„Dar nejaučiu, kad čia mano namai. Sakoma, kad, norint jaustis kaip namuose, svečioje šalyje reikia ką nors turėti – savo verslą, šeimą – tačiau aš dar jauna ir man Australijoje tiesiog patinka“, – pokalbį pradeda Laura. Mergina jau spėjo pagyventi dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose – visus metus Sidnėjuje, o jau pusmetį ir Melburne. Per praėjusius metus mergina po šalį daug keliavo ir dar daugiau pamatė.
Tad, kokie gi tie australai? „Atsipalaidavę, į gyvenimą žiūri ramiai, tačiau, žinoma, jie tai gali sau leisti, kadangi neturi jaudintis dėl kiekvieno žingsnio“, – sako Laura. Anot jos, Australijoje yra puikios socialinės garantijos, jaunuoliai, baigęs mokyklą, dažnai bent metus praleidžia keliaudami, bandydami atrasti save, suvokti, ko nori.
Apskritai australai, pasak pašnekovės, yra atviri naujoms pažintims, paslaugūs, rūpinasi užsieniečiais. „Štai pernai Kalėdas praleidau su draugės šeima – buvo išties puiku“, – prisimena Laura. Vis dėlto ji pabrėžia, kad šioje šalyje gyvena daug atvykėlių, todėl apibendrinti Australijos būdą yra labai sunku, galbūt netgi neįmanoma.
Dėl didelio atvykėlių skaičiaus (ypač daug azijiečių) šalyje yra labai skatinama tolerancija įvairioms kultūroms, tautybėms, rasėms. Į Australiją taip pat labai populiaru vykti studijuoti iš įvairiausių pasaulio šalių, nemažai atvykusių studentų pasilieka, tad būti tolerantiškiems yra itin svarbu. „Australai nori save matyti kaip labai atvirus, tačiau vis dėlto užslėpto rasizmo dar yra, ypač vyresniojoje kartoje, kartais galima išgristi įvairiausių juokelių. Be to, jau dabar planuojama ir prognozuojama, kad populiacijos atžvilgiu Australija labai augs, ir daugelis žmonių to bijo“, – gyvenimo tarp įvairių kultūrų subtilybes aiškina Laura.
Pagyvenus dviejuose didžiausiuose šalies miestuose, jau galima pretenduoti į šiokio tokio žinovo vardą. Kuo gi skiriasi šie du didžiuliai megapoliai? „Vyrauja toks stereotipas, kad Sidnėjus yra turistinis, daugiausia dėmesio sulaukiantis šalies miestas, o Melburnas didžiuojasi kultūra, ir patys australai gyventi mieliau rinktųsi šią vietą“, – sako Laura.
Vis dėlto retai kada viskas būna tik juoda ir balta. Štai galbūt kavinės, barai ar restoranai gyvybingesni Melburne, tačiau Sidnėjuje, anot pašnekovės, gražesni pajūriai, uostas, čia daugiau Australijos taip mylimų banglentininkų.
Domiuosi, kaip australai leidžia laisvą laiką. „Vienas labiausiai man patinkančių įpročių yra vėlyvi pusryčiai (angl. brunch) savaitgaliais. Daugybė žmonių eina į įvairias kavinukes ir ten, mėgaudamiesi maistu, bendrauja“, – pasakoja Laura. Kaip sako mergina, Australijoje galbūt ir nėra tokios stiprios kasdieninio lankymosi baruose kultūros, kaip daugelyje Europos didmiesčių, tačiau bent kartą per savaitę su draugais išeinama papietauti, pavakarieniauti ar išgerti stiklą alaus.
Skirtingai nei europiečiai, australai nėra itin dideli kelionių mėgėjai. Anot Lauros, daugelis jų apskritai neturi pasų, nes neplanuoja niekur vykti. „O jei australas kur ir išvyksta, dažniausiai gauna kultūrinį šoką, nes visą gyvenimą yra pratęs matyti tik vieną gyvenimo būdą, yra pripratęs prie aukštų standartų.“ Nedaug keliaujama ir po žemyną, nes atstumai dideli, o lėktuvų bilietų kainos nemažos.
Australija yra pasiekusi aukštą išsivystymo ir civilizacijos lygį, tad ir lyčių lygybės klausimas šalyje yra sėkmingai sprendžiamas. Vis dėlto, kaip sako Laura, statistika rodo, kad kol kas moterys uždirba šiek tiek mažiau nei vyrai, jų mažiau ir vadovaujančiuose postuose. Tačiau, atsiradus pasipiktinimui, iškilus problemoms, jos yra sprendžiamos iš karto.
Kartu su lygiomis teisėmis darbovietėje, lygios teisės ateina ir į asmeninius gyvenimus. Nors, pasak pašnekovės, yra daug australių, mėgstančių ir laukiančių vyrų dėmesio, pasitaiko nemažai ir tokių, kurios niekada neleis už jas panešti krepšio ar atidaryti durų. „Čia populiaru tėvystės atostogų eiti ir vyrams, jie taip pat dažnai dirba namų darbus, gamina valgį.“
Įdomu ir tai, kaip puošiasi australų moterys. „Mėgstamas gatvės, hipių stilius, galbūt daugiau šiek tiek apsileidusių ar bent jau natūralesnių nei pasipuošusių moterų, tačiau, esant progai, dauguma ruošiasi ir puošiasi ilgai“, – įspūdžiais dalijasi mergina. Ji taip pat pastebi vieną įdomų reiškinį: žiemą kartu su žieminėmis striukėmis dažnai nešiojamos vasarinės šlepetės, o apskritai australai labai mėgsta vaikščioti basomis.
Santykiai su vyresniais šeimos nariais yra labai artimi, kartu švenčiama ar einama pasilinksminti, nejaučiama įtampos, vaikai tėvus lankyti stengiasi kai tik gali. „Daugelis negali atsistebėti, kaip aš galiu gyventi taip toli ir nepasiilgti šeimos“, – sako Laura.
„Australijoje pasiilgstu Lietuvoje ir kitose Europos šalyse esančių senamiesčių, akmenuotų gatvių, kurių čia nėra“, – nostalgiškai užsimena Laura. Tačiau australai taip pat turi kuo didžiuotis: nuostabi gamta, paplūdimiai, koalos ir kengūros, garsusis teniso turnyras – visa tai tarsi šalies vizitinė kortelė. Šalia to, šalyje pragyvenimo lygis taip pat labai aukštas, darbovietėse darbuotojai turi daug teisių, jais rūpinamasi, atlyginimai yra gana aukšti, atostogų taip pat netrūksta.
Nemažai žmonių Australijoje dalį savo laiko skiria savanoriškam darbui, įvairiai socialiniai veiklai.
Kalbėdama apie šių dienų aktualijas, Laura pažymi, kad Australija, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, pasaulinės ekonominės krizės beveik išvengė. „Darbo vietų sumažėjo tik šiek tiek, atlyginimai sumažėjo taip pat vos vos, įmonės nebankrutavo. Valstybė ėmėsi tinkamų priemonių, pvz., sumažino fondus nevyriausybiniame sektoriuje, tačiau paprasti žmonės realiai nieko nepajuto“, – aiškina mergina.
Bet juk turi būti ir kažkokių problemų, klausiu. „Taip, čia, kaip ir turbūt visame pasaulyje, žmonės mėgsta pasiskųsti tai politika, kuria daug kas domisi (balsavimas Australijoje privalomas), tai kaimynais ar kolegomis“, – šypsosi Laura.
Tarp šalies problemų ji pamini imigraciją, odos vėžį ir kitas odos ligas – jomis Australijoje dėl kaitrios saulės serga nemažai žmonių. „Bet žmonės dažnai lankosi pas gydytojus, tad ligos diagnozuojamos greitai“, – kalba pašnekovė. Ji sako, kad kremų nuo saulės naudojimas yra vienas iš kasdieninės rutinos sudedamųjų dalių.
Vis dar sprendžiamos aborigenų įliejimo į visuomenę problemos. „Australai turbūt vis dar jaučiasi kalti ir nelabai mėgsta minėti žemių užgrobimus. Tačiau, vykstant viešiems renginiams, beveik visuomet išreiškiama pagarba vietiniams, jiems padėkojama“, – aiškina Laura. Iš kitos pusės, nors vykdoma nemažai projektų, daugelis žmonių, nors ir bijo pasirodyti diskriminuojantys, prisibijo mažiau išsilavinusių aborigenų. Pasak Lauros, jie Australijoje dažnai yra panašioje padėtyje, kaip Lietuvoje čigonai. Be abejo, ir tarp šios visuomenės grupės yra daug gyvenime pasiekusių žmonių.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę