Žiemos sportas: kaip išvengti traumų?

Prasideda naujasis slidinėjimo sezonas. Ne paslaptis, kad aistruoliai neria stačia galva į žiemos sporto malonumus, negalvodami apie pasekmes. Neretai poilsis Tatrų ar Alpių kalnuose baigiasi trauma ir tenka parskristi į Lietuvą sugipsuota koja ar sulaužytu stuburu.. Pastaraisiais metais į gydytojus kreipiasi vis daugiau tokių susižalojusių žmonių. Ką daryti patyrus traumą slidinėjimo trasoje? Apie tai kalbamės su A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“ gydytoju chirurgu Daliumi Ramančioniu. Kalnų slidinėjimas ir snieglenčių sportas – ekstremalios žiemos sporto šakos, kuriose įvairaus sudėtingumo traumų tikimybė bene didžiausia. „Statistikos duomenimis, apie 25 proc. traumų slidininkai patiria per pirmąjį čiuožimo sezoną. Vidutinis traumų dažnis yra 2–4 traumos per 1000 čiuožimo dienų. Vadinasi, jei nuo kalno leidžiasi 1000 slidininkų, tai tikėtina, kad 2–4 slidininkai patirs traumą“, – teigia gydytojas Dalius Ramančionis.
 

Kokios traumos patiriamos dažniausiai?


Daugelis traumų yra patiriamos po susidūrimų su įvairiais nejudančiais objektais, kitos – po susidūrimų su kitais slidininkais ar snieglentininkais.
Dažniausiai pasitaikančios traumos yra sumušimai, antroje vietoje – įvairaus pobūdžio raumenų patempimai. Dažnai žalojami ir raiščiai bei sąnariai.
Slidininkams dažniausia nukenčia kelio sąnariai. Pradedantieji itin dažnai pasitempia vidinius kelio sąnario raiščius. Nepatyrusiems sunku kontroliuoti abi slides, todėl neretai blauzdas persuka į išorę. Kita vertus, traumas patiria ir patyrę sportininkai.
Kaip pažinti, kokia trauma? Trūkus raiščiams, atsiranda didelė kraujosruva. Jei jaučiate aštrų nuolatinį skausmą, tikriausiai lūžo kaulas. Sąnario išnirimas pasireiškia staigiu aštriu skausmu, neįprasta rankų ar kojų padėtimi.
Žiemos sporto mėgėjų tyko ir daugiau pavojų. Slidinėjant kalnuose galimi nušalimai, nudegimai nuo saulės, aukštikalnių sukelti sveikatos sutrikimai ir pan. Kalnuose visuomet šalčiau nei įprastai, norėdami išvengti galūnių ar viso kūno nušalimų, pasirūpinkite specialia apranga.

 

Ką reikėtų žinoti sniegletininkui?


Statistikos duomenimis, dažniau traumas patiria slidininkai nei snieglentininkai.
Snieglentininkai dažniausiai patiria traumas susidūrę su medžiais ir susižaloja viršutinę kūno dalį, rankas, raktikaulį, taip pat ir kelio čiurną, kelius. Kulkšnies traumos dažniausiai patiriamos po stiprių šoninių smūgių, kai pasitempiamos sausgyslės ar patiriama rimtesnė trauma, vadinamoji „snieglentininko kulkšnis“, – išorinės kulkšnies lūžis. Nuo šios traumas dalinai saugoja batai, turintys kulkšnies apsaugas. Minkštus batus mėgsta pradedantieji, nes jie leidžia lengviau valdyti lentą. Deja, minkšti batai, palyginti su kietais, smarkiai didina kulkšnies traumų galimybę.
Tačiau dažniausiai snieglentininkai susižeidžia riešus. Stiprūs smūgiai nukritus neretai baigiasi sausgyslių patempimais, raiščių plyšimais ar net kaulų lūžiais. Nuo šių traumų apsaugotų riešų apsaugos, kurių ypač reikia pirmąją čiuožimo savaitę.
Net kieti batus nuo kulkšnies traumų nepadeda išvengti kelio traumų. Jos dažniausiai pasireiškia vidinio ar išorinio meniskų plyšimais, priekinio kryžminio raiščio ir kelio šoninių raiščių plyšimais. Norint išvengti šių traumų, reikėtų įvertinti savo galimybes.
Naudingas patarimas: ne mažiau svarbi slydimo technika ir laikysena. Čiuožimo metu kūną ir kelius šiek tiek sulenkite, ypač šuolio metu.


 

Ar slidinėjant reikalingas apsauginis šalmas?


Susidūrus su kietu sniegu, ledu, akmenimis, medžiu ar suoliuku, galima patirti rimtą galvos ir stuburo traumą, todėl šalmas yra būtinas komponentas tiek slidininkui, tiek snieglentininkui. Nepamirškite, jog ir lėtai čiuoždami galite kristi ir susižeisti galvą. Šalmą, pirkite skirtą būtent slidininkui. Specialūs šalmai yra pastiprinti šonuose, kur kritimo metu dažniausiai galva patiria smūgį.
 

Vykstant slidinėti reikalingi ir apsauginiai akiniai?


Taip, ypač slidinėjant dideliu greičiu, nes akių traumos taip pat nėra retos. Būtina dėvėti nerasojančius sniego blizgesį ir saulės spindulius atspindinčius apsauginius akinius. Patikimiausi yra akiniai oranžiniais ar geltonais stiklais. Kokybiški akiniai saugos ne tik jus, bet ir kitus slidininkus, nes smarkiai pagerins jūsų matomumą slidinėjimo metu.
 

Turbūt nereikėtų pamiršti, kad atvykus į kalnus reikia aklimatizuotis?


Taip. Slidinėjant kalnuose, būtina prisiminti apie tokius dalykus, kaip aklimatizacija ir aukščio įtaka žmogaus organizmui. Todėl, jei jūsų fizinis pajėgumas nėra didelis, pirmosiomis dienomis reikėtų vengti didelių fizinių krūvių, reikalaujančio didesnio deguonies kiekio sunaudojimo. Priešingu atveju raumenyse susidaro daugiau pieno rūgšties, dėl ko jaučiamas didesnis nei įprasta raumenų skausmingumas. Taip pat aukštikalnėse padidėja arterinis kraujo spaudimas, padidėja krūvis širdžiai, padažnėja kvėpavimas ir kt.
 

Pakalbėkime apie traumų gydymą. Kaip gydyti raiščių patempimą?


Jei trauma lengva ir judesio funkcija nesutriko, ramybė nėra labai svarbi. Ji būtina tuomet, jei judinant galūnę skauda. Esant lengvai traumai, reikia 1–3 dienų ramybės, o stiprūs pažeidimai gyja ilgiau.
Pirmąsias 24 val. rekomenduojama sumuštą vietą šaldyti. Šaltis – veiksminga priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Ant traumuotos vietos uždėkite ir prispauskite šaldomąją pagalvėlę. Ją reikėtų laikyti po 20 min. kas 3–4 val. Po ledo procedūros galūnę lengvai pamankštinkite, tai apsaugos nuo raumenų spazmų.
Naudingas patarimas: sumuštą vietą tepkite Fastum geliu, maždaug po 5 cm gelio ryte ir vakare. Gydymą tęskite apie savaitę. Jei skausmas labai stiprus, gali prireikti ir geriamų nuskausminamųjų.
 

Ar kojos patinimui mažinti reikalingas tvarstis?


Patinimui mažinti galūnė suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Sutvarsčius apribojama judesio amplitudė, apsaugomi traumuoti ir sutvirtinami gyjantys audiniai. Tvarstykite nei per smarkiai, nei per laisvai. Stiprus sutvarstymas sutrikdo galūnių kraujotaką. Jei pastebėjote, kad pirštai nutirpo, ėmė mėlynuoti – skubiai atlaisvinkite tvarstį.
Naudingas patarimas: sužalotą vietą pakelkite aukščiau širdies lygmens, tai mažins pažeistos vietos patinimą, skausmą. Miegokite traumuotą koją padėję ant pagalvės. Kad tinimas ir kraujosruvos išnyktų dar greičiau , traumuotą vietą tepkite Lioton 1000 geliu 2-3 kartus per parą.
 

Kada kreiptis pagalbos į gydytoją?


Kai nustatoma galūnės deformacija, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei skausmas,
patinimas, uždegimo požymiai, taikant aukščiau minėtas priemones, išlieka po 1–2 dienų ar net stiprėja, taip pat neatidėliokite vizito pas gydytoją traumatologą.
Naudingas patarimas: tarptautiniuose slidinėjimo kurortuose dažniausiai dirba patyrę slidinėjimo traumų gydytojai, todėl pasistenkite išsiaiškinti visus jums rūpimus klausimus.
 

Kokių priemonių turėtų būti slidininko vaistinėlėje?


Žiemos sporto mėgėjo ar profesionalo vaistinėlėje turi būti apsauginių kremų nuo saulės, nušalimų, vaistų nuo peršalimo, tepalo nuo skausmo ir uždegimo Fastum gel, tepalo nuo tinimo ir kraujosruvu Lioton 1000 gel, elastinio binto. Geriamieji analgetikai efektyviai malšina silpną įvairios kilmės skausmą, tačiau, jie kai kuriems gali dirginti virškinamąjį traktą, sukelti alergiją.
Jei esate patyręs traumą anksčiau, svarbu teisingai įvertinti savo fizinę sveikatą. Jei kyla abejonių, pasirūpinkite įtvarais, kurie padės išvengti pakartotinių traumų.

 

Bendri patarimai (saugiam slidinėjimui)


• Slidinėjimo mėgėjai turi sportuoti ir ruoštis sezonui visus metus. Palaikykite sportinę formą treniruoklių salėje, sveikatingumo klube, baseine ir pan.
• Jei slidinėjate tik kelis kartus per metus, pirmąją slidinėjimo dieną nesistenkite pasirodyti, ką esate išmokę prieš metus.
• Prieš kiekvienos dienos slidinėjimą padarykite 10–15 min. apšilimą – tempimo pratimus kaklo raumenims, pečių juostos, kelio ir kulkšnies sąnariams.
• Jei iki kelionės į kalnus ilgą laiką neslidinėjote, pirmąsias dienas skirkite ramiam slidinėjimui, pajuskite slides (snieglentę) ir savo kūną.
• Slidinėjimo greitį rinkitės atsižvelgdami į savo meistriškumo lygį ir oro sąlygas.
• Leisdamiesi nuo kalno būkite budrūs – laikykitės saugaus atstumo, venkite pavojingų situacijų.
• Nesustokite tose slidinėjimo trasos vietose, kur yra prastas matomumas.
• Krisdami susirieskite į kamuoliuką arba stenkitės griūti ant šono.
• Leisdamiesi ar kildami į kalną pėsčiomis, tai darykite trasos pakraščiu, kad jūsų nekliudytų šliuožiantys žemyn.
Naudingas patarimas: apsidrauskite nuo nelaimingų atsitikimų. Sunkių traumų gydymas Europos slidinėjimo kurortuose yra labai brangus, todėl būtina turėti sveikatos draudimą. Priešingu atveju slidinėjimo atostogos gali tapti ne smagiu žiemos prisiminimu, o ilgu gyvenimo įsiskolinimu gydymo įstaigai.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai