Norvegams svarbiausia – patogumas

Kuo labiausiai skiriasi norvegų ir lietuvių gyvenimo būdas? To pasiteiravusi Lietuvoje viešėjusios norvegės medikės ir kelių jau daugiau kaip dešimt metų Norvegijoje dirbančių lietuvių išgirdau panašų atsakymą. Norvegai nesureikšmina aprangos stilingumo, jiems svarbiau patogumas, judesių laisvė. Jie labai daug laiko praleidžia gamtoje, kone kiekvieną savaitgalį vyksta į laisvalaikio namelius kalnuose, paežerėse, pajūryje ar fiordų pakrantėse (tokias buveines turi vos ne kiekviena norvegų šeima), daug skaito, gerbia savo šalį, karališkąją šeimą, aktyviai dalyvauja nacionalinėse šventėse. Žmonių žvilgsniuose daugiau ramybės, draugiškumo, gerokai mažiau agresijos. Vairuotojai paslaugesni, mandagesni, tik kartais pamiršta rodyti posūkius. Skaudžių avarijų gerokai mažiau.

Svarbiausia – patogumas

Lietuvoje viešėdama norvegė gydytoja sakė esanti nustebinta, kad mūsų šalyje beveik visos moterys tokios pasitempusios, pasidažiusios, gražios. Norvegės auklėjamos kiek kitaip, jos mokomos, kad svarbu visur jaustis patogiai, o aplinkiniai turi gerbti tave ir tavo nuomonę. Viešnia atkreipė dėmesį, kad lietuvės moka ir stengiasi drabužiais paslėpti savo figūros trūkumus, o norvegės nesuka dėl jų galvos.
Būtent ši nuostata leidžia merginoms ir moterims mažiau dėmesio skirti savo išvaizdai. Norvegės tiesiog nemato reikalo save varginti aukštakulniais batais (su jais nepatogu, be to, lengviau patirti traumas, todėl avi aukštakulnius tik prie vakarinės aprangos), rečiau segi sijonus, juk kelnės patogiau, nemažą pilvuką turinti moterys nemato jokių priežasčių vengti aptempiančių drabužių.
Nesureikšminamas aprangos stilingumas. Svarbiausia – patogumas, judesių laisvė. Žaviau atrodo brandžios moterys, jos dažniau puošiasi įdomiais papuošalais. Studentės ir 30–40 moterys mėgsta niekuo neišsiskiriantį stilių, džinsus ar klasikinio kirpimo kelnes su megztukais, palaidinėmis ir marškinėliais. Suprantama, ir Norvegijoje galima sutikti išvaizda besirūpinančių moterų. Bet dažniau tai bus garsios visuomenėje žinomos damos.
Norvegijoje nėra ir labai prašmatnių didelių namų – pilių. Nuosavi namai – patogūs, jaukūs, tvarkingi medinukai, išpuošti gėlynais, dekoratyviniais augalais.

Kelios demokratijos pusės

Šeimas norvegai kuria vėliau negu įprasta Lietuvoje. Baigę vidurines mokyklas, jie neretai vyksta pasižvalgyti po pasaulį, grįžę ima dirbti, siekti karjeros, susiranda antrąją pusę, apsigyvena kartu neskubėdami tuoktis. Dažnai tik įpusėję ketvirtą dešimtį pradeda galvoti apie pirmąją atžalą. Net jei moteris nusprendžia visai neturėti vaikų, jos niekas nesmerkia.
Vaikai auklėjami taip pat kitaip negu įprasta Lietuvoje. Tėvai visur kur tik įmanoma dalyvauja kartu su savo atžalomis. Tačiau, jeigu vėlų vakarą gatvėje tėvai vesis vaiką, jie bus perspėti policijos, kad tokiu metu vaikas privalo ilsėtis.
Mažyliai nežino žodžio „ne“. Prekybos centre gali kristi ant grindų ir voliotis ant žemės, mėtyti mobiliojo telefono aparatus – tėvai kantriai žiūri ir ramiai aiškina, kodėl taip netinka elgtis. Vaikai taip pat rengiami patogiais paprastais rūbeliais.
„Lietuviai neretai nustemba pamatę pusnuogį vaiką esant minusinei temperatūrai. Taip, matyt, jie grūdinasi“, – pastebėjo Norvegijoje gyvenantys tautiečiai.
Kiek ilgėliau pabendravęs su norvegais, supranti, kad čia vyrų ir moterų teisės lygios. Šioje šalyje nieko nestebina, kad gimus vaikeliui jo priežiūros atostogas ima ne mama, o tėtis. Pasitaiko, kad vyrai prižiūri vaikus, o moterys eina į barą.

Pagarba dirbančiam žmogui

Norvegijoje gyvenantys tautiečiai pasakoja, kad šioje šalyje moterys yra aktyvios, sportiškos, siekia karjeros. Lietuviai net nustemba, pirmąkart pamatę, kad moterys dirba, mūsų akimis, ir vyriškus darbus – sunkvežimio vairuotojomis, elektrikėmis.
„Norėdamas turėti paklusnią, „patogią“ žmoną ir kartu tarnaitę namuose, dažnas norvegas parsiveža nuotaką iš Azijos“, – pastebėjo Norvegijoje gyvenantys tautiečiai.
Keli jų sakė negalį grįžti gyventi į Lietuvą, kur liko šeimos ne tik dėl didesnio atlyginimo, bet ir dėl didesnės pagarbos žmogui.
„Lietuvoje padaręs broką darbuotojas tuoj sulauks pastabos ir nuobaudos, padaryta žala bus atskaičiuota iš jo atlyginimo, o Norvegijoje tokia klaida bus sutikta ramiai – žmogus juk suklydo netyčia, nenorėdamas nieko blogo. Nuobaudos ar piniginių sankcijų gali tikėtis nebent tokią pat klaidą padaręs trečią ar penktą kartą“, – sakė keturiasdešimtmetis lietuvis.

Nacionalinė virtuvė

Norvegų virtuvė lietuvių nešokiruoja. Maistas – paprastas. Norvegai valgo daug žuvies, mėsos, pieno produktų, daržovių. Mes galime pavydėti norvegams gausios šviežių žuvų pasiūlos. Kadangi žuvų yra daug ir įvairių, netrūksta ir išradingumo jas ruošiant stalui. Kiekvienas restoranėlis ir šeimininkė svečiui gali pasiūlyti ne tik žuvienės, žuvų troškinių, kurkulių, bet ir žuvies pudingo.
Nacionaliniai patiekalai, kurių derėtų paragauti atvykus į šią šalį, – tai troškinta ėriena su kopūstais, saldus rudasis ožkos sūris, įvairūs žuvies patiekalai.
Norvegų, kaip šiauriečių, tradicinė virtuvė yra pakankamai riebi, bet dabar ir šios šalies gyventojai pasiduoda sveiko maisto kultui ir dažnai ieško liesesnių produktų.

Pietų stalui – produktai ne tik iš parduotuvės

Pasidairius Norvegijos parduotuvių vitrinose lietuvius dažnai ištinka šokas. O sumaniusiems nusipirkti tortą turbūt nusvirtų rankos – šis skanumynas kainuoja bent ...100 litų. Geresnių saldainių kilogramas kainuoja taip pat apie 100 Lt. kilogramas jautienos nugarinės – 125 Lt, kiaulienos kumpio be kaulo – 75 Lt. Stiprieji gėrimai ir cigaretės brangu ne tik atvykusiems, bet ir vietiniams.
Tačiau Norvegijoje gyvenantys lietuviai sako, kad pragyventi čia nėra taip brangu. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, cukraus, padažų, konservų, kainos panašios kaip Lietuvoje, kai kurių produktų už „lietuviškas“ kainas gali gauti per įvairias akcijas. Be to, mėgstantiesiems žuvauti čia tikras rojus – artimiausioje upėse galima pasigauti po kelis kilogramus sveriančių upėtakių ir lydekų, prisigaudyti krabų – ko tada bėdoti, kad maisto produktai parduotuvėse yra brangūs.
Maloniai nustebinti jaučiasi ir grybautojai – daug kur galima prisirinkti daugybę baravykų ir kitų šios kilnios genties grybų, mat Norvegai praktiškai negrybauja. Ne, negalima pasakyti, kad grybų jie nevalgo, tiesiog yra įsitikinę, kad grybauti turi specialistai.
„Žvejojančių nemažai. Grybauja tik lietuviai, lenkai. Bent toks vaizdas Stavangerio regione, Pietų Norvegijoje“, – patikslino jau 10 metų Norvegijoje dirbantis lietuvis.

Per atostogas – kelionės

Norvegijoje keliauti mėgsta tiek jaunimas, tiek šeimos su mažais vaikais ir senjorai, nekreipdami dėmesio į prastesnį orą. Vasarą visur pilna įvairaus amžiaus dviratininkų. Visi dėvi šalmus, apsaugas. Ir ekstremalų vandens sportą mėgsta ne tik jaunimas.
Savaitgaliais šeimos išsiruošia į ilgus pėsčiųjų žygius, mokyklų, miestų stadionai nestovi tušti, juose buriasi mėgėjai žaisti futbolą. Žiemą gausu slidininkų, vykstančių kalnų link.
Tačiau nupiešus tokį judrų ir aktyvų vidutinio norvego paveikslą negali nepasakyti, kad šalyje pasitaiko ir mažai judančių, aptingusių, visiškai nesirūpinančių nei dvasine, nei fizine sveikata.

Norvegams dar labiau negu mums lietuviams trūksta saulės šviesos, dauguma jų puikiai žino, kad šį trūkumą gali įveikti išvykę ilsėtis į šiltus egzotiškus kraštus. Beje, skristi pailsėti į pietus per žiemos atostogas daugeliui norvegų šeimų tapo įpročiu.
Tačiau galimybė taip pasilepinti turi ir juodąją pusę. Norvegija – viena iš Europos šalių, kurioje vis dažniau sergama odos vėžiu. Ko gero, tai dėl šviesaus odos tipo bei pomėgio atostogauti karšto klimato regionuose. Juk jeigu šiauriečiai du kartus per metus po savaitę ilsisi ties pusiauju, saulės spindulių jie gauna daug daugiau nei mėnesį atostogaudami gimtinėje.

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau