Slovakija – draugiškų ir darbščių žmonių šalis

Dažnai pasiskundžiame, jog apie mūsų mažytę šalį už jos sienų mažai kas žino, o dažnai ir žinoti nenori. Tiesa, tačiau paklauskime savęs, ką ir kiek žinome apie kitas nedideles valstybes, esančias ne taip toli nuo Lietuvos. Kad ir pavyzdžiui, Slovakiją? Galbūt teko ten slidinėti ar tiesiog pasigrožėti Tatrų kalnais, tačiau retas kuris galėtų papasakoti apie tenykščius žmones, jų gyvenimo būdą, laisvalaikį... Tad supažindinti su šia šalimi „Sveiko žmogaus“ skaitytojus sutiko Lietuvoje jau daugiau nei trejus metus gyvenanti ir dirbanti slovakė Denisa Kmecova.

Geriausi draugai

Tai kokie gi tie slovakai, klausiu Denisos? „Įėjus į barą slovaką pažinsi iškart, – tvirtina ji. Jis pakvies išgerti ir elgsis kaip geriausias draugas jau po kelių minučių“. Anot pašnekovės, slovakai labai svetingi, mėgsta bendrauti ir labai greitai suranda bendrą kalbą su bet kuo – net ir atsitiktinai sutiktu žmogumi.
Vis dėlto Denisa pripažįsta, jog pašaliniams gali pasirodyti, jog slovakai labai mėgsta visur ir dėl visko skųstis. Pažįstama, ar ne? Tačiau pašnekovė iškart užkerta kelią bet kokioms asociacijoms su lietuviais ir tikina, jog taip jos tautiečiai tik reiškia savo nuomonę. „Visi nori jaustis, jog ta nuomonė yra svarbi ir reikšminga bei pasidalinti ja su tavimi“, – sako mergina.
Na, o kaip sutartų slovakai ir lietuviai? Draugai mes ar svetimi? „Tarp lietuvių ir slovakų matau didelius skirtumus“, – atsako Denisa. Anot jos, lietuviai uždaresni, čia sunkiau susipažinti, užmegzti kontaktą, lietuviai ne taip atvirai reiškia savo nuomonę ir nėra atviri naujoms draugystėms. Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad jeigu slovakas turi daugybę vadinamųjų draugų ir dažnai su jais nepalaiko nuolatinio ryšio, suradus lietuvį draugą, draugystė dažniau tampa ilga ir artima. „Tad lietuviai iš slovakų galėtų išmokti atviriau bendrauti ir reikšti savo nuomonę, o slovakai iš lietuvių – išklausyti ir susirasti tikrų draugų“, – apibendrina Denisa.

Ir dirba, ir ilsisi

Slovakai ne tik daug bendrauja, bet ir daug dirba. „Dar Čekoslovakijos laikais tarp šalių buvo gana paprastas vaidmenų pasidalinimas: čekai buvo pardavėjai, vadybininkai, ambicingi verslininkai, o didžiausios įmonės buvo įsikūrusios būtent ten. Tuo tarpu slovakai buvo darbininkai, gaminę produktus, kuriuos vėliau čekai parduodavo“, – tautiečių darbštumo priežastis aiškina Denisa. „Be to, dar Austrijos-Vengrijos imperijos laikais mes buvom laikomi valstiečiais, prasčiokais, valdomais vengrų žemvaldžių, ir toks atitinkamas elgesys mums liko įprastas iki pat šių dienų“.
Tačiau gyvenimo būdas, anot pašnekovės, kaip ir kitose Europos šalyse, taip ir Slovakijoje po truputį keičiasi, atsiranda vis daugiau ambicingų, verslių žmonių. „Sakyčiau, kad verslo ir darbo aplinka čia, Lietuvoje, ir Slovakijoje iš esmės yra labai panašios. Tačiau slovakai tikisi daugiau asmeninio bendravimo su verslo partneriais, o lietuviai laikosi atstumo, atsargiau kuria verslo ryšius“, – įspūdžiais dalinasi Denisa.
Po darbų, pasakoja pašnekovė, slovakai, patvirtindami savo draugišką prigimtį, ne sėdi užsidarę, o laiką dažniausiai leidžia su draugais ir šeima, kuri kiekvienam yra labai svarbi.
„Bet Lietuvoje ryšiai su šeima atrodo dar svarbesni. Be to, tokios tradicinės šventės, kaip, pvz., Joninės, čia taip pat daug svarbesnės nei Slovakijoje“, – sako ji.
Nepamiršdama mūsų, lietuvių, didžiosios aistros ir religijos, Denisa pamini ir panašų atvejį jos šalyje. Tai – ledo ritulys. „Net merginos žino žymių žaidėjų pavardes“, – juokiasi ji. Sportu slovakai dažniau mėgaujasi namie, žiūrėdami televizorių, tačiau kartais, savaitgaliais, susirenka su draugais ir patys sužaisti ledo ritulio ar futbolo rungtynių. Šiomis sporto šakomis užsiima ir vaikai nuo pat mažų dienų.

Moterys ir vyrai

Turbūt ne tik mane, bet ir daugelį mūsų skaitytojų domina vyrų bei moterų santykiai Slovakijoje, tad tiesiai klausiu – kokie gi jie? „Slovakija vis dar iš dalies patriarchalinė visuomenė, o dažnas vyras tiksi, jog žmona virs ir skalbs už jį, prižiūrės vaikus ir rūpinsis namų ekonomika, – sako Denisa, – tačiau ir tai keičiasi“. Štai, pavyzdžiui, pirmą kartą šalies istorijoje šįmet išrinkta premjerė moteris, o sėkmingų verslininkių skaičius kyla kasmet. Lygių teisių problemų šalyje nėra daug, tačiau statistiškai vyrai, dirbdami tą patį darbą, vis dar uždirba daugiau nei moterys.
„Tačiau turiu paminėti, jog slovakai vyrai gerbia moteris, stengiasi būti džentelmenai, ir moterys daugiau dėmesio sulaukia Slovakijoje nei Lietuvoje“, – sako pašnekovė. Ir, žinoma, slovakai, lygiai taip pat kaip ir lietuviai, itin didžiuojasi savo moterų grožiu. „Iš tiesų abiejų šalių moterys yra dosniai apdovanotos natūraliu grožiu“, – teigia Denisa.

Artimieji broliai čekai

Kalbant apie Slovakiją, sunku nepaminėti ir jos artimos kaimynės bei giminaitės Čekijos. Įdomu, kaip šalims sekasi tvarkytis po atsiskyrimo? Denisos nuomone, atsiskyrimas, pasiektas abiejų pusių susitarimu, į naudą išėjo abiem šalims.
„Čekams reikėjo daugiau erdvės plėtrai, jie norėjo investuoti į savo regionus. Mes, slovakai, norėjome išmokti gyventi patys, sukurti bei atrasti savo tapatybę“, – aiškina ji.
Slovakijai prireikė laiko, kad pasiektų Čekijos ekonominį lygį ir, pasak pašnekovės, dabar abi šalys gyvena daug geriau nei jei būtų likusios sąjungoje. „Vis dar laikome čekus broliais, nors, be abejo, kai susitinka abiejų šalių komandos, tuomet užverda arši kova. Tačiau kai nerungtyniaujame vieni prieš kitus, laikome kumščius už kaimynus“, – šypsodamasi pasakoja Denisa.
Mums, lietuviams, taip pat labai įdomu, kaip Slovakijai pavyksta tvarkytis su socializmo palikimu. „Tai turbūt yra vienas iš didžiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Slovakijos, – sako pašnekovė, – slovakai niekada nebuvo taip artimai susiję su komunizmu, o pagrindinis palikimas yra vis dar aukštas biurokratijos ir korupcijos lygis, nors Lietuvoje to pastebiu daugiau“. Kaip tikina Denisa, viena iš ryškiausių sistemos paliktų žymių Slovakijoje yra tai, kad žmonės buvo nelaimingi, negalėdami išreikšti savo nuomonės, todėl dabar ją rėžia visiems, kas pasitaiko, net ir tuomet, kai niekas nesiklauso. „Kaip jau minėjau, lietuviai savo nuomonės vis dar dažnai nedrįsta pasakyti. Tačiau ir čia jaučiasi kartų kaita, jaunimas daug ambicingesnis, atviresnis ir pasitikintis savimi, tai, manau, yra visos Rytų Europos tendencija“, – svarsto pašnekovė.
Pokalbio pabaigoje Denisa teigė esanti šiek tiek nusivylusi tuo, kad tiek Lietuva, tiek Slovakija, turinčios nuostabią gamtą bei puikius žmones, pasaulyje yra vis dar mažai žinomos. „Tikiuosi, kad ateityje abi šalys sulauks dėmesio ir didesnio pripažinimo“, – sako ji.

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau