Kroatija – įvairiaspalvis Balkanų bei Adrijos perlas

Kroatija – mažai mums pažįstama šalis. Geriausiai žinome apie prieš dvidešimt metų ten vykusį nuožmų Balkanų karą, o šiais laikais nemažai lietuvių čia vyksta atostogauti vasarą. Nesibaigiantys paplūdimiai, Adrijos jūra, kalnai ir šiltas klimatas vilioja per žiemą sustirusius tautiečius. Vis dėlto nedaug žinome apie kroatų gyvenimo būdą, mitybą, pomėgius. Kroatija – daugialypė šalis, vienijanti ne tik skirtingas klimato zonas bei gamtovaizdį, bet ir įvairialypį mentalitetą. Istoriškai susiklostė, jog skirtingą kroatų būdą formavo įvairių tautų įtaka: austrai, vengrai, italai bei slaviška prigimtis šią tautą per ilgus metus „nuspalvino“ įvairiausiomis spalvomis.
 

Maža, tačiau skirtinga


Keliais žodžiais apibūdinti kroato charakterį bei gyvenimo būdą ne tik nėra lengva, bet tikriausiai net neįmanoma. Nors Kroatija plotu mažesnė už Lietuvą, o gyventojų turi vos milijonu daugiau, įvairialypį tautos mentalitetą nulėmė ir skirtinga gamta, ir istorija.
Štai žemyninėje dalyje, Slavonijos regiono lygumose gyvenantys žmonės daugiausia dėmesio skiria žemdirbystei, yra sėslūs, jų gyvenimo būdas primena mūsiškį. Šiek tiek piečiau, rytų pusėje, prasideda kalnai, atšiaurūs, šalti slėniai. Čia striukės prireikia ir vasaros vakarais, o žmonės sniegą kartai kasa net balandžio mėnesį. Vietiniai myli savo kalnus, girias, yra kiek uždaresnio būdo.
Sostinės Zagrebo gyventojai – kaip ir visi miestiečiai. Aktyviai siekia karjeros, daug dirba bei mėgaujasi metropolio gyvenimu.
Šiaurinė Adrijos jūros pakrantė – Istrijos regionas – visai kitas pasaulis. Švelnesni kalnai, jūra, kaimyninės Italija bei Austrija suformavo nuoširdų, linksmą, bet darbštų bei ambicingą charakterį. Čia klesti turizmas, vyno gamyba, kasami ir garsieji triufeliai.
Dar toliau į pietus – dar karščiau. Prasideda Dalmatija: ir, nors kaip ir Istrijoje, čia svarbiausia jūra ir kalnai, turizmas, tačiau žmonės visai kitokie. Kitų regionų tautiečiai mėgsta pašiepti juos už lėtumą. Tačiau dalmatai tiesiog prisitaikę prie karšto klimato, čia gyvenimas neskuba, mėgaujamasi vynu, jūros gėrybėmis bei dainomis. Savo būdu jie primena italus – garsiai kalba ir mėgsta bendrauti, plačiai gestikuliuoti.
 

Vyras, moteris, šeima


Ir vis dėlto yra vienas dalykas vienijantis šalį ir esantis svarbiausia gyvenimo ašimi. Tai – šeima. Kroatijoje anksti kurti šeimą yra įprasta ir natūralu. Čia, kaip ir Lietuvoje, vis dar giliai įsišakniję konservatyvios nuostatos bei stereotipai. Ištekėti ar vesti iki 25 yra „palankiausias“ amžius. Be abejo, keičiantis laikams, keičiasi ir gyvenimo būdas, tačiau iki modernaus Vakarų pasaulio, kur laisve mėgaujamasi iki trisdešimties ir ilgiau, kroatams dar trūksta. Kurti šeimą ragina ne tik tėvai – to nori ir patys jauni žmonės. Deja, neretai jie tam būna dar nepasirengę, neturi tvirto finansinio pagrindo. Dėl to dažnai apsigyvena su tėvais arba visai šalia jų ir naudojasi šios padėties patogumais. Močiutės ir seneliai su džiaugsmu padeda auginti anūkus, tačiau, ar tai geriausia šeimai, atsakyti sunku.
Ambicijų – ypač pietų Kroatijoje – moterims trūksta. Tada, kai vakarų pasaulyje itin plinta savarankiškos, nepriklausomos moters kultas, dažna kroatė mieliau lieka namie auginti vaikus ir tik vėliau susiranda darbą. Šeimos maitintojas bei išlaikytojas tokiu atveju – vyras. Tad nenuostabu, kad tiek versle, tiek politikoje, kaip ir Lietuvoje, moterų daug mažiau nei vyrų. Šalyje kartkartėmis vykdomos socialinės akcijos, raginančios moteris būti aktyvesnėmis politiniame gyvenime, versle. Atsiveriančios Europos Sąjungos durys kartu atveria ir kitas galimybes, žmonės atranda studijas, verslo galimybes ir taip plečia akiratį. Tad tikimasi, kad Kroatija jau greitai išmoks galimybėmis pasinaudoti ir ateityje šeimą suderins ir su kitais gyvenimo siekiais.
 

Sveikata, mityba, grožis


Kroatai rūpinasi savo grožiu. Moterys nemėgsta iš namų išeiti nepasidažiusios ar prasčiau apsirengusios, o vakarais miestai prisipildo tarsi nuo podiumų nulipusiomis merginomis. Iš tiesų kroatės, kaip ir – pripažinkime – lietuvaitės, verčiau kurį laiką pataupys, tačiau aukštakulnius bei makiažo priemonių būtinai įsigis. Vakarietis, pripratęs prie paprastumo, kartais gal ir nesupras, tačiau vasarą Kroatiją užplūdę turistai žavisi vietinių gyventojų grožiu bei pasitempimu.
Sportuoti čia mėgsta, ypač vyrai. Populiarus futbolas, tenisas, vandensvydis, bėgiojimas – kroatai mėgsta įvairias sporto šakas. Aktyviai sportuoja ir vaikai, ypač pietinėje šalies dalyje, kur klimatas leidžia lauke treniruotis ištisus metus.
Sveikatą saugoti kroatams padeda ir pati gamta: pajūryje – jūros druskos prisodrintas oras, kalnuose – tyri vėjai. Šalyje gausu gydomųjų žolelių, šiltas klimatas leidžia augti įvairiems vaisiams, daržovėms. Labiausiai šių vietovių kroatai didžiuojasi savo alyvuogių aliejumi, jūros gėrybėmis bei vynu. Išties šis derinys – pati natūraliausia Viduržemio jūros regiono dieta.
Tačiau nereikėtų apsigauti – šiaurinėje Kroatijoje valgoma visai kitaip. Čia svarbiausia mėsa ir jos produktai, dažniausiai kiauliena, bulvės, sviestas, sūris, varškė, kepiniai. Įdomu tai, kad netgi įvairiems sausainiams kepti vartojami kiaulės taukai! Mėgstami aštrūs patiekalai, paprikos. Taip šių regionų gyventojai, kurie – kaip ir mes – išgyvena šaltas žiemas, pasisemia energijos dirbdami laukuose.
 

Laisvalaikis ir kelionės


Atostogauja kroatai mėnesį per metus. Tai socialistinis palikimas, kuriuo niekas nesiskundžia. Besididžiuojantys savo turtinga gamta, įvairialypiu kraštovaizdžiu kroatai primena nacionalistus prancūzus, labiausiai mėgstančius atostogauti savo šalyje. Filosofija paprasta – pas mus geriausia ir gražiausia. Tiesa, čia pamatyti yra ką. Šiaurinė šalies dalis bei sostinė vasarą tiesiogine to žodžio prasme ištuštėja – visi lekia prie Adrijos jūros. Kroatija didžiuojasi savo gausybe salų – iš viso jų net apie 1000, tad, kur praleisti laiką ar tiesiog pasilepinti saule bei maudynėmis pasirinkimas didelis. Turtinga istorija, graikų, romėnų palikimas, įvairialypė architektūra net ir vietiniams dažnai – tikras atradimas.
Vis dėlto nereikėtų kategoriškai teigti, kad kroatai užsidarę tarp savo sienų. Daugelis jų vyksta tiek į kaimynines šalis, tiek ir į tolimesnes. Vieni lanko giminaičius – Bosnijoje, Vokietijoje, Austrijoje ar kitur, kiti tiesiog mėgsta atrasti naujas vietas. Netoli esanti Italija, pasiekiama tiek žeme, tiek jūra, taip pat mėgstama tiek dėl pačios šalies, tiek dėl bendros istorijos. Be to, didelė dalis kroatų puikiai kalba itališkai.
Per visus metus kroatai mėgsta pakeliauti ir savaitgaliais. Štai žiemą daugelis vyksta į kaimynines Slovėniją bei Bosniją paslidinėti arba tiesiog gerai praleisti laiką.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai