Saugi iškyla gamtoje

Gegužę suveši ir atgyja gamta, tai vaiskios žalumos ir žydėjimo mėnuo. O svarbiausia, kad saulė vidutiniškai šviečia net 258 valandas, ir tai yra 8 kartus ilgiau nei gruodį. Tad nenuostabu, kad visi traukiame į mišką, prie upės ar ežero. O kokia iškyla be užkandžių? Staltiesė, vienkartiniai indai, nosį kutena gardus kepamos mėsos dūmelis. Nuotaika puiki, ir, rodos, niekas jos nesugadins, tačiau staiga ima pykinti, skaudėti galvą, skrandį. Paaiškėja, kad negalavimų kaltininkas – netinkamas maistas. Kaip iškylauti saugiai? Pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.
 

Iškylos krepšio turinys


Iškylos užkandžiai turėtų būti greitai pagaminami, lengvai transportuojami, negreit gendantys, kad galėtume išvengti per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų. Į gamtą nerekomenduojama vežtis žalios šaldytos mėsos, ypač paukštienos, faršo, virtos ar keptos mėsos gaminių (dešrų, dešrelių), karštai rūkytos vištienos, žuvų produktų, mišrainių, pieno, grietinėlės, varškės, konditerijos gaminių su kremu.
Iškylai reiktų rinktis konservuotus, sausus maisto gaminius (duoną, džiūvėsius, makaronus, kruopas, sausas sriubas, dribsnius, sausainius, džiovintus vaisius, riešutus, šokoladą), šalto rūkymo mėsos gaminius, pramoninius žuvies ir mėsos konservus, marinuotą mėsą, kietai virtus kiaušinius, šviežius nuplautus vaisius, daržoves. Saugiausi gėrimai – fasuotoje taroje (mineralinis ar geriamas vanduo, sultys, vaisvandeniai).
Šiltai laikomi automobiliuose, krepšiuose be šaldymo įrangos greitai gendantys maisto produktai tampa pavojingi sveikatai, nors prekės tinkamumo vartoti terminas, pažymėtas ant pakuotės, nėra pasibaigęs. Mikroorganizmams daugintis palankiausia yra žmogaus kūno temperatūra (37 ºC), bet šis procesas gali vykti ir esant vos 5 ºC šilumos. Laikant maisto produktus šaldytuve ar ant ledo gabaliukų, kai temperatūra žemesnė nei 5 ºC, arba labai karštai, esant didesnei nei 60 ºC temperatūrai, mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja.

 

Pavojingų mikroorganizmų apstu


Pavojingi ligas sukeliantys mikroorganizmų pilna dirvožemyje, vandenyje, gyvena gyvūnuose, žmonėse. Iš aplinkos jie gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto.
Net ir šviežias produktas gali sukelti negalavimų, jei į jį pateks salmoneliozės, listeriozės, kampilobakteriozės, šigeliozės, leptospirozės ar kitų ligas sukeliančių patogenų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs: viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas ir kt. Per maistą plinta ir atsparūs antibiotikams sukėlėjai, mikroorganizmai, gaminantys toksinus, kurie sukelia didžiulius ligų protrūkius.


 

Kaip saugiai paruošti maistą?


Daugumos per maistą plintančių ligų galima išvengti tik laikantis asmens higienos ir tinkamai apdorojant maistą termiškai. Visi mikroorganizmai ir parazitai jautrūs karščiui. Daugumą pavojingų mikroorganizmų galima sunaikinti maisto produktus tinkamai verdant, kepant. Virdamas maistas turi pasiekti ne mažesnę kaip 70 ºC temperatūrą. Žalias maistas turi būti labai kruopščiai nuplautas.
 

Pirmoji pagalba


Pirmoji pagalba apsinuodijus – kuo greičiau pašalinti pavojingus maisto produktus iš skrandžio. Tam jis kelis kartus plaunamas geriant nedideliais kiekiais vandenį ir sukeliant dirbtinį vėmimą. Tai taip pat padeda organizmui greičiau atsikratyti nuodų.
Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patariama kuo skubiau kreiptis į medikus.
 

Norint būti sveikiems rekomenduojame:


• Būti atidiems perkant maisto produktus, atkreipti dėmesį į gamintojų nurodytą tinkamumo vartoti laiką.
• Paisyti gamintojų nurodytų maisto laikymo sąlygų.
• Neimti per daug maisto produktų. Jų pritrūkę nusipirksite.
• Griežtai laikytis asmens higienos. Jei nėra sąlygų nusiplauti rankų, jas valykite spirituotomis servetėlėmis.
• Negerti, neplauti daržovių ar vaisių vandeniu iš upių, ežerų ar neprižiūrimų šulinių.
• Saugiai gaminti maistą – tinkamai apdoroti karščiu, neužteršti jau paruošto maisto, paisyti maisto ruošimo ir rankų higienos.
• Nepalikti išvirto maisto šiltai ilgiau nei 2 val.
• Virtą ir greitai gendantį maistą laikyti šaltai, geriausia nešiojamame šaltkrepšyje ar specialioje dėžėje su ledo gabaliukais.
• Saugoti maistą nuo vabzdžių, graužikų ir gyvūnų, maistą laikyti uždarose induose.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai