Norvegams svarbiausia – patogumas

Kuo labiausiai skiriasi norvegų ir lietuvių gyvenimo būdas? To pasiteiravusi Lietuvoje viešėjusios norvegės medikės ir kelių jau daugiau kaip dešimt metų Norvegijoje dirbančių lietuvių išgirdau panašų atsakymą. Norvegai nesureikšmina aprangos stilingumo, jiems svarbiau patogumas, judesių laisvė. Jie labai daug laiko praleidžia gamtoje, kone kiekvieną savaitgalį vyksta į laisvalaikio namelius kalnuose, paežerėse, pajūryje ar fiordų pakrantėse (tokias buveines turi vos ne kiekviena norvegų šeima), daug skaito, gerbia savo šalį, karališkąją šeimą, aktyviai dalyvauja nacionalinėse šventėse. Žmonių žvilgsniuose daugiau ramybės, draugiškumo, gerokai mažiau agresijos. Vairuotojai paslaugesni, mandagesni, tik kartais pamiršta rodyti posūkius. Skaudžių avarijų gerokai mažiau.
 

Svarbiausia – patogumas


Lietuvoje viešėdama norvegė gydytoja sakė esanti nustebinta, kad mūsų šalyje beveik visos moterys tokios pasitempusios, pasidažiusios, gražios. Norvegės auklėjamos kiek kitaip, jos mokomos, kad svarbu visur jaustis patogiai, o aplinkiniai turi gerbti tave ir tavo nuomonę. Viešnia atkreipė dėmesį, kad lietuvės moka ir stengiasi drabužiais paslėpti savo figūros trūkumus, o norvegės nesuka dėl jų galvos.
Būtent ši nuostata leidžia merginoms ir moterims mažiau dėmesio skirti savo išvaizdai. Norvegės tiesiog nemato reikalo save varginti aukštakulniais batais (su jais nepatogu, be to, lengviau patirti traumas, todėl avi aukštakulnius tik prie vakarinės aprangos), rečiau segi sijonus, juk kelnės patogiau, nemažą pilvuką turinti moterys nemato jokių priežasčių vengti aptempiančių drabužių.
Nesureikšminamas aprangos stilingumas. Svarbiausia – patogumas, judesių laisvė. Žaviau atrodo brandžios moterys, jos dažniau puošiasi įdomiais papuošalais. Studentės ir 30–40 moterys mėgsta niekuo neišsiskiriantį stilių, džinsus ar klasikinio kirpimo kelnes su megztukais, palaidinėmis ir marškinėliais. Suprantama, ir Norvegijoje galima sutikti išvaizda besirūpinančių moterų. Bet dažniau tai bus garsios visuomenėje žinomos damos.
Norvegijoje nėra ir labai prašmatnių didelių namų – pilių. Nuosavi namai – patogūs, jaukūs, tvarkingi medinukai, išpuošti gėlynais, dekoratyviniais augalais.
 

Kelios demokratijos pusės


Šeimas norvegai kuria vėliau negu įprasta Lietuvoje. Baigę vidurines mokyklas, jie neretai vyksta pasižvalgyti po pasaulį, grįžę ima dirbti, siekti karjeros, susiranda antrąją pusę, apsigyvena kartu neskubėdami tuoktis. Dažnai tik įpusėję ketvirtą dešimtį pradeda galvoti apie pirmąją atžalą. Net jei moteris nusprendžia visai neturėti vaikų, jos niekas nesmerkia.
Vaikai auklėjami taip pat kitaip negu įprasta Lietuvoje. Tėvai visur kur tik įmanoma dalyvauja kartu su savo atžalomis. Tačiau, jeigu vėlų vakarą gatvėje tėvai vesis vaiką, jie bus perspėti policijos, kad tokiu metu vaikas privalo ilsėtis.
Mažyliai nežino žodžio „ne“. Prekybos centre gali kristi ant grindų ir voliotis ant žemės, mėtyti mobiliojo telefono aparatus – tėvai kantriai žiūri ir ramiai aiškina, kodėl taip netinka elgtis. Vaikai taip pat rengiami patogiais paprastais rūbeliais.
„Lietuviai neretai nustemba pamatę pusnuogį vaiką esant minusinei temperatūrai. Taip, matyt, jie grūdinasi“, – pastebėjo Norvegijoje gyvenantys tautiečiai.
Kiek ilgėliau pabendravęs su norvegais, supranti, kad čia vyrų ir moterų teisės lygios. Šioje šalyje nieko nestebina, kad gimus vaikeliui jo priežiūros atostogas ima ne mama, o tėtis. Pasitaiko, kad vyrai prižiūri vaikus, o moterys eina į barą.
 

Pagarba dirbančiam žmogui


Norvegijoje gyvenantys tautiečiai pasakoja, kad šioje šalyje moterys yra aktyvios, sportiškos, siekia karjeros. Lietuviai net nustemba, pirmąkart pamatę, kad moterys dirba, mūsų akimis, ir vyriškus darbus – sunkvežimio vairuotojomis, elektrikėmis.
„Norėdamas turėti paklusnią, „patogią“ žmoną ir kartu tarnaitę namuose, dažnas norvegas parsiveža nuotaką iš Azijos“, – pastebėjo Norvegijoje gyvenantys tautiečiai.
Keli jų sakė negalį grįžti gyventi į Lietuvą, kur liko šeimos ne tik dėl didesnio atlyginimo, bet ir dėl didesnės pagarbos žmogui.
„Lietuvoje padaręs broką darbuotojas tuoj sulauks pastabos ir nuobaudos, padaryta žala bus atskaičiuota iš jo atlyginimo, o Norvegijoje tokia klaida bus sutikta ramiai – žmogus juk suklydo netyčia, nenorėdamas nieko blogo. Nuobaudos ar piniginių sankcijų gali tikėtis nebent tokią pat klaidą padaręs trečią ar penktą kartą“, – sakė keturiasdešimtmetis lietuvis.
 

Nacionalinė virtuvė


Norvegų virtuvė lietuvių nešokiruoja. Maistas – paprastas. Norvegai valgo daug žuvies, mėsos, pieno produktų, daržovių. Mes galime pavydėti norvegams gausios šviežių žuvų pasiūlos. Kadangi žuvų yra daug ir įvairių, netrūksta ir išradingumo jas ruošiant stalui. Kiekvienas restoranėlis ir šeimininkė svečiui gali pasiūlyti ne tik žuvienės, žuvų troškinių, kurkulių, bet ir žuvies pudingo.
Nacionaliniai patiekalai, kurių derėtų paragauti atvykus į šią šalį, – tai troškinta ėriena su kopūstais, saldus rudasis ožkos sūris, įvairūs žuvies patiekalai.
Norvegų, kaip šiauriečių, tradicinė virtuvė yra pakankamai riebi, bet dabar ir šios šalies gyventojai pasiduoda sveiko maisto kultui ir dažnai ieško liesesnių produktų.
 

Pietų stalui – produktai ne tik iš parduotuvės


Pasidairius Norvegijos parduotuvių vitrinose lietuvius dažnai ištinka šokas. O sumaniusiems nusipirkti tortą turbūt nusvirtų rankos – šis skanumynas kainuoja bent ...100 litų. Geresnių saldainių kilogramas kainuoja taip pat apie 100 Lt. kilogramas jautienos nugarinės – 125 Lt, kiaulienos kumpio be kaulo – 75 Lt. Stiprieji gėrimai ir cigaretės brangu ne tik atvykusiems, bet ir vietiniams.
Tačiau Norvegijoje gyvenantys lietuviai sako, kad pragyventi čia nėra taip brangu. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, cukraus, padažų, konservų, kainos panašios kaip Lietuvoje, kai kurių produktų už „lietuviškas“ kainas gali gauti per įvairias akcijas. Be to, mėgstantiesiems žuvauti čia tikras rojus – artimiausioje upėse galima pasigauti po kelis kilogramus sveriančių upėtakių ir lydekų, prisigaudyti krabų – ko tada bėdoti, kad maisto produktai parduotuvėse yra brangūs.
Maloniai nustebinti jaučiasi ir grybautojai – daug kur galima prisirinkti daugybę baravykų ir kitų šios kilnios genties grybų, mat Norvegai praktiškai negrybauja. Ne, negalima pasakyti, kad grybų jie nevalgo, tiesiog yra įsitikinę, kad grybauti turi specialistai.
„Žvejojančių nemažai. Grybauja tik lietuviai, lenkai. Bent toks vaizdas Stavangerio regione, Pietų Norvegijoje“, – patikslino jau 10 metų Norvegijoje dirbantis lietuvis.
 

Per atostogas – kelionės


Norvegijoje keliauti mėgsta tiek jaunimas, tiek šeimos su mažais vaikais ir senjorai, nekreipdami dėmesio į prastesnį orą. Vasarą visur pilna įvairaus amžiaus dviratininkų. Visi dėvi šalmus, apsaugas. Ir ekstremalų vandens sportą mėgsta ne tik jaunimas.
Savaitgaliais šeimos išsiruošia į ilgus pėsčiųjų žygius, mokyklų, miestų stadionai nestovi tušti, juose buriasi mėgėjai žaisti futbolą. Žiemą gausu slidininkų, vykstančių kalnų link.
Tačiau nupiešus tokį judrų ir aktyvų vidutinio norvego paveikslą negali nepasakyti, kad šalyje pasitaiko ir mažai judančių, aptingusių, visiškai nesirūpinančių nei dvasine, nei fizine sveikata.

Norvegams dar labiau negu mums lietuviams trūksta saulės šviesos, dauguma jų puikiai žino, kad šį trūkumą gali įveikti išvykę ilsėtis į šiltus egzotiškus kraštus. Beje, skristi pailsėti į pietus per žiemos atostogas daugeliui norvegų šeimų tapo įpročiu.
Tačiau galimybė taip pasilepinti turi ir juodąją pusę. Norvegija – viena iš Europos šalių, kurioje vis dažniau sergama odos vėžiu. Ko gero, tai dėl šviesaus odos tipo bei pomėgio atostogauti karšto klimato regionuose. Juk jeigu šiauriečiai du kartus per metus po savaitę ilsisi ties pusiauju, saulės spindulių jie gauna daug daugiau nei mėnesį atostogaudami gimtinėje.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai