kitą ištepti apsauginiu kremu.
Iš tiesų daugelis žmonių kažkodėl kremą nuo saulė tepa tik atėję į paplūdimį, o juk kremas pradės veikti tik maždaug po pusvalandžio, o per tą laiką galima nudegti. Svarbu žinoti, kad apsauginiu kremu reikia pasitepti išeinant iš namų.
 

Kiek kremo reikėtų tepti?


Apsauginį kremą reikia tepti kaip ir paprastą, švelniais judesiais, nedaug. Kremo perteklius naudos neduos, persistengti tikrai nereikėtų.
 

Ką dar svarbu žinoti, kad saulė liktų draugiška?


Kai saulės intensyvumas didžiausias – 11–15 val., nerekomenduojama degintis netgi pasitepus apsauginiu kremu. Pavėsis taip pat visiškai neapsaugo nuo saulės. Ypač svarbu pasirūpinti vaikų, jaunimo apsauga, nes jie daug daugiau negu suaugusieji išbūna saulėje žaisdami lauko žaidimus, mirkdami vandenyje ir t.t. Reikia žinoti, kad ypač pavojingi nudegimai iki pūslių, kad neigiamas saulės poveikis kaupiasi ir po 10–20 metų jis gali pasireikšti piktybinėmis odos ligomis. Ypač rekomenduojama būti atsargiems tiems, kurių šeimoje yra sirgusiųjų odos vėžiu.
Vasarą apsauginis kremas turėtų būti tepamas ne tik einat į paplūdimį, bet ir į darbą ar apskritai išeinant iš namų. Ypač svarbu moterims nepamiršti pasitepti kojų, blauzdų. Jeigu apie veido apsaugą daugelis pagalvoja, tad apie kojas pamiršta arba specialiai netepa, nes siekia švelnaus įdegio, kuris kojoms suteikia grakštumo. Tačiau reikia žinoti, kad moterims odos vėžys kaip tik dažniausiai ir vystosi blauzdų srityje, vyrams – veido, rankų, nugaros. Ūkanotą dieną taip pat nerekomenduojama išeiti iš namų nepasitepus apsauginiu kremu, nes debesys nuo UV spindulių neapsaugo.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai