Vasara mieste: kaip apsisaugoti nuo smogo ir karščio

Miestiečiai puikiai žino jausmą, kai kaitriomis vasaros dienomis mieste darosi sunku kvėpuoti. Oras tampa tirštas ir tarsi ūkanotas, susidaro smogas, o nuo asfalto kylantis karštis kepina tarsi orkaitė. Tokiu metu dauguma atiduotų bet ką, kad tik galėtų atsidurti gaiviame močiutės kaime ar bent jau prie artimiausio upelio ar ežero. Smogas ir karštis miestuose vasarą sukelia ne tik nepatogumų, bet ir sveikatos sutrikimų. Apie tai, kokie jie ir kaip jų saugotis, kalbame su Šarūnu Alasausku, Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistu.
 

Šarūno Alasausko pirmiausia klausiame, kas gi teršia orą ir nuo ko kyla miestams būdingas smogas?


Anot specialisto, smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla. Dažniausiai toks teršalų rūkas susidaro virš didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda horizontalia kryptimi. Tokį judėjimą lemia vėjo stiprumas ir kryptis. Jei vėjas pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba daubose (pvz., Vilniaus centre) vėjo įtaka yra daug mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko virš daubose įsikūrusių didmiesčių.
Užterštame ore yra pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių ir kt. Šiuos teršalus į orą išmeta automobiliai, pramonė, anglį, medieną kūrenančios elektrinės ar namai. Esant saulėtam orui, ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairios fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai (pvz., ozonas). Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu.

 

Kai oro tarša viršija normas, kyla pavojus


Be abejo, visi žmonės yra skirtingi, ir kiekvienas individualiai reaguoja į užterštą orą. Vieni jo apskritai nepastebi, kiti iškart jaučia nemalonias pasekmes.
Specialistas teigia, kad jautresni užterštam orui yra žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis, bronchine astma, alergiški žiedadulkėms, ore sklaidantiems teršalams. Taip pat žmonės, paveikti toksinių medžiagų, sustiprinančių oro teršalų poveikį.
Sveikatos sutrikimus pajusti gali ir sveiki, tačiau natūraliai jautresni žmonės – kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenusieji asmenys.
 

Sveikatos sutrikimai


Nuo ko dar priklauso smogo ir oro teršalų poveikis žmogui ir kokius sveikatos sutrikimus ar ligas jis gali sukelti, klausiame specialisto. „Poveikis sveikatai priklauso nuo keleto veiksnių: teršalų tipo, oro taršos lygio, t.y. chemikalų koncentracijos ore, poveikio trukmės ir individualaus jautrumo“, – sako Š. Alasauskas.
Anot jo, jei užterštame ore smogo apgaubtame mieste buvote nelabai ilgą laiką, trumpalaikis oro teršalų poveikis gali sukelti tokius simptomus, kaip akių, nosies ir gerklės sudirginimas, sunkus kvėpavimas, galvos skausmas, pykinimas, alerginės reakcijos. Sunkesniais atvejais žmogus gali patirti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas, o jau sergančiam asmeniui kvėpavimo takų ligos gali paūmėti.
Ilgalaikio oro teršalų poveikio pasekmės gali būti daug sunkesnės. Tarp jų, kaip vardija pašnekovas, yra lėtinės kvėpavimo takų ir širdies ligos, plaučių funkcijos sumažėjimas, astmos priepuoliai, smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai ir galiausiai netgi plaučių vėžys ir emfizema.
 

Saugotis – būtina


Nė vienas iš aukščiau išvardytų simptomų ir ligų neskamba kaip mažas negalavimas, todėl gyvenantiems ar kurį laiką besilankantiems miestuose būtina saugotis. Anot Š. Alasausko, žmonės patys gali imtis įvairių saugumo priemonių ir taip išvengti minėtų ligų.
Pirmiausia jis rekomenduoja internete sekti oro taršos indeksą (nuoroda – straipsnio pabaigoje, aut.past.), kuris parodo užterštumo lygį pasirinktame mieste. „Šiam lygiui esant aukštam arba tiesiog patiems jaučiant, rekomenduojama mažiau laiko praleisti lauke užterštame ore“, – sako jis.
Pašnekovas taip pat aiškina, kad transporto piko metu oro tarša prie gatvių didesnė, todėl reiktų vaikščioti atokiau didžiųjų gatvių ir keisti savo įpročius, pasirenkant įdomesnius maršrutus, pvz., per kiemus.
Dar vienas vertingas pašnekovo patarimas yra vaikščioti ramiai kvėpuojant ir atsisakyti intensyvesnio fizinio krūvio, kurio metu įkvepiama daugiau teršalų. Taigi, jei mėgstate vaikštinėti ar bėgioti šalia judrios gatvės, susimąstykite ir savo naudai pasirinkite atokesnį parką ar mišką.
Be abejo, kaip teigia pašnekovas, geriausias būdas išvengti pavojingos oro taršos yra daugiau laiko praleisti gamtoje už miesto. Sutikime – vasarą, bent jau savaitgaliais, tai padaryti nėra sudėtinga.
 

Karštis – taip pat pavojingas


Jei karštomis dienomis mieste smogas nebūtinai susidarys, tai aukštos temperatūros niekaip neišvengsite. Karštis judriame mieste jaučiamas daug intensyviau tiek dėl automobilių, tiek dėl asfalto ir gausybės pastatų. Mūsų pašnekovo klausiame, kaip miestiečiai ir miestų svečiai galėtų išvengti didelių temperatūrų keliamo pavojaus.
„Užmiestyje ar prie parkų temperatūra keliais laipsniais žemesnė nei miesto centre, todėl jautresni karščiams žmonės – sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, psichikos sutrikimais, kurių kraujospūdis padidėjęs, turėtų ypač saugotis“, – sako Š. Alasauskas. Svarbiausia, anot jo, esant karštam orui gerti daug skysčių, tačiau vengti alkoholinių ar kofeino, cukraus turinčių gėrimų, kadangi jie, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Specialistas primena, kad skysčių gerti karštomis dienomis reikia reguliariai, kas 1–2 val., net jei ir nejaučiate troškulio.
„Jei lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti, daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose. Jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz., prekybos centrus, kur yra įrengtos oro kondicionavimo sistemos. Per karščius taip pat reikėtų riboti intensyvų fizinį aktyvumą“, – papildomas gelbėjimosi priemones vardija pašnekovas.
 

Oras Lietuvoje – švaresnis nei didžiuosiuose Europos miestuose


Oro užterštumas Lietuvos miestuose dažniausiai būna mažesnis nei mūsų artimiausių kaimynių Lenkijos ir Latvijos didmiesčiuose ir daugelyje kitų Europos šalių miestuose. Mūsų šalyje nėra milijoninių miestų, kuriuose koncentruotųsi pramonės, energetikos įmonės, gyventojų tankumas ir transporto srautai yra mažesni negu Europos didmiesčiuose, o geografinė padėtis lemia kintamus orus, dažniausiai palankius teršalų išsisklaidymui. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos.
Didžiausias oro užterštumas pastebimas Lenkijos, Čekijos, kai kuriuose Vokietijos miestuose, ten, kur išvystyta kalnakasybos pramonė, o kūrenama dažniausiai kietu kuru – akmens anglimi, mediena. Taip pat Olandijos, Belgijos miestuose, kur didelis gyventojų tankumas, intensyvūs transporto srautai, Italijos šiaurinės dalies pramoniniuose rajonuose, kur ypač blogos teršalų išsisklaidymo sąlygos, ir didesniuose Bulgarijos, Rumunijos miestuose.
Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
 

Dėl oro užterštumo šiemet tikimasi drėgnos vasaros


Šiemet oro užterštumas Lietuvoje – ypač didelis, o per metus leistinų užterštumą viršijančių dienų skaičius jau beveik priartėjęs prie pavojingos ribos. Metų pradžioje oro užterštumas buvo gerokai didesnis už įprastą, o pagrindinis taršos šaltinis buvo šildymas – žmonės, paskatinti finansinių sunkumų, daug daugiau kūreno kietuoju kuru.
Lietuvos oro taršą matuojančių stočių užfiksuoti rodikliai kelia nerimą dėl artėjančios vasaros. Anot Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo Donato Perkausko, Vilniaus Žirmūnų rajone oro teršalų norma viršyta jau 23 paras, Klaipėdoje – 22, Šiauliuose – 22, Kaune, Petrašiūnuose – 18, Panevėžio centre – 18. Per metus iš viso leidžiama viršyti 35 paras. Jei šiųmetinė vasara bus drėgna, tuomet didelio pavojaus neturėtų kilti, tačiau jei bus karšta ir sausa, teks sunerimti. Kaip sako D. Perkauskas, svarbu ir koks bus ruduo ir gruodžio mėnuo. Jo teigimu, net jei ir nebus viršytos metinės normos, riba bus labai arti.
Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
Oro užterštumą Lietuvos miestuose galite pasitikrinti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje [url="http://www.gamta.lt"url]www.gamta.lt[/a]

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai