Įgėlus vabzdžiui pirmiausiai pasireiškia vietinė odos reakcija. Įgelta vieta patinsta, parausta, ją gali skaudėti, niežtėti. Šie simptomai gali tęstis nuo kelių valandų iki keleto dienų. Anafilaksinės reakcijos visada yra nulemtos imuninės sistemos atsako ir dažniausiai išsivysto praėjus penkiolikai minučių po įgėlimo. Be jau minėtų vietinių reakcijų, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kūno tinimas, kvėpavimo sutrikimai, gali ištikti šokas.
Jei esate jautrus vabzdžių įgėlimams, visais įmanomais būdais reikia stengtis jų išvengti. Tuo tikslu galima naudoti įvairias mechanines priemones, pavyzdžiui, apsauginius tinklelius, šiuo metu - ir ne be reikalo populiarius repelentus, t.y. medžiagas, atbaidančias vabzdžius. Vienos dažniausių ir pavojingiausių alerginių reakcijų ištinka įgėlus širšei ar bitei. Svarbu žinoti, kad stipriai alerginei reakcijai ar net anafilaksiniam šokui išsivystyti gali pakakti vos vieno įgėlimo. Ypač svarbu vengti vabzdžių įgėlimo alergiškiems asmenims.
Siekiant išvengti įgėlimo:
• Nevaikščiokite basi po žolę, kadangi vabzdžiai gali rinkti nektarą nuo smulkių žiedų ir likti nepastebėti.
• Gamtoje nevalgykite saldžių vaisių ir negerkite saldžių gėrimų, kurie gali privilioti širšes, bites ir kitus vabzdžius.
• Nevartokite stipriai kvepiančių kvepalų, dezodorantų, nes šis kvapas gali suklaidinti vabzdžius.
• Nedarykite staigių judesių, jei šalia yra širšių ar bičių.
• Venkite ryškiaspalvių, gėlėtų ir tamsių rūbų - šviesūs vienspalviai rūbai vabzdžiams ne tokie patrauklūs.
• Naudokite repelentus.
Efektyviausi repelentai (atbaidančios medžiagos) yra DEET (dietiltoluamidas) ir piperidinas (Bayrepel). Ant repelentų pakuočių nurodyta procentinė šių veikliųjų medžiagų sudėtis rodo, kiek ligai veikia repelentas - kuo procentas didesnis, tuo veikimas ilgesnis. Deja DEET žaloja plastiką, acetatą, vinilą ir plastmasinius akinius.
Labai svarbi apsaugos priemonė - tinkama apranga. Tankaus, bet lengvo medvilninio audinio rūbai gali apsaugoti nuo uodų, o jei apipurkšite rūbus repelentais - apsauga bus dar patikimesnė.
Repelentai atbaido tik kraugerius vabzdžius, geliantys vabzdžiai - bitės, širšės, vapsvos jiems abejingi, tad reikia imtis kitų priemonių norint apsiginti nuo jų.
• Pirmiausia reikia pasistengti, kad į organizmą nepatektų daugiau vabzdžio nuodų. Jei įgėlė bitė ir matote jos geluonį, neimkite už geluonies maišelio, nes jame yra nuodų, traukdami juos išspausite į žaizdą. Lengviausia saugiai ištraukti geluonį, užkabinus jį nagu iš apačios arba pincetu. Kiti rekomenduoja prispausti buką peilį prie odos ir tiesiog nubraukti geluonį.
• Kad sumažintumėte vietinę reakciją, žaizdos vietą rekomenduojama atšaldyti, taip nuodai lėčiau pateks į organizmą, mažiau vargins skausmas ir niežulys, patinimas bus kiek mažesnis. Įgėlimo vietą galima atšaldyti ant jos uždėjus, pavyzdžiui, ledo, rankšluostį, suvilgytą šaltu vandeniu. Galima pavartoti lokalaus poveikio preparato nuo skausmo ir niežėjimo, pvz., menpolio (veikliosios medžiagos mentolis ir benzokainas).
• Jei pasireiškė vietinė alerginė reakcija: įgelta vieta ištino, paraudo, niežti, atsirado bėrimas, išgerkite antihistamininio preparato, ir kreipkitės į gydytoją.
• Negalima gerti alkoholio, kadangi jis didina kraujagyslių pralaidumą nuodams, organizmo reakcija gali būti ūmesnė ir stipresnė.
• Ypač nepalanku, kai įgėlimas yra veido, ypač - burnos srityje. Tinstantys audiniai gali sutrikdyti kvėpavimą, todėl nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
• Bet kurios išplitusios reakcijos atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Būtina kreiptis tuomet, kai po vabzdžio įgėlimo atsirado išbėrimų, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Šie požymiai dažniausiai išryškėja praėjus kelioms minutėms ar valandai po įgėlimo.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę