Slovakija – draugiškų ir darbščių žmonių šalis

Dažnai pasiskundžiame, jog apie mūsų mažytę šalį už jos sienų mažai kas žino, o dažnai ir žinoti nenori. Tiesa, tačiau paklauskime savęs, ką ir kiek žinome apie kitas nedideles valstybes, esančias ne taip toli nuo Lietuvos. Kad ir pavyzdžiui, Slovakiją? Galbūt teko ten slidinėti ar tiesiog pasigrožėti Tatrų kalnais, tačiau retas kuris galėtų papasakoti apie tenykščius žmones, jų gyvenimo būdą, laisvalaikį... Tad supažindinti su šia šalimi „Sveiko žmogaus“ skaitytojus sutiko Lietuvoje jau daugiau nei trejus metus gyvenanti ir dirbanti slovakė Denisa Kmecova.
 

Geriausi draugai


Tai kokie gi tie slovakai, klausiu Denisos? „Įėjus į barą slovaką pažinsi iškart, – tvirtina ji. Jis pakvies išgerti ir elgsis kaip geriausias draugas jau po kelių minučių“. Anot pašnekovės, slovakai labai svetingi, mėgsta bendrauti ir labai greitai suranda bendrą kalbą su bet kuo – net ir atsitiktinai sutiktu žmogumi.
Vis dėlto Denisa pripažįsta, jog pašaliniams gali pasirodyti, jog slovakai labai mėgsta visur ir dėl visko skųstis. Pažįstama, ar ne? Tačiau pašnekovė iškart užkerta kelią bet kokioms asociacijoms su lietuviais ir tikina, jog taip jos tautiečiai tik reiškia savo nuomonę. „Visi nori jaustis, jog ta nuomonė yra svarbi ir reikšminga bei pasidalinti ja su tavimi“, – sako mergina.
Na, o kaip sutartų slovakai ir lietuviai? Draugai mes ar svetimi? „Tarp lietuvių ir slovakų matau didelius skirtumus“, – atsako Denisa. Anot jos, lietuviai uždaresni, čia sunkiau susipažinti, užmegzti kontaktą, lietuviai ne taip atvirai reiškia savo nuomonę ir nėra atviri naujoms draugystėms. Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad jeigu slovakas turi daugybę vadinamųjų draugų ir dažnai su jais nepalaiko nuolatinio ryšio, suradus lietuvį draugą, draugystė dažniau tampa ilga ir artima. „Tad lietuviai iš slovakų galėtų išmokti atviriau bendrauti ir reikšti savo nuomonę, o slovakai iš lietuvių – išklausyti ir susirasti tikrų draugų“, – apibendrina Denisa.
 

Ir dirba, ir ilsisi


Slovakai ne tik daug bendrauja, bet ir daug dirba. „Dar Čekoslovakijos laikais tarp šalių buvo gana paprastas vaidmenų pasidalinimas: čekai buvo pardavėjai, vadybininkai, ambicingi verslininkai, o didžiausios įmonės buvo įsikūrusios būtent ten. Tuo tarpu slovakai buvo darbininkai, gaminę produktus, kuriuos vėliau čekai parduodavo“, – tautiečių darbštumo priežastis aiškina Denisa. „Be to, dar Austrijos-Vengrijos imperijos laikais mes buvom laikomi valstiečiais, prasčiokais, valdomais vengrų žemvaldžių, ir toks atitinkamas elgesys mums liko įprastas iki pat šių dienų“.
Tačiau gyvenimo būdas, anot pašnekovės, kaip ir kitose Europos šalyse, taip ir Slovakijoje po truputį keičiasi, atsiranda vis daugiau ambicingų, verslių žmonių. „Sakyčiau, kad verslo ir darbo aplinka čia, Lietuvoje, ir Slovakijoje iš esmės yra labai panašios. Tačiau slovakai tikisi daugiau asmeninio bendravimo su verslo partneriais, o lietuviai laikosi atstumo, atsargiau kuria verslo ryšius“, – įspūdžiais dalinasi Denisa.
Po darbų, pasakoja pašnekovė, slovakai, patvirtindami savo draugišką prigimtį, ne sėdi užsidarę, o laiką dažniausiai leidžia su draugais ir šeima, kuri kiekvienam yra labai svarbi.
„Bet Lietuvoje ryšiai su šeima atrodo dar svarbesni. Be to, tokios tradicinės šventės, kaip, pvz., Joninės, čia taip pat daug svarbesnės nei Slovakijoje“, – sako ji.
Nepamiršdama mūsų, lietuvių, didžiosios aistros ir religijos, Denisa pamini ir panašų atvejį jos šalyje. Tai – ledo ritulys. „Net merginos žino žymių žaidėjų pavardes“, – juokiasi ji. Sportu slovakai dažniau mėgaujasi namie, žiūrėdami televizorių, tačiau kartais, savaitgaliais, susirenka su draugais ir patys sužaisti ledo ritulio ar futbolo rungtynių. Šiomis sporto šakomis užsiima ir vaikai nuo pat mažų dienų.
 

Moterys ir vyrai


Turbūt ne tik mane, bet ir daugelį mūsų skaitytojų domina vyrų bei moterų santykiai Slovakijoje, tad tiesiai klausiu – kokie gi jie? „Slovakija vis dar iš dalies patriarchalinė visuomenė, o dažnas vyras tiksi, jog žmona virs ir skalbs už jį, prižiūrės vaikus ir rūpinsis namų ekonomika, – sako Denisa, – tačiau ir tai keičiasi“. Štai, pavyzdžiui, pirmą kartą šalies istorijoje šįmet išrinkta premjerė moteris, o sėkmingų verslininkių skaičius kyla kasmet. Lygių teisių problemų šalyje nėra daug, tačiau statistiškai vyrai, dirbdami tą patį darbą, vis dar uždirba daugiau nei moterys.
„Tačiau turiu paminėti, jog slovakai vyrai gerbia moteris, stengiasi būti džentelmenai, ir moterys daugiau dėmesio sulaukia Slovakijoje nei Lietuvoje“, – sako pašnekovė. Ir, žinoma, slovakai, lygiai taip pat kaip ir lietuviai, itin didžiuojasi savo moterų grožiu. „Iš tiesų abiejų šalių moterys yra dosniai apdovanotos natūraliu grožiu“, – teigia Denisa.
 

Artimieji broliai čekai


Kalbant apie Slovakiją, sunku nepaminėti ir jos artimos kaimynės bei giminaitės Čekijos. Įdomu, kaip šalims sekasi tvarkytis po atsiskyrimo? Denisos nuomone, atsiskyrimas, pasiektas abiejų pusių susitarimu, į naudą išėjo abiem šalims.
„Čekams reikėjo daugiau erdvės plėtrai, jie norėjo investuoti į savo regionus. Mes, slovakai, norėjome išmokti gyventi patys, sukurti bei atrasti savo tapatybę“, – aiškina ji.
Slovakijai prireikė laiko, kad pasiektų Čekijos ekonominį lygį ir, pasak pašnekovės, dabar abi šalys gyvena daug geriau nei jei būtų likusios sąjungoje. „Vis dar laikome čekus broliais, nors, be abejo, kai susitinka abiejų šalių komandos, tuomet užverda arši kova. Tačiau kai nerungtyniaujame vieni prieš kitus, laikome kumščius už kaimynus“, – šypsodamasi pasakoja Denisa.
Mums, lietuviams, taip pat labai įdomu, kaip Slovakijai pavyksta tvarkytis su socializmo palikimu. „Tai turbūt yra vienas iš didžiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Slovakijos, – sako pašnekovė, – slovakai niekada nebuvo taip artimai susiję su komunizmu, o pagrindinis palikimas yra vis dar aukštas biurokratijos ir korupcijos lygis, nors Lietuvoje to pastebiu daugiau“. Kaip tikina Denisa, viena iš ryškiausių sistemos paliktų žymių Slovakijoje yra tai, kad žmonės buvo nelaimingi, negalėdami išreikšti savo nuomonės, todėl dabar ją rėžia visiems, kas pasitaiko, net ir tuomet, kai niekas nesiklauso. „Kaip jau minėjau, lietuviai savo nuomonės vis dar dažnai nedrįsta pasakyti. Tačiau ir čia jaučiasi kartų kaita, jaunimas daug ambicingesnis, atviresnis ir pasitikintis savimi, tai, manau, yra visos Rytų Europos tendencija“, – svarsto pašnekovė.
Pokalbio pabaigoje Denisa teigė esanti šiek tiek nusivylusi tuo, kad tiek Lietuva, tiek Slovakija, turinčios nuostabią gamtą bei puikius žmones, pasaulyje yra vis dar mažai žinomos. „Tikiuosi, kad ateityje abi šalys sulauks dėmesio ir didesnio pripažinimo“, – sako ji.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai