Meksika: šeima prieš nusikaltimus ir emigraciją

Jau daugybę metų televizijos ekrane nuolatos sukasi įvairiausi meksikietiški serialai, dar vadinami muilo operomis. Apie Meksiką lietuviai daugiausia ir sužinojo būtent stebėdami marijų ir antonijų dramatiškus gyvenimus prabangiuose namuose. Tačiau kokia iš tiesų yra ši tolima šalis? Elisa Olivas, JAV meksikietė, jau daugiau nei dvejus metus gyvenanti Europoje, sutiko „Sveikam žmogui“ papasakoti daugiau apie savo gimtinės šiandieninį gyvenimą.
 
Kilusi iš sombrerų ir tekilos šalies Elisa į JAV su savo tėvais ir seserimis emigravo, ieškodami geresnio gyvenimo, tačiau ryšių su Meksika nenutraukė iki pat šių dienų.
„Esu kilusi iš šiaurinės Meksikos dalies, Čihuahua valstijos. Čia tėtis ilgą laiką negalėjo rasti darbo, tad visa šeima patraukė į JAV geresnio gyvenimo ieškoti“, – pasakojimą pradeda Elisa. Nors šioje šalyje ji praleido didžiąją gyvenimo dalį, ryšys su Meksika, tradicijų laikymasis išliko tiek šeimoje, tiek ir už jos ribų.
Paklausta, ar teisingi stereotipai, meksikiečius vaizduojantys temperamentingais, karštais, dramatiškais žmonėmis – tokiais, kokius matome „muilo operose“, Elisa sako, jog, kaip ir bet kuris kitas stereotipas, šis negali būti pritaikytas visiems be išimties. „Taip, meksikiečiai mėgsta garsiai kalbėti, daugelis jų temperamentingi, tačiau tuo pat metu pagarbūs, sunkiai dirbantys, itin besirūpinantys šeima“, – pasakoja moteris. Vis dėlto besišypsodama ji priduria, kad moterys, kaip ir dauguma telenovelių personažų, išties yra labai emocingos, o kartais ir dramatiškos.
 

Laisvalaikis, šeima, kultūra


Paklausta, kaip atrodo kasdieninis meksikiečių gyvenimas, laisvalaikis, Elisa pripažįsta, jog Meksikos kultūra ir gyvenimo būdas pastaruoju metu yra vis daugiau veikiamas kaimyninių Jungtinių Amerikos valstijų. Televizijoje dominuoja šios šalies laidos, filmai, groja amerikiečių muzika, vyrauja amerikietiškos mados.
O santykiai šeimoje? „Vyras – vis dar namų ūkio galva, o žmona – namų šeimininkė, besirūpinanti švara, skalbimu, maisto gaminimu ir vaikų auginimu“, – sako Elisa. Savaitgaliai dažniausiai skiriami giminaičių susibūrimams su daug maisto ir alkoholinių gėrimų. Draugėn susibėgę pusbroliai, pusseserės, tetos ir dėdės daug bendrauja, vyrai atsipalaiduoja su taurele rankose, o moterys dalijasi gandais ir įvairiausių tradicinių meksikietiškų patiekalų receptais.
Vis dėlto šeima meksikiečiui yra ne tik būdas pasilinksminti ar praleisti laiką. Anot Elisos, šeimos nariai vieni kitiems padeda bet kokiu atveju. „Jei reikia patarimo, pagalbos ar paskolos, kreipiamasi į artimus giminaičius. Pinigų nesiskolinama iš banko, o iš artimųjų“, – tikina pašnekovė.
Kai neleidžia laiko su šeima, vyrai mėgsta stebėti bokso ar futbolo varžybas, o moterys dienos metu, kai vaikai mokykloje, o vyrai darbe, nepraleidžia mėgstamų telenovelių.
 

Vyrai ir moterys


Meksika, atrodo, yra itin tradicinė visuomenė, kurioje vyrai ir moterys pareigas pasiskirstę gana aiškiai. Ar moterys nebando atsigręžti į modernias šalis ir pačios siekti karjeros, ieškotis darbo? „Taip, šiandien vis daugiau moterų susiranda darbą, tačiau iš jų vis dėlto daugiau tikimasi likti namie ir dirbti „moteriškus“ darbus – virti, kepti, skalbti. Darželiai vaikams vis dar nėra populiarūs, jei reikia, vaikus geriau prižiūrės močiutės arba samdyta auklė“, – pasakoja Elisa. Ji taip pat teigia, kad, nors vis daugiau jaunesniosios kartos vyrų jau kitaip supranta savo pareigas šeimoje – stengiasi padėti namuose, skirti daugiau dėmesiui vaikams, – vyresnieji to nepripažįsta.
Moteris priduria ir tai, kad, priešingai nei JAV, Meksikoje vis dar nėra įprasta ir senoliams keltis gyventi į senelių namus, jie dažniausiai lieka namuose arba kraustosi gyventi su vaikais.
 

Nedarbas ir emigracija


Nepaisant gražių santykių šeimoje ir su artimaisiais, Meksika turi nemažai problemų, susijusių su nedarbu, pinigų stygiumi, korumpuota valdžia ir iš viso to iškylančia emigracija.
„Meksika turi daug natūralių išteklių, yra graži šalis, viliojanti turistus savo gamta, paplūdimiais, istorija ir virtuve, tačiau visa tai į šešėlį stumia korumpuota valdžia ir skurdas“, – sako Elisa. – Turtingieji vis turtėja, o vargingieji vis labiau skursta.“
Pasak moters, vargingai gyvenantys žmonės neturi pinigų išleisti vaikus į mokslus. Ir, nors nemažai JAV verslininkų, ieškodami pigios darbo jėgos, yra įkūrę bendroves Meksikoje, darbo vis dar labai trūksta. „Žmonės pavargsta gyventi nuolatiniame skurde, neturėdami galimybių mokytis, tobulėti, rasti geriau apmokamą darbą, todėl geresnio gyvenimo ieško už šalies sienų“, – aiškina moteris. Ji taip pat priduria nemananti, kad meksikiečiai turėtų piktintis dėl paskutiniu metu aršius debatus sukėlusių JAV imigraciją ribojančių įstatymų. „Žmonės pykti turėtų ant savo šalies vadovų ir vyriausybės, juk jie kalčiausi dėl to, kad verčia savo žmonės palikti savo žemę, artimuosius, kultūrą, gyvenimo būdą ir bandyti išgyventi kitur“, – sako Elisa.
 

Nusikaltimų banga


Palyginti neseniai laikraščiuose ir televizijoje viena po kitos pradėjo mirgėti baisios istorijos, pasakojančios apie nusikaltimus, įvykdytus Meksikoje. Daugelis žmonių visame pasaulyje, išgąsdinti šių įvykių, ilgam išbraukė šią šalį iš savo kelionių planų. Ar Meksikoje pavojinga buvo visada ir kas kaltas dėl didelio nusikalstamumo, klausiu Elisos. „Būdamos mažos, tiek aš, tiek mano sesuo, be baimės į mokyklą važiuodavome autobusu, laisvai vaikščiojome tolimus atstumus. Dabar to paties, deja, nebegaliu pasakyti“, – atsidūsta moteris. Jos nuomone, viena iš tokio neigiamo pokyčio priežasčių yra maždaug prieš 20 metų įvykusi emigracijos banga, kai daugybė tėvų, o kartais ir motinų paliko Meksiką, o kartu ir savo vaikus seneliams ar kitiems giminaičiams. Anot psichologų, ištisa karta užaugo be normalios šeimos, be teisingo pasaulio supratimo, be stiprios vyro figūros, galinčios sudrausminti maištingus vaikus. Šie jaunuoliai neturi idealų, nejaučia pagarbos, nieko nebijo ir savo siaubingu elgesiu (prekyba narkotikais, žudynėmis) gąsdina tiek vietinius, tiek atvykėlius.
 

Įdomu


Meksiko miestas – trečias pagal dydį miestas pasaulyje, turintis apie 20 mln. gyventojų. Iš viso šalyje gyvena apie 110 mln. gyventojų.
Meksikos teritorijoje gyveno tokios pažangios civilizacijos, kaip majai, actekai, olmekai ir toltekai.
Šiaurėje Meksika ribojasi su JAV, pietuose – su Belizu ir Gvatemala. Meksikos pakrantės ilgis – 9330 km. Iš rytinės jos pusės – Meksikos įlanka ir Karibų jūra, vakarinės ir pietinės –Ramusis vandenynas.
Meksikoje 60 proc. gyventojų yra metisai (baltųjų ir indėnų palikuonys), 30 proc. Amerikos indėnai ir 10 proc. – baltieji.
Oficiali šalies kalba – ispanų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai