Švedija: pirmasis žvilgsnis

Sakoma: visur gerai, kur mūsų nėra. Nematydami visos „sistemos“, nežinodami visų subtilybių, išgyvename „rožinių akinių“ laikotarpį. Artimiausiuose numeriuose turėsite galimybę susipažinti su Švedijos medicinos sistema, palyginsime ją su Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, paieškosime panašumų ir skirtumų.
 

Priešistorė


Tai, kad interneto platybėse skelbiama informacija negalima pasitikėti aklai, supratau jau senokai, tačiau, prieš važiuodama į kitą šalį, pasidomėjau, ką žmonės kalba apie Švediją, kas jiems patinka ir kas – nelabai. Forumuose pasisakantys žmonės paprastai yra jaunesnio ar vidutinio amžiaus, jų poreikiai yra visiškai kitokie nei vyresnio amžiaus žmonių. Vienas iš šių poreikių – greitis. Jie norėtų greitai patekti pas gydytoją, greitai atlikti reikiamus tyrimus, būti supažindinti su rezultatais ir reikiamu gydymu ir važiuoti namo. Šis noras Švedijoje ne visada įgyvendinamas taip paprastai. Šiomis dienomis, artėjant rinkimams, kai kurios partijos pabrėžtinai daug kalba apie sveikatos priežiūrą, retoriškai klausdamos rinkėjų, ar šie norėtų laukti ūminės pagalbos skyriuje kelias valandas. Šį teiginį/klausimą išsinagrinėsime vėlesnių pokalbių metu, pasiremdami faktais ir kitais neabejotinais duomenimis.
 

Pirmasis žvilgsnis


Klausydamasi kitų gydytojų pasakojimų apie sveikatos apsaugos priežiūrą ir darbą ligoninėje, maniau, kad Švedijos ir Lietuvos sistema yra ganėtinai panašios. Pirminės sveikatos priežiūros grandis rūpinasi pacientu, prireikus jis patenka į stacionarą, kur gauna reikiamą gydymą, vėliau pacientas išrašomas, siunčiant išrašą ir rekomendacijas šeimos gydytojui. Pradėjusi nagrinėti sistemą kiek išsamiau, vieną po kito ėmiau pastebėti skirtumus. Patekęs į stacionarą, ligonis gydomas lygiai tiek laiko, kiek to reikalauja jo būklė. Paprastai koreguojama ūmi problema (pvz., elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, plaučių uždegimas, insultas ir t.t.), visos kitos gretutinės ligos, kurios hospitalizacijos metu yra stabilios, pavyzdžiui, endokrinologinės, reumatologinės ligos ir t.t. gydomos pagal numatytą planą poliklinikoje, ligoninėje dėl jų papildomų tyrimų neatliekama. Ligoniui pageidaujant „išsiaiškinti“, informacija apie tai siunčiama šeimos gydytojui, motyvuojant ir trumpai pagrindžiant savo mintis.
 

Gydymas ligoninėje


Ligoninėje ligonis gal praleisti nuo kelių valandų iki tiek, kiek to reikalauja jo sveikatos būklė. Ilgalaikis gydymas (ilgiau nei savaitės trukmės) nėra itin dažnas. Ganėtinai dažnai ligoniai hospitalizuojami 2–4 paroms. Didelį pozityvų įspūdį paliko socialinis rūpinimasis žmogumi. Visi, kam reikia, gali gyventi specialiai įrengtuose namuose (viskas atrodo kaip normalūs namai, skirtumas tik toks, kad jo gyventojams nuolat gauna personalo pagalbą). Jiems pageidaujant, pagaminamas maistas, tačiau, jei žmogus nori pasigaminti kažką pats, – tam nėra jokių kliūčių. Jiems padedama pasirūpinti tvarka namuose ir asmens higiena. Dušai įrengti taip, kad vyresnio amžiaus žmogus galėtų be problemos įvažiuoti su invalido vežimėliu. Esant poreikiui, bendruomenė organizuoja pagalbą sergančiam ar vyresnio amžiaus žmogui jo paties namuose. Gatvėje, parduotuvėse, autobusuose daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi vadinamaisiais „ratukais“ (juos Švedijoje matau taip pat dažnai, kaip Lietuvoje lazdute pasiramsčiuojančius senukus). Vyresnio amžiaus žmogus turi visas galimybes gyventi socialinį gyvenimą.
 

Vaistai


Vaistų išrašymo sistema yra kompiuterizuota. Gydytojai išrašo vaistus, prisijungę prie interneto sistemos. Popieriuje rašomų receptų čia nėra. Jeigu iš ligoninės išrašomam žmogui gali būti sudėtinga pačiam suskirstyti vaistus ir išgerti juos teisingai pagal gydytojo rekomendacijas, yra speciali paslauga: vaistinėje vaistai sudedami į specialius maišelius, kurie yra sujungti į ilgą vientisą juostą. Ant kiekvieno maišelio užrašyta diena, pvz., pirmadienis, ir metas, kada reikia gerti vaistus, pvz., rytas, 10 val. Taip ligonis nepamirš išgerti tabletės ir nesuklys, kuriuo dienos metu tabletę reikia išgerti. Tie, kurie mano, kad ekonomikos klausimas Švedijoje neaktualus, – klysta. Iš tikrųjų Švedijoje išrašant vaistą, sistema visada pasiūlys apsvarstyti pigiau kainuojančio vaisto (valstybes rekomenduojamo) išrašymo galimybę. Tiek skiriant vaisto ligoninėje gulinčiam pacientui, tiek gydant ambulatoriškai. Kompensuojamųjų vaistų priemokos sistema skiriasi nuo tos, kuri taikoma Lietuvoje. Maksimali suma, kurią ligonis sumoka už kompensuojamuosius vaistus per metus, yra 1800 Švedijos kronų (apytikriai 700 Lt). Vidutinė pensija yra 11,9* tūkstančių Švedijos kronų (~4500Lt) per mėnesį. [*prieš atskaitant mokesčius].
 

Dovana gydytojui?


Švedai nežino, kas tai yra. Gydytojui nuoširdžiai padėkojama, paspaudžiama ranka, ir tuo viskas baigiasi. Beje, į skyrių draudžiama nešti gėlių (higienos sumetimais, be to, siekiant išvengti alergijos).
Kitą mėnesį skaitykite apie tipišką gydytojo dieną Švedijoje

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai