Pasaulio didmiesčiai gręžiasi į ekologiją

Ekologiškas gyvenimas – tai ne tik natūralus maistas, kosmetika, drabužiai ar popieriniai maišeliai, bet ir aplinka, kurioje gyvename. Miestai šiandien yra namai milijonams, jie nuo pat savo atsiradimo pradžios iki mūsų dienų yra dinamiško, įdomaus, tačiau ir nesveiko, atskirto nuo gamtos gyvenimo simboliai. Supratus, kad antrąją apibrėžimo dalį reikėtų pakeisti, nemažai miestų pradėjo vykdyti pokyčius, kurių tikslas – paversti šiuos gyvenimo centrus ekologiškesniais, vadinasi, sveikesniais. „Sveikas žmogus“ šį kartą pažvelgė į ekologiškiausius pasaulio miestus ir Lietuvą šiame kontekste.
 
Ekologiškas miestas – tai miestas, besirūpinantis oro, vandens, aplinkos užterštumo, anglies dvideginio emisijų mažinimu, skatinantis atsakingą verslą, siekiantis suteikti galimybę žmonėms gyventi sveikiau ir nešvaistant išteklių.
Tokiame mieste šių tikslų siekiama įvairiomis priemonėmis: tobulinama viešojo transporto infrastruktūra, kuriama kuo daugiau galimybių gyventojams važinėti dviračiais, vaikščioti pėsčiomis ir taip atsisakyti anglies dvideginį išskiriančių automobilių. Tobulinami pastatai, paverčiant juos tinkamais naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, atsisakant iškastinio kuro.
Ekologiškame mieste skatinami ekologiškai ir atsakingai veikiantys verslai, natūralius ir sveikus produktus siūlantys ūkininkų turgeliai, rūpinamasi žaliosiomis erdvėmis, parkais, jų švara ir prieinamumu kuo daugiau miestiečių.
Ekologiškieji didmiesčiai
Žurnalas „Grist“ apie ekologijos problemas rašo daugiau nei dešimt metų. Jo darbuotojai sudarė ekologiškiausių pasaulio miestų sąrašą. Jame atsidūrė vienaip ar kitaip saugant aplinką pasižymėję metropoliai.
Portlendas, miestas Oregono valstijoje JAV, į sąrašą pateko už aktyvią veiklą siekiant sumažinti anglies dvideginio emisijas, nuolatinį „žaliųjų“ pastatų statymą ir puikią viešojo transporto sistemą. Miestiečiai gali naudotis efektyviai išvystytomis traukinių ir autobusų linijomis, o pageidaujantieji važinėtis dviračiais džiaugiasi daugybe dviračių takų.
Beveik du milijonus gyventojų turintis Brazilijos miestas Kuritiba taip pat didžiuojasi savo viešojo transporto sistema – ja, o ne nuosavais automobiliais, naudojasi net trys ketvirtadaliai miestiečių. Šis miestas savo žmonėms dovanoja ir galimybę mėgautis gamta niekur nevykstant: kiekvienam Kuritibos gyventojui tenka daugiau nei 150 kv.m. žaliosios erdvės. Neabejotina, kad visi tai prisidėjo prie to, kad net 99 proc. gyventojų yra patenkinti savo miestu.
Kalifornijos miestas San Franciskas garsėja tuo, kad siekia tapti kuo švaresne vieta gyventi. Beveik pusė miestiečių čia vaikšto pėsčiomis, naudojasi viešuoju transportu ar dviračiais, o neperdirbami plastikiniai maišeliai išvis uždrausti. Daug dėmesio skiriama alternatyviems energijos šaltiniams: prieš dešimtmetį skirta 100 milijonų dolerių saulės energijos plokštėms ir vėjo turbinoms finansuoti.
Ambicingieji
Kanadoje tarp jūros ir kalnų įsikūręs Vankuveris dėl tokios geros pozicijos ir daugiau nei 200 parkų yra itin patrauklus gamtos mylėtojams. Į ekologiškų miestų sąrašą jis pateko ne tik dėl žalumos, bet ir dėl to, kad net 90 proc. energijos miestiečiai gauna iš atsinaujinančių šaltinių. Mieste naudojama daug hidroelektrinių energijos, ji taip pat išgaunama iš saulės, vėjo ir jūros. Vankuveris turi tikslą iki 2020 metų tapti žaliausiu pasaulio miestu.
Ekvadore esantis Bahia de Karakez miestas turi vos 20 tūkstančių gyventojų, tačiau yra vienas ekologiškiausių pasaulyje. Kai 1998-aisiais jį beveik visiškai suniokojo didžiulė nuošliauža, buvo nuspręsta viską atstatyti pagal ekologijos principus. Žmonės rūšiuoja ir perdirba atliekas, džiaugiasi ypatingais ekoparkais, laukams tręšti naudoja organines krevečių fermų atliekas, o mokyklose vaikai lanko ir ekologinio sąmoningumo pamokas.
Vokietijos miestas Freiburgas dažnai pavadinamas ekologiškiausiu miestu Europoje. Čia puikiai išvystytas tramvajų ir dviračių takų tinkas, todėl didžioji dalis gyventojų neturi automobilių. Namai šildomi nenaudojant įprastinės energijos – naudojama saulės energija. Moderniosios technologijos ten kasdienybė: elektros energiją gamina saulės baterijos, vandeniui šildyti naudojami kolektoriai, o saulės kambariai ir pasyvūs namai leidžia apsieiti be brangaus šildymo.
Žaliausi Europos miestai
„The Economist Group“ grupės, užsiimančios ekonomikos ir pasaulio įvykių apžvalga, analize ir informacijos plėtra, Ekonominės žvalgybos padalinys (Economist Intelligence Unit) sudarė žaliųjų miestų indeksą ir pateikė ekologiškiausių Europos sostinių sąrašą. Visi tyrime dalyvavę miestai buvo įvertinti pagal 30 požymių, suskirstytų į 8 kategorijas: anglies dvideginio emisija, energija, statiniai, transportas, vanduo, oras, aplinkosauga ir atliekų panaudojimas.
1 Kopenhaga
2 Stokholmas
3 Oslas
4 Viena
5 Amsterdamas
6 Ciurichas
7 Helsinkis
8 Berlynas
9 Briuselis
10 Paryžius
11 Londonas
12 Madridas
13 Vilnius
14 Roma
15 Ryga
16 Varšuva
17 Budapeštas
18 Lisabona
19 Liublijana
20 Bratislava
21 Dublinas
22 Atėnai
23 Talinas
24 Praha
25 Stambulas
26 Zagrebas
27 Belgradas
28 Bukareštas
29 Sofija
30 Kijevas
Eksperimentas dykumoje
Jungtiniuose Arabų Emyratuose statomas miestas, energiją gausiantis tik iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės energiją rinks specialūs kolektoriai, ją gamins vėjo jėgainės. Miesto gatvėmis važinės baterijomis varomi automobiliai, specialiomis technologijomis šiukšlės bus paverčiamos degalais, o vėsinimui reikalingos energijos kiekis bus mažinamas specialiu gatvių, parkų planavimu ir pastatų dizainu. Tikimasi, kad miestas sunaudos 75 proc. mažiau energijos nei įprasta.
Kokiu oru kvėpuojame Lietuvoje?
Apie Lietuvos miestų oro kokybę kalbamės su Donatu Perkausku, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėju.
Kaip vertinate didžiųjų Lietuvos miestų ekologinę būklę, palyginti su kitais Europos ir pasaulio miestais?
Oro užterštumas Lietuvos miestuose dažniausiai būna mažesnis nei mūsų artimiausių kaimynių Lenkijos ir Latvijos ir daugelio kitų Europos šalių miestuose. Mūsų šalyje nėra milijoninių miestų, kuriuose koncentruotųsi įmonės, gyventojų tankumas ir transporto srautai yra mažesni, o geografinė padėtis lemia besikeičiantį orą, dažniausiai palankų teršalams išsisklaidyti.
Didžiausia Lietuvos miestų problema – oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Kiekvienais metais atskiromis dienomis ar periodais, kai vyrauja nepalankios oro sąlygos, kietųjų dalelių koncentracija mūsų miestų ore smarkiai padidėja.
Kas labiausiai teršia miestų orą?
Pagrindiniai taršos šaltiniai yra pramonės, energetikos įmonės, smulkesni kuro deginimo įrenginiai, skirti būstams apšildyti, motorinės transporto priemonės. Transporto keliama tarša – tai ne tik iš išmetamųjų vamzdžių į orą patenkantys teršalai, bet ir nuo kelių dangos keliamos dulkės.
Oro užterštumą gali padidinti ir masinis žolės ar šiukšlių deginimas pavasarį ir rudenį. Žemėje į atmosferą patenka ir natūralios kilmės teršalai – vėjo pustomos dulkės, dideli miškų ar durpynų gaisrai, vulkanų išsiveržimai, žiedadulkės. Nors Lietuvoje nėra nei dykumų, nei vulkanų, mus gali pasiekti teršalai, atkeliavę su oro masėmis šimtus kilometrų.
Vėjuoti, lietingi, dažnai besikeičiantys orai yra palankūs teršalams išsklaidyti. O oro masės, lemiančios ramius, sausus, žiemą itin šaltus, vasarą – karštus orus, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis.
Ko, Jūsų nuomone, reikia imtis, kad oro užterštumas mažėtų?
Bet kokia iniciatyva yra skatintina. Pradedant tarptautiniais susitarimais ir įsipareigojimais riboti teršalų išmetimus į atmosferą, baigiant kiekvieno iš mūsų sąmoningu apsisprendimu saugoti aplinką, kurioje gyvename.
Taupus vartojimas – vienas iš aplinkos apsaugos veiksnių, padedantis taupyti tokius gamtos resursus, kaip vanduo, iškastinis kuras ar kt. Gal iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad tai gali būti susiję su oro tarša, tačiau bet kokiam produktui pagaminti reikalinga energija. Ji gaunama deginant kurą (dažniausiai iškastinį), dėl to į aplinką ir patenka teršalai. Taigi reikėtų taupiai naudoti ir vandenį, ir elektros energiją, ir šilumą, ir bet kokį kitą žmonių pagamintą produktą. Jei nėra būtina, nevažiuoti automobiliu, dažniau naudotis viešuoju transportu, dviračiu ar pasivaikščioti pėstute. Ypač tomis dienomis, kai orai palankūs teršalams kauptis.
Indrės Kleinaitės, darnaus vystymosi konsultantės, komentaras
Lietuvos miestuose turėtų būti paspartintas pastatų renovacijos procesas. Tai padaryti padėtų mokesčių reforma, pagal kurią renovacijai skirtos išlaidos nebūtų apmokestinamos ir žmonės galėtų susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių.
Būtina užtikrinti, kad viešasis transportas būtų pigesnis ir patogesnis, pagerinti dviračių ir pėsčiųjų takus. Reikėtų siekti įdiegti greitaeigius elektrinius traukinius tarp miesto pakraščių ir centro, kad žmonėms nereikėtų naudotis automobiliais.
Svarbus organinių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo schemos sukūrimas ir įgyvendinimas, žaliųjų erdvių tvarkymas, geriamojo vandens fontanėlių viešose vietose įrengimas, ūkininkų turgelių tinklų plėtimas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai