Praėjusių metų gamtos rykštės verčia susimąstyti

Praėjusieji 2011-ieji pasauliui buvo ypatingi gamtos reiškiniais. Deja, dažniausiai – neigiamais. Rekordinis minusinės ir pliusinės temperatūros svyravimas, didžiulis gamtos stichijų skaičius, tūkstančiai nukentėjusiųjų. Specialistai įspėja, kad jei tai tęsis, mūsų laukia nemažai problemų. Problemų, kurios paveiks kiekvieną mūsų, – dėl gamtos išdaigų nukentėjęs derlius kels maisto produktų kainas, užterštas oras žalos sveikatą, o užklupęs uraganas, potvynis ar žemės drebėjimas sukels pavojų netgi gyvybei.
 
Nors 2011-ieji buvo Kiškio metai, šis nepasirodė nei bailus, nei kuklus. Ekologai vis dar skaičiuoja ir vertina Žemės patirtą žalą, tačiau kai kurie duomenys jau aiškūs ir toli gražu ne puikūs.
Šiltnamio dujų kiekis atmosferoje pasiekė rekordinį lygį. Ledų tirpimas Arktikos vandenyne – taip pat rekordinis. Oro temperatūra užima vienuoliktąją vietą tarp karščiausių metų stebėjimo laikotarpiu.
Neįprastai aukšta ir žema temperatūra per metus buvo užfiksuota bene visame pasaulyje. JAV Nacionalinė okeanų ir atmosferos administracija (NOAA) paskelbė, kad paskutinieji 300 mėnesių buvo šiltesni nei vidurkis, o šilčiausi 13 metų buvo1997–2011 m. laikotarpiu.
Prasta situacija ir Arktyje. Šių metų rugsėjį Brėmeno universiteto mokslininkai pranešė, kad Arkties vandenyne ledo kiekis pasiekė rekordines žemumas. Tą pačią informaciją netrukus paskelbė ir JAV Nacionalinis sniego ir ledo duomenų centras. Kristopas Kinardas (Christope Kinnard), kanadietis glaciologas, teigia, kad tokia situacija susidariusi nebuvo per paskutiniuosius 1450 metų.
Neramina ir anglies dvideginio koncentracija atmosferoje – ji jau 39 proc. didesnė nei pramoninės eros pradžioje. Kai kurie mokslininkai teigia, kad CO2 kiekis artėja prie tos ribos, kai pasaulinio klimato atšilimo nebebus galima sukontroliuoti.
Galiausiai 2011-aisiais pasaulis peržengė ir dar vieną ribą – planetoje jau daugiau nei 7 milijardai gyventojų. Nuolat augantis žmonių skaičius jau šiandien privedė prie tokių problemų, kaip maisto trūkumas ar apgyvendinimas.
Stichinės nelaimės
Nepaisant išvardytų duomenų, 2011-uosius dauguma tikriausiai prisimins dėl rekordinio stichinių nelaimių skaičiaus.
2011 metai pasižymėjo potvyniais, prasidėjusiais Australijoje ir užtvindžiusiais milžinišką teritoriją, kurią galima sulyginti su Vokietija ir Prancūzija kartu. Metų pabaigoje potvyniai išvargino Filipinus, o dėl jų gyvybę prarado daugiau nei 600 žmonių, tūkstančiai liko benamiais.
Potvyniai 2011-aisiais vyko ir Tailande, šie vadinami sunkiausiais per paskutinius 50 metų.
Kai vienose šalyse žmonės skendo, kitose jie meldėsi ir būtų atidavę viską dėl stiklinės vandens. Kinijos šiaurėje sausros, prasidėjusios dar 2010-aisiais, užsitęsė ir 2011-aisiais. Tai sunkiausios sausros šalyje per 60 metų.
Sausros nukamavo ir Afriką. Somalyje ir Afrikos kyšulyje nusinešė tūkstančių žmonių ir gyvūnų gyvybes. Karščio banga ir sausra aplankė ir Teksaso valstiją JAV, ten dėl to žuvo milijonai medžių, daugybė jų sudegė gaisruose.
Nemalonumų neišvengė ir Europa.Šiaurės Norvegijoje lapkričio mėnesį temperatūra buvo 5,3 laipsniais didesnė nei įprastai, o Dunojus buvo nusekęs labiausiai per 60 metų. Vokietija ir didelė dalis šiaurės Europos buvo sausiausia nuo 1881 metų, kai pradėti tokie matavimai.
Negalima pamiršti ir didžiulių žemės drebėjimų, 2011 įvykusių Argentinoje, Čilėje, Irane, Pakistane, Tadžikistane, Tongoje, Fidžyje, Naujojoje Zelandijoje ir, žinoma, – Japonijoje. Šis drebėjimas kovo mėnesį sukėlė cunamį, nusinešusį 15,500 žmonių gyvybes ir sukėlusį branduolinę paniką.
Stichinių nelaimių neišvengė ir viena pasaulio lyderių JAV. Čia patvino Misisipės ir Misūrio upės, o šalies pietuose užfiksuotas rekordinis gaisrų skaičius. Kristoferis Vakaro (Christopher Vaccaro), NOAA atstovas teigia, kad šalyje užfiksuoti 2941 mėnesiniai ekstremalios temperatūros rekordai visose 50 valstijų, taip pat patirta 14 gamtos nelaimių, pradedant gyvenimą sustabdžiusiomis sniego pūgomis, potvyniais ir baigiant uraganais ir mirtinais tornadais. Pastarųjų 2011 metais JAV tarp sausio–birželio įvyko net 1600!
Šiek tiek šviesos
Nors bendras pasaulio vaizdas praėjusiais metais nėra pats gražiausiais, ne viskas buvo taip juoda. Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programa paskelbė, kad investicijos į atsinaujinančią energiją išaugo 32 proc., o augančios ekonomikos šalyse jos buvo didesnės nei jau išsivysčiusiose.
Gera žinia tapo ir satelitiniai duomenys iš Brazilijos, rodantys, kad Amazonės miškų kirtimas buvo mažiausias per paskutiniuosius 23 metus.
Pasidžiaugti galima ir tuo, kad Kambodža, Indija, Indonezija, Laosas, Birma ir Nepalas apsaugojo nykstantiems tigrams skiriamą teritoriją. O Indija, kur gyvena pusė pasaulio tigrų, paskelbė, kad jų skaičius nuo 1411 (2007 m.) padidėjo iki 1706 šiandien.
Pasaulis gali pasidžiaugti ir išaugusiu gorilų skaičiumi. Ruandoje, Konge ir Ugandoje jų populiacija siekia 480–100 daugiau nei 2003-aisiais.
Ką galime kiekvienas?
2012-aisiais atsiminkite ir pabandykite

• Nepirkti vandens plastikiniuose buteliuose.
• Maisto pirkti tik tiek, kiek suvalgote, kad nereikėtų išmesti.
• Rūšiuoti šiukšles tiek namuose, tiek nešant į specialius konteinerius.
• Taupyti elektrą, įsigyti ekonomiškų lempučių, buitinių prietaisų.
• Nebenaudoti plastikinių maišelių, įsigyti vieną, pvz., medžiaginį.
• Vengti cheminių valiklių ir kosmetikos, naudoti natūralias priemones.
• Daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu,mažiau – automobiliu.
• Leisti daugiau laiko gamtoje.
Komentaras
Lietuvoje trūksta kryptingo ekologinio švietimo

Kęstutis Navickas, Baltijos aplinkos forumo darnaus vystymosi ekspertas
Šiais metais Lietuvoje kokių nors kardinalių, revoliucinių pokyčių sektoriuje nelabai tikimės, nes esminiai dalykai yra sutarti ES lygmeniu. Pokyčių gali įvykti saugomų teritorijų įstatyme.
Pagrindinis siekis aplinkosaugos srityje galėtų būti pagaliau pradėtas kryptingas, ne toks fragmentuotas visuomenės švietimas. Jo trūksta, reikia iniciatyvos iš aukščiau. Dabar esantis nekryptingumas švietimo srityje žmones daugiau supainioja negu padeda.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

NbigzSnOY
2012-03-25 06:26
miflin raÅo:Man kazkaip irgi balenai skaniai suejo tas parasymas apie mergina is seminaro, galbut del to kad jos vietoj galeciau buti pati, esu panasiu duomenu, ir labai nusiminciau jei rasciau apie save taip parasyta. O parasyta taip, lyg svoris nubraukia visas gerasias savybes, ir kol svoris per didelis, tai ji kazkokia ne tokia, brokuota. Siaip as jau lankausi pas dietologe Daiva. Taip, as 15 metu esu stora, bet tai nedaro manes prastesniu zmogumi, ir kad niekas neturi teises daryti isvadu apie mane kaip zmogu is mano svorio, ir aciu Dievui mano aplinkoj mazai tokiu zmoniu, kuriems uzkliutu mano didelis uzpakalis. Zmogaus svoris yra tik jo vienintelio problema ir niekam pasaliniam tai neturetu rupeti, tuo labiau viesai aptarineti.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai