Atbudusios gamtos šventė

Velykų šventės kilmės ištakos siekia pagonybės laikus, krikščionims – tai Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventė. Tačiau Velykų kilmės istorija yra ne viena. Dažniausia jos siejamos su pavasariu ir visos gyvybės atgimimu. Bet visuose pasakojimuose yra pabrėžiama, kad Velykos yra didelė šventė, šlovinanti gyvenimo pergalę prieš mirtį ir šviesos prieš tamsą.
 

Pradžia – pagonybės laikai


Taigi, kaip buvo pradėtos švęsti Velykos? Aiškinimų yra įvairių. Vienas jų sako, kad angliškas Velykų pavadinimas, tai yra Easter, išsirutuliojo iš pavasario deivės Eostre pavadinimo ir Velykų šventimas iš tiesų yra susijęs su gaivaus pavasario pradžia. Pagoniška deivės Eostre šventė buvo švenčiama per pavasario lygiadienį, kai diena ir naktis buvo vienodo ilgumo. Ir pagonys kiekvieną pavasarį rengdavo didžiules šventes šios deivės garbei.
Pagal kitą aiškinimą, Velykų kilmė hebrajiška. Jos prasideda penkioliktąją žydų kalendoriaus mėnesio Nissan dieną ir trunka savaitę. Svarbiausias su jomis susijęs įvykis yra Mozės vadovaujamų žydų pabėgimas iš Egipto po ilgai trukusios vergijos. Žydų tradicijoje Pesachas (Velykos) dar vadinamas „pavasario švente“, „laisvės metu“ ir „macų švente“. Visas septynias Pesacho dienas yra draudžiama valgyti raugintą duoną, valgomi tik iš miltų ir vandens kepami paplotėliai – macai, kaip priminimas, kad žydai skubėdami išėjo iš Egipto, net nespėję iškepti duonos.
 

Velykų spalvų reikšmė


Margi Velykų kiaušiniai, margos staltiesės. Pirmosios prasprogusios šakelės – visa tai Velykų stalui suteikia spalvingumo ir pavasario nuotaikos. Tiesa, tikslių žinių, kokiomis spalvomis reikia dažyti kiaušinius, nėra. Daugelis krikščionių paprastai kiaušinius dažo raudona paaukoto Kristaus kraujo spalva. Taip pat naudoja žalią spalvą, simbolizuojančią naują lapiją, kaip atgimimą po žiemos. Tačiau retas kas žino, kad kiekviena spalva turi savo unikalią reikšmę.
 

Taigi

:
• Raudona asocijuojasi su krauju, kurį Jėzus Kristus turėjo paaukoti dėl žmonijos. Ji yra meilės ir aukos už gėrį simbolis.
• Balta reiškia grynumą ir malonę.
• Žalia spalva – kaip vilties spindulys. Žalia yra ir žolės spalva.
• Purpurinė yra valdovų spalva. Sakoma, kad purpurinė simbolizuoja gerovę.
• Geltona – tai saulės spalva. Ji teikia džiaugsmą ir laimę.
• Juoda – tai tamsos išraiška.
• Oranžinė – vilties, auštančios dienos spalva.
• Rožinė simbolizuoja naują pradžią.
 

Kiaušiniai vaikams – už gerus darbus


Velykinių kiaušinių dovanojimo ištakos siejamos su Elzaso ir Aukštutinio Reino sritimis, pirmą kartą tokia tradicija užregistruota vokiečių 17 amžiaus pradžioje. Beje, pirmieji velykiniai kiaušiniai iš tešlos ir cukraus buvo pagaminti taip pat Vokietijoje 19 amžiaus pradžioje.
Tačiau Velykos neatsiejamos ne tik nuo margintų kiaušinių, bet ir nuo Velykų kiškučio, kuris savo krepšelyje nešasi margučius, saldainius ir net žaisliukus. Savo dovanėles jis palieka tam skirtoje vietoje.
Tuo šis Velykų kiškutis panašus į Kalėdų Senelį – jie abu atneša dovanų prieš didžiąsias metų šventes. Velykų kiškis pirmą kartą paminėtas Georg Franck von Frankenau „De ovis paschalibus“ („Apie Velykų kiaušinius“), kur yra nuoroda į Elzaso tradiciją dovanoti kiaušinius ir kalbama apie neigiamą poveikį per daug jų suvalgius.
Į Jungtines Amerikos Valstijas Velykų kiškutis pateko su vokiečiais, į Pensilvaniją atvykusiais 18 amžiuje. Jų Osterhase (angl. Easter Bunny, liet. Velykų kiškutį) ypač pamėgo vaikai. Čia pagal tradiciją vaikai iš kepuraičių ar kitų daiktų darydavo ryškiaspalvius lizdelius ir padėdavo nuošalesnėse vietose. Jei būdavo geri, savo lizduose rasdavo ryškiaspalvių kiaušinių, kuriuos atnešdavo Velykų kiškučiai. Todėl Velykų rytą visi vaikai traukdavo į „margučių medžioklę“.
 

Tačiau kodėl Velykų kiškučiai, o ne kokie kiti gyvūnėliai?


Greičiausiai todėl, kad, kaip ir kiaušiniai, kiškiai visada buvo siejami su vaisingumu. Kadangi kiškiai ankstyvą pavasarį išveda dideles vadas ir yra itin vislūs. Štai kiškių patelės gali pastoti, kai dar laukia pirmosios vados, be to, lytiškai jos subręsta labai anksti. Todėl nenuostabu, kad kiškiai tapo derlingumo simboliais.
 

Ar žinote, kad:


• Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po mėnulio pilnaties po pavasario lygiadienio. Todėl gali būti bet kurį sekmadienį iki balandžio 25-osios. Šiais metais Velykos bus balandžio 24 d.
• Kai Romos imperijoje įsivyravo krikščionybė, buvo nesutarimų, kada švęsti Viešpaties Prisikėlimą. Rytų dalis (dabar graikai stačiatikiai) norėjo jį susieti su žydų Velykomis, bet Vakarų šaka (dabar katalikai) pasisakė už tai, kad jis būtų siejamas su pavasario lygiadieniu, didele pagoniška švente. Abi pusės išsakė panašų argumentą, esą ne tiek svarbu diena kiek pats paminėjimas, tačiau vieningos nuomonės prieita nebuvo, todėl Rytų ir Vakarų bažnyčios Velykas švenčia nevienodai.
 

Apie kiaušinius


• Viduramžiais kiaušinių mėtymo rungtys vyko bažnyčiose. Pirmiausia jų metu kietai virtą kiaušinį kunigas mesdavo vienam iš choristų. Tada choristai mesdavo vienas kitam ir tas, kuris turėdavo kiaušinį, kai laikrodis išmušdavo 12-tą, buvo nugalėtojas.
• Kiaušinis buvo gyvybės ir atgimimo simbolis nuo seniausių laikų.
• Pirmieji velykiniai krepšeliai priminė paukščių lizdus.
• 1878 m. Amerikos prezidentas B. Hayes su žmona Liucija Baltuosiuose rūmuose oficialiai atidarė sodą aplinkinių rajonų vaikams kiaušiniams ridinėti Velykų pirmadienį. Šie Velykų pirmadieniai buvo rengiami kasmet, išskyrus Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Karo metais jie buvo rengiami zoologijos sode ir kitose Vašingtono vietose.
• Į Gineso rekordų knygą įrašytas didžiausias šokoladinis kiaušinis, pagamintas Belgijos šokolado gamintojo „Guylian“. Šis 1,950 kg kiaušinis pastatytas St. Niklaas miesto, kur įsikūrusi ši šokoladą gaminanti kompanija, atnaujintoje turgaus aikštėje. Dvidešimt šešių meistrų aštuonias dienas gamintas kiaušinis 8 m 32 cm aukščio ir 6 m 39 cm pločio.
• Šokoladinių kiaušinių receptai atsirado Europoje 19-ajame amžiuje.
• Kasmet pagaminama apie 90 mln. šokoladinių zuikučių. Beje, kalbant apie šokoladinius zuikius, tai 76 proc. žmonių juos pradeda valgyti nuo ausų.
 

Žymiausi – Faberžė kiaušiniai


Žymiausi velykiniai kiaušiniai buvo žinomo juvelyro Peterio Karlo Faberžė. 1883 m. Rusijos caras Aleksandras užsakė Faberžė padaryti Velykų dovaną savo žmonai imperatorienei Marijai. Pirmas Faberžė kiaušinis buvo kiaušinis kiaušinyje. Jis buvo iš platinos iš išorės ir balto emalio iš vidaus. Jo viduje buvo mažesnis auksinis kiaušinis. Šiame buvo auksinis viščiukas, o jame – imperatoriškosios karūnos kopija. Imperatorienė buvo taip sužavėta dovana, kad Faberžė gavo užsakymą kiekvienais metais pagaminti po kiaušinį. Vienintelė sąlyga – kad kiaušinis būtų unikalus ir su siurprizu. Iš viso Aleksandras III savo žmonai padovanojo 10 kiaušinių. Kitas imperatorius Nikolajus II išsaugojo šią tradiciją kiekvieną pavasarį dovanodamas po du kiaušinius, vieną – savo motinai Marijai Fiodorovnai, o antrą – Aleksandrai Fiodorovnai, naujajai imperatorienei. Nikolajaus II valdymo metais buvo pagaminti 44 kiaušiniai. Dalis kiaušinių buvo padovanota kitiems šeimos nariams.
Faberžė kiaušinių serija buvo sukurta nuo 1885 iki 1917 metų Rusijos imperatoriaus šeimai ir privatiems kolekcininkams. Žinoma, kad buvo sukurtas 71 kiaušinis, iš jų 54 imperatoriui.
Beje, žinoma daug Faberžė kiaušinių klastočių. Nors jie pagaminti nežinomų menininkų, yra puikūs meno kūriniai. Antroje 1990 metų pusėje Metropolitan muziejuje JAV buvo atidaryta Faberžė klastočių paroda.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai