Kokį kurortą pasirinkti?

Lietuva – žalias ir dar pakankamai švarus kraštas. Gausus vandens telkinių. Jūra, upės, ežerai. Prie jų traukia pabūti, pailsėti, pasisemti jėgų. Kaip ir pabuvoti gražiausiose šalies vietose įsikūrusiuose kurortuose. Palanga visus traukia dėl jūros, Druskininkai žavi pušynais, visi žinome ir apie sveikuosius Birštono vandenis. Ne veltui čia įsikūrusios sanatorijos, gydyklos, SPA. Norint sustiprinti sveikatą ar pasigydyti po rimtesnių ligų neretai tenka rinktis, kur važiuoti. Prie jūros – vieni privalumai, miškuose, prie ežerų ar upių – kiti. Šiame straipsnyje atsakysime į kai kuriuos klausimus, tikimės, padėsiančius jums susiorientuoti ir apsispręsti. Tam pakalbinome keletą specialistų. Ir pirmoji, atsakiusi į mūsų klausimus, – Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Jurgita Kazlauskienė.
 

Kurortas – tai „gydomoji žemė“
Kokie yra Lietuvos kurortai, kuo jie skiriasi, kokia jų įtaka sveikatai?


Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriame sveikatai, grožiui, kokybiškam poilsiui. Į visuomenę ateina supratimas, kad, norėdami išlikti sveiki, žvalūs ir darbingi, patys privalome pasirūpinti savo sveikata ir visaverčiu poilsiu. Didėjantis Lietuvos kurortų populiarumas yra tarsi įrodymas, kad mūsų visuomenė subrendo kompleksiškai spręsti visiems aktualias sveikatos ir ligų prevencijos problemas. Prieš daugelį metų į kurortus vyko gydytis – šiandien spręsti gyvenimo būdo problemų.
Kurortą galima charakterizuoti kaip gydymo, ligų prevencijos, poilsio, sporto, įvairių pramogų ir turizmo objektą. Pats žodis „kurortas“, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia „gydomoji žemė“(kur – „gydyti“, ort – „žemė“). Lietuvoje kurortas apibrėžiamas kaip gyvenamoji vietovė, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankaus klimato, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir yra sukurta speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymo tikslais, profilaktikai, poilsiui ir turizmui.
O kokią įtaką kurorto gyvenimui turi juose gyvenančių žmonių veikla?
Kurortinių savivaldybių valdžios struktūros ir verslininkai deda itin daug pastangų kurortų įvaizdžiui pagerinti. Vykdomi kurortuose esančių parkų sutvarkymo projektai. Druskininkai jau šiais metais pakvies visus į itin unikalaus statinio, dengtos slidinėjimo trasos, atidarymą. Viešbučiai, Spa centrai, gydyklos pagal išgales taip pat atnaujina patalpas, ieško naujų kurortinio gydymo metodų ir paslaugų. Su Rusijos kurortologais aptarėme bendradarbiavimo galimybes diegiant naujausias balneologines technologijas Lietuvos sanatorijose. Tad artimiausiu metu paslaugų spektras tikrai smarkiai plėsis.
Kuo Lietuvos kurortai skiriasi vieni nuo kitų, tiksliau – kokie kiekvieno iš jų ypatumai, išskirtinumas?
Visi Lietuvos kurortai yra savotiškai unikalūs ir turi savo veidą. Kai kur tai nusistovėjo jau tradiciškai. Pavyzdžiui, Palanga – vasaros pramogų sostinė, Druskininkai – didžiausias gydomasis Lietuvos kurortas, Birštonas turi gilias balneologines tradicijas, Nida – menininkų meka. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, ir kurortai taip pat ieško naujų paslaugų, pramogų, naujausių kurortinio gydymo metodų pritaikymo galimybių sanatorijose, gydyklose, Spa centruose.


Be minėtųjų pagrindinių kurortinių veiksnių, yra ir kitų: atsipalaidavimas nuo darbo ir kasdienių rūpesčių (viską organizuoja kiti), aplinkos pakeitimas, rami, tvarkinga dienotvarkė be stresų ir baimės, aktyvus poilsis, subalansuota mityba ir kt.
Žemyninėje dalyje įsikūrusių Birštono ir Druskininkų kurortų unikalios sąlygos leidžia sėkmingai gydyti daugelį ligų. Jau vien gydomasis purvas ir mineralinis vanduo, kuris randamas minėtų apylinkių teritorijose, stipriai paveikia sveikatą. Šios gamtinės gydomosios medžiagos gaunamos iš vietinių telkinių, todėl labai veiksmingos. Taip pat reikia paminėti ir gamtos unikalumą. Nemuno upės kilpos, jų regioninis parkas sudaro tam tikras klimato sąlygas, kurios daro teigiamą poveikį kvėpavimo takams ir stiprina nervų sistemą. Šiose teritorijose niekuomet nebuvo jokių taršos objektų, tad oras čia vienas švariausių Lietuvoje. O tai šiuolaikiniame pasaulyje jau tampa vis didesne vertybe.
Nepamirškime ir vadinamųjų kurortinių teritorijų: Ignalinos, Zarasų, Trakų, Anykščių. Gydomųjų procedūrų ten nėra, bet rekreacija, poilsis gamtoje, aktyvus poilsis, kuris žmonių sveikatai darosi vis aktualesnis, – puikus. Ir vasarą, ir žiemą galima rasti kuo užsiimti. Jūsų paslaugoms dvi slidinėjimo bazės, žirgynai, dviračių takai, baidarių ir kanojų maršrutai, turistinės trasos.
Pajūryje gydo net oras
Apie tai, kad pajūrio zona labai svarbi mūsų sveikatai, žinome turbūt visi. Bet vis dėlto pakalbinome didžiausių gydymo įstaigų medikus, kad jie primintų, kokiais atvejais svarbu sveikatintis ir gydytis prie jūros.
Sveikatos centro „Energetikas“ klinikos vadovė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Asta Svirskienė paminėjo net keletą priežasčių, dėl kurių reikėtų rinktis pajūrį. „Pirmiausia tai oras. Jis prie jūros unikalus, prisotintas ozono, jūros druskos dalelių ir jodo. Labai naudingas organizmui. Padeda sureguliuoti organų sistemas, veikia tonizuojamai, stimuliuoja imuninę sistemą. Todėl žmogus tampa atsparesnis įvairioms ligoms, greičiau pasveiksta susirgęs, sustiprėja po operacijų, susireguliuoja kraujospūdis.
Kalbant apie konkrečius sveikatos sutrikimus, tai pajūrio klimato zona naudingiausia sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis, nes jūrinis oras gerina bronchodrenažinę funkciją. Jodas, esantis ore, pagerina skydliaukės darbą, todėl pacientai, sergantys skydliaukės ir kitomis endokrininės sistemos ligomis, taip pat turėtų rinktis pajūrį. Jūros ošimas veikia raminamai, todėl buvimas ir poilsis prie jūros labai gerai veikia mūsų nervų sistemą, gydo jos ligas.“
UAB „Palangos Linas“ vyr. gydytojas Vidmantas Ambrazaitis papasakojo apie unikalų Talaso terapijos poveikį. „Talaso terapija reiškia gydymą jūra. Juk ir gyvybė gimė jūroje. Pati gamta mums dovanoja unikalias galimybes – jūrinį klimatą. Šis suformavo pagrindinius Talaso terapijos gydomuosius principus – saulę, jūrą ir smėlį. Pastarasis puikiai masažuoja pėdas ir juose esančius energinius taškus, per kuriuos energija patenka į visą kūną. Galima prisiminti Hipokratą, kuris yra pasakęs, kad „pati gamta gydo“. Šis posakis labai tinka pajūrio zonai. Ne veltui pastaruoju metu jaučiamas didelis susidomėjimas Talaso terapijos galimybėmis. Yra mokslininkų, teigiančių, kad jūros vandens sudėtis yra artima žmogaus kraujo plazmos sudėčiai. Jame gausu mums reikalingų druskų ir mineralų. O jodas ypač svarbus skydliaukės veiklai. Jūra labai ramina žmogaus nervų sistemą, kartu tarsi „įkrauna“ naujos energijos. Manau, tai unikalu ir be galo naudinga. Net pusvalandis meditacijos prie jūros daro didžiulį poveikį dienos darbingumui ir mūsų sveikatai.“
Štai tokios specialistų mintys apie Lietuvos kurortus. Norint geriausiai pajusti jų skirtumą, reikia juose apsilankyti patiems. Ir geriausia tai padaryti, kol taip pasielgti neprivertė ligos – iš anksto pasirūpinti savo sveikatos stiprinimu. Tuomet tai bus malonu, lengva, ir reikalaus mažesnių finansinių investicijų . Oras šyla, gamta gražėja, o Lietuvos kurortai jau laukia poilsiautojų. Džiaukimės tuo, ką turime, ir nesėdėkime sudėję rankas.
Malonaus poilsio.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

NrtIovdJ
2012-09-10 09:35
fmrunfm

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai