Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų.

Pirmasis klausimas pradedant pokalbį ir į galvą šaunantis turbūt visiems, be abejo, yra – o kodėl Pakistanas? „Visuomet buvau už netradicinius sprendimus, o Pakistanas pasirodė idealus variantas kultūros, asmenybės pažinimui“, – paprastai atsako Andrius. Vis dėlto pripažįsta, kad stereotipų galvoje ir įvairiausių baimių prieš išvykstant į tolimą šalį turėjo tikrai nemažai. Terorizmas, griežtas islamiškas požiūris, netolerancija kito tikėjimo žmonėms, moterų priespauda ir laisvės apribojimas, skurdas – visa tai, anot Andriaus, kaip ir daugeliui vakariečių, jam buvo pagrindinės Pakistano paveikslą piešiančios spalvos.
Tačiau, kaip dažniausiai ir pasitaiko, beveik visi stereotipai buvo sužlugdyti. „Moterys gatvėse jaučiasi pakankamai laisvai, vos viena kita vaikšto prisidengusios veidą (dažniausiai lengva šilkine skara prisidengia plaukus arba tik pečius ir kaklą), vietiniai gyventojai pasirodė labai draugiški, svetingi, tolerantiški kito tikėjimo žmonėms ir nesantys islamo fanatikai. Mitą, kad islamiškoje šalyje nevartojama alkoholio, taip pat teko paneigti, nes pasiturintys pakistaniečiai daug rūko ir mėgaujasi viskiu“, – pasakoja Andrius.

Šeimyniškieji pakistaniečiai

„Pakistaniečiai tikrai labai svetingi, paslaugūs ir draugiški“, – tikina pašnekovas. Anot jo, jie mažai keliauja, tad, sutikę svetimšalį, visuomet yra malonūs, šypsosi gatvėje, sveikinasi, drąsesni nori paspausti ranką ar nufotografuoti, kad vėliau galėtų pasigirti. „Jeigu užeidavau į svečius, būdavo šiek tiek nejauku, nes svetimšalį priima kaip karalių: skiria garbingiausią vietą kambaryje atsisėsti, atneša bent 3–4 patiekalus ir t.t. Pagal jų papročius svečias yra Dievo pasiuntinys, o jeigu dar tas svečias užsienietis, – svetingumui nėra ribų“, – pasakoja Andrius ir priduria, kad tam tikrais atvejais būti baltaodžiu „neapsimoka“ – perkant kaina labai dažnai gerokai pakyla.
Pakistaniečiai ne tik draugiški, bet ir šeimos žmonės. Šalyje įprasta viename name gyventi kelioms kartoms, kartu su dėdėmis, tetomis, pusbroliais, pusseserėmis, seneliais...
Tie, kurie gali sau tą leisti (o jų yra labai nedaug), namuose turi patarnautojus, asmeninius vairuotojus. „Susidariau tokį įspūdį, kad pakistaniečiai yra tinginiai iš prigimties: jeigu tik yra dingstis nieko neveikti, jie būtinai tuo pasinaudos“, – sako Andrius.
Laisvalaikį vietiniai labai dažnai leidžia vakarieniaudami šeimomis ar su draugais, kadangi Pakistane nėra naktinio gyvenimo ar naktinių klubų.
Koks gi šioje šalyje maistas? „Jis tikrai skanus, tačiau, norint priprasti prie riebumo ir aštrumo, reikia valios ir pastangų“, – tikina pašnekovas. Anot jo, tipiniam pakistaniečiui, dirbančiam sunkiomis sąlygomis, per karščius ir sudeginančiam daug kalorijų, toks maistas yra pats tas, tačiau kitiems jis gali būti per riebus. „Kokie 85 proc. valgių yra iš mėsos, maistas valgomas rankomis, atvykėlius šis paprotys dažnai paguldo į lovą“, – sako Andrius. Tačiau, kaip tikina jis, vėliau prie visko priprantama, nebetrukdo nei gatvėje, tarp smogo, dulkių ir musių gaminamas ir parduodamas maistas. „Netgi neplautos rankos nebedaro skrandžiui žalos“.

Dulkės, karštis ir triukšmas

Kaip visada, svečias šalis įdomu palyginti su sava. Šiuo atveju skirtumų ir panašumų sąrašas – visiškai neproporcingas. „Skirtumų tarp Lietuvos ir Pakistano galima rasti kiekviename žingsnyje – pradedant maistu, laisvalaikiu, šeima, religija, kultūra ir baigiant ekonomika, istorija, vertybėmis...“ – teigia Andrius.
Štai keletas pavyzdžių. Jauni žmonės niekada nesiveržia palikti tėvų namus, pradėti gyventi savarankiškai. Kitas skirtumas – hierarchija visuomenėje, darbe ir šeimoje.
„Eilinis darbuotojas visada jaučiasi menkesnis prieš savo darbdavį, šeimos nariai nedrįs ginčytis ar prieštarauti šeimos galvai, tas pats ir politikoje. Lietuvoje viskas paprasčiau, propaguojamas neformalus bendravimas“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto net ir tarp tokių skirtingų tautų galima rasti panašumų. Šį kartą jis galbūt ir nevertas pasididžiavimo, tačiau – akivaizdus. Anot Andriaus, pakistaniečiai, kaip ir lietuviai, visais įmanomais būdais veržiasi ieškoti geresnio gyvenimo į Angliją, Kandą, JAV ar Australiją.
Bet grįžkime prie egzotikos. Turėtų būti itin sunku priprasti prie gyvenimo absoliučiai skirtingoje šalyje. Kas buvo sunkiausia? „Dulkės ir nesibaigiantis triukšmas gatvėje, visiškai nekontroliuojamas ir sveiku protu sunkiai suvokiamas eismas gatvėje, gatvių pavadinimų ir numerių nebuvimas ir t.t. Visi šie dalykai labai erzindavo mane, nes būdavo sunku orientuotis mieste, turinčiame 17 milijonų gyventojų“, – sako Andrius. Prasta higiena, nuolatinis karštis, uodai, nuolat dingstanti elektra, kaip sako pats pašnekovas, taip pat pareikalavo daug ištvermės, išmokė prisitaikyti prie neprognozuojamų situacijų, būti spontaniškam.
„Kita vertus, pigus ir skanus maistas kompensuodavo kasdieninius nepatogumus. Pirmus kelis mėnesius nuolat pietaudavome ir vakarieniaudavome lauko kavinėse“.

Ant pokyčių slenksčio

Kiekviena šalis turi savų problemų, ir savų džiaugsmų. Kuo džiaugiasi ir didžiuojasi pakistaniečiai? „Didžiuojasi kaskart, kai jų nacionalinė kriketo komanda laimi prieš Indiją, taip pat savo tekstilės pramone – Pakistanas yra vienas didžiausių tekstilės eksportuotojų pasaulyje. Dar pergale prieš Aleksandrą Makedonietį – manoma, kad nuo pakistaniečio užnuodytos strėlės mirė karžygys, savo urdu kalba, religija“, – vardija Andrius.
Didžiausios problemos šalyje – neturtas ir korupcija. „Susidaro įspūdis, kad šalis blaškosi tarp liberalizmo, kuris galėtų pagerinti ekonominį gyvenimą, ir tarp musulmoniškų suvaržytų normų“, – sako pašnekovas.
O kaip šiose normose gyvena moterys? Anot Andriaus, šeimoje jos – saugomos. Dažniausiai jos lieka namuose auginti vaikų, padėti tėvams, o vyrai uždirba šeimai pinigus. Tačiau įvairiose didelėse įmonėse galima sutikti ir nemažai dirbančių moterų. „Manau, kad dabar vyksta pereinamasis laikotarpis, kai moterys po truputį integruojasi į darbo rinką“, – sako Andrius.
Neišnykusi ir iš anksto sutartų vestuvių tradicija. Vis dėlto, kaip tikina pašnekovas, galutinį sprendimą tuoktis visuomet priima jaunieji, išskyrus tuos atvejus, kai deramasi tarp skurdžių šeimų. Tokiais atvejais sąjunga abiem šeimoms garantuoja gyvenimo gerovę.

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau